■ Graikijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo nusavinamos bažnytinės žemės, perimant jas valstybės žinion, steigiant kooperatyvinius ūkius.
■ Popiežius Jonas Paulius II kovo 31 - balandžio 13 d. aplankė 19 miestų Urugvajuje, Čilėje ir Argentinoje. Buvo iškilmingai priimtas Urugvajuje. Čilėje, net ir kalbėdamas per televiziją, pasmerkė nedemokratinę gen. Augusto Pinochet vyriausybės liniją. Kalbėjo per katalikų televiziją. Balandžio 3 d. arti milijono Čilės žmonių buvo pamaldose. Įvyko nedidelė demonstracija prieš vietinį režimą. Grupė ėmė akmenimis apmėtyti policiją, žurnalistus, net ir kunigus. Policija panaudojo vandens patrankas, net ir ašarines dujas, kol apvaldė minią. Popiežius vizitavo prezidentą jo rūmuose, bet rado progą pažymėti, kad yra reikalas įvesti pilną demokratinę tvarką. Popiežius nuvyko į netikėlių rajoną, kur buvo susirinkę 500.000 žmonių. Jis pareiškė, kad prievarta neišspręs problemų. Pirmą kartą paskutiniu laikotarpiu popiežius Verbų sekmadienį praleido ne Romoje, o Argentinos sostinėje Buenos Aires. Į pamaldas susirinko apie milijonas žmonių. Colon teatre popiežius kalbėjo į susirinkusius 2.500 intelektualų, aktorių. Dalyvavo ir Nobelio laureatas L.F. Leloir bei taikos premiją laimėjęs kovotojas dėl žmogaus teisių P. Esquivel. Mišiose dalyvavo ir Argentinos prezidentas R. Alfonsin.
■ Didžiojoje Britanijoje XVI amžiaus pabaigoje nukankinti anglai katalikai lapkričio mėnesį bus paskelbti palaimintaisiais. Reikšminga, kad anglikonų Bažnyčios primas dr. Runcie pareiškė, jog ir jie džiaugiasi kad bus pagerbti tie 63 kunigai ir 22 pasauliečiai, gyvybės auka liudiję ištikimumą savo tikėjimui.
■ Vokietijos vyskupai to krašto katalikų Bažnyčios vardu paskelbė pareiškimą Lietuvos krikšto jubiliejaus proga. Pareiškime pasakyta: “Vokietijos vyskupai ir katalikų Bažnyčia Vokietijoje artimu ryšiu jungiasi su kovojančiais prieš bedievybę ir nebijančiais patekti už kalėjimo grotų broliais ir sesėmis lietuvių katalikų Bažnyčioje... Vokietijos vyskupai, solidarizuodami su lietuviais vyskupais, kreipėsi į Sovietų Sąjungos vyriausybę, prašydami “laikytis Jungtinių Tautų visuotinio žmogaus teisių pareiškimo bei Helsinkio konferencijos baigiamojo akto, gerbti lietuvių teises, grąžinti tikintiesiems Vilniaus katedrą bei Šv. Kazimiero šventovę ir Taikos Karalienės šventovę Klaipėdoje”.
■ Pietų Korėjoje valstybės prezidentas Chun Doo Hwan paskelbė, kad jis parinks pats savo įpėdinį, be jokių rinkimų. Atsiliepdami į tai 14 katalikų kunigų Kwangju mieste balandžio 21 d. paskelbė bado streiką. Apie 60 seselių vienuolių, jiems solidarizuodamos, pasakė juos remsiančios savo maldomis.
■ Sovietų rašytojų sąjungos organas “Literaturnaja Gazeta” paskelbė pasikalbėjimą su Lenkijos katalikų Bažnyčios primų kard. Glemp. Tai padarė ryšium su Maskvoje kviečiama tarptautine konferencija taikos ir nusiginklavimo klausimais. Kard. Glemp pareiškė, kad tautų sugyvenimui svarbiausią pagrindą sudaro tautos interesų teisingas supratimas, pagarba tautų savitai kultūrai, istorinėms tradicijoms. Taikos kūrimui svarbu teisinga informacija. Kardinolas pasmerkė neteisingą žemės turtų paskirstymą.
■ Popiežius dar savo kelionės į Aziją metu pareiškė, kad apie jo kelionę į Maskvą negali būti kalbos, kol pirma jam nebus leista apsilankyti katalikiškoje Lietuvoje ir Ukrainoje.
■ Italijoje veikia Rytų Europos tikinčiųjų gynybos sąjūdis “Russia Christiana”. Savo leidiny sąjūdis pažymi, kad už geležinės uždangos leidžiami 23 slaptieji leidiniai, kurių žymiausias yra “Lietuvos katalikų Bažnyčios kronika”, o taip pat — “Aušra”. Primena kalinamus tris lietuvos kunigus, rašo apie priespaudos sunkumą Lietuvoje.
■ Lietuvių skautų fondas išleido laiškams ženkliuką Lietuvos krikšto 600 metų jubiliejui paminėti. Ženkliukas papuoštas liaudies motyvų kryžiumi. Įrašas lotyniškas: “Christianitas Lituaniae”. Tikimasi, kad visuomenė panaudos jį savo laiškams.
■ Prancūzų žurnalas “Famille Chretienne” (Krikščioniškoji šeima) išspausdino keliolikos puslapių priedą, kuriame keli autoriai supažindina su padėtimi Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje. Plačiai suminimi dabartiniai persekiojimai. Pažymima, kad pabaltiečiai yra neatskiriamai suaugę su krikščionybe.
■ Korėjoje 1985 m. katalikų skaičius paaugo 150.000. Įšventinti 47 nauji kunigai, 90 kandidatųįkunigus įstojo į seminarijas; vienuolių įžadus padarė 27 vyrai ir 52 seserys vienuolės. Katalikybės pradžia Korėjoje laikomi 1784 metai. Po to, devynioliktame šimtmetyje, siautė keturi persekiojimai, kurių metu nužudyta keli tūkstančiai katalikų. Iš jų popiežius Jonas Paulius II, 1984 m. lankydamas Korėją, 103 kankinius paskelbė šventaisiais.
■ JAV statistikos biuro duomenimis JAV-se vidutiniškai šeimai priklauso 2,67 žmonės. Pasiektas žemiausias laipsnis iki šiol.
■ Vatikanas paskelbė, kad popiežius Jonas Paulius II birželio 8-14 d. lankysis Lenkijoje. Vyks į devynis miestus: Varšuvą, Liubliną, Tarnau, Krokuvą, Ščeciną, Lodzę, Gdynią, Čenstakavą ir Gdanską, kur yra gimęs solidarumo sąjūdis.
■ Maskvos cirko nariai, būdami Italijoje, aplankė popiežių Joną Paulių II. Savo kalboje popiežius pažymėjo, kad cirkas ugdo solidarumo ir draugystės dvasią.
■ Lietuvos katalikų delegacija, kaip skelbia Kestono kolegija, kovo 17 d. lankėsi Maskvoje ir Gorbačiovui bei Religijų reikalų tvarkytojui įteikė prašymus, kad Vilniaus vyskupui Julijonui Steponavičiui būtų panaikintas ištrėmimas ir būtų leista grįžti į savo vyskupiją. Prašymą pasirašė 15 vadovaujančių lietuvių.
■ Velykose prie Šv. Petro bazilikos, kur buvo popiežiaus pamaldos, susirinko apie 200.000 žmonių. Popiežius perdavė sveikinimus 51 kalba.
■ Irane ajatolos Chomeini režimas įkalino lenką misininką kun. Stanislovą Skucinskį, 36 m., lazariečių vienuolijos narį.
■ Lietuvių Šv. Kazimiero kolegija Romoje šių metų pradžioje turėjo 20 studentų. Ne visi lietuviai.
■ Popiežius Jonas Paulius II suplanavo, pradedant Marijos metus, birželio 7 d., sukalbėti rožinį, transliuojant tą maldą visam pasauliui per satelitą. Bus panaudotos šešios kalbos. Popiežius kalbės rožinį iš Maria Maggiore bazilikos Romoje. Bus įjungta ir 12 Marijos šventovių pasaulyje.
■ Pietų Afrikoje, Transkei mieste, buvo įkalintas katalikų kunigas James Lee Kazimieras Paulsen, 51 m., Marianhill vienuolijos narys, dirbąs misijose. Buvo laikomas visą savaitę purvinoje 12 kv. pėdų celėje. Įtartas turėjęs ryšio su maištininkais.
■ Čikagoje per du dešimtmečius nebuvo skiriama naujų prelatų. Dabar pirmuoju popiežius Jonas Paulius II paaukštino lietuvį — kun. Juozą Prunskį. Tuo pasirūpino vysk. Paulius Baltakis, dalyvaujant ir kun. J. Šarauskui, gavęs pritarimą kard. J. Bernardino. Juoz. Pr.