Paruošė P. DAUGINTIS, S.J.
Neseniai pasirodė JAV vyskupų ganytojiškas laiškas "Economic Justice for All: Catholic Social Teaching and U.S. Economy”. Jis pradėtas ruošti jau 1980 m. Sudarytas vyskupų komitetas, vadovaujamas Milwaukee arkivyskupo R. G. Weakland, O.S.B., 1984 m. paskelbė pirmąją busimojo laiško redakciją. Gauta daug papildymų, pastabų, nurodymų. 1986 m. viduryje paskelbta trečioji redakcija. Ji, šiek tiek dar pataisyta, lapkričio 12 d. buvo priimta Amerikos vyskupų konferencijos 225 balsais prieš 9. Tai gana ilgas 53 tūkstančių žodžių raštas. Jam lengviau suprasti ir juo susidomėti vyskupai parašė neilgą įvadą "Pastoral Message on 'Economic Justice for All’ Juo daug pasinaudojame ir šiame rašinyje.
Ir mums, lietuviams, šis vyskupų ganytojiškas laiškas yra svarbus. Esame katalikai, tad Amerikos vyskupai tam tikra prasme yra ir mūsų vyskupai. Jų žodis ir mums galioja. Šis raštas, atrodo, paveiks nemažai Amerikos ekonomiją. Tvarkingesnė, pagerėjusi Amerikos ekonomija labiau atitiks ir mūsų lietuvių studentijos bei jaunosios kartos lūkesčius. Jie nesimes į kraštutines ekonomines teorijas ir santvarkas. Amerikos ekonomija ir jos santvarka bus patrauklesnė ir žmonėms už geležinės uždangos. Jie žinos, kad yra galima — ir jau dabar yra — labai žmoniška ekonomija, nepalyginamai geresnė už komunistinę.
Tėvų marijonų namai, spaustuvė ir gimnazija Marijampolėje.
Šį ganytojišką vyskupų laišką ruošiant ir jį priėmus, pasirodė daug teigiamų įvertinimų, bet dar daugiau puolimų ir priekaištų. Paminėsime tik keletą. JAV-bių katalikų opoziciniame žurnale "Commonweal” (Dec. 5, 1986) rašo profesoriai R. Bruce Douglas ir William J. Gould, Jr., straipsnyje "After the Pastoral”:
"Remiamės prielaida, kad ekonominis gyvenimas yra autonominė sritis, kuriai didžiausia dalimi turi būti leidžiama tvarkytis savitai, be kišimosi išorinių įtakų, pvz., religijos. Kitais žodžiais tariant, ekonominis gyvenimas tebūnie paliekamas apspręsti šios srities profesionalams. Antra prielaida. Jeigu jau leidžiama taip funkcionuoti, tai rezultatai bus pakankamai susiderinantys su tikslais, kurių siekia religijos žmonės. Žinoma, praktikuojantys tikintieji amerikiečiai nesakytų, kad šios šalies ekonominis gyvenimas yra idealus, tačiau yra bendra prielaida — Amerikos ekonomija, kaip ji dabar tvarkoma, eina gerai, daug geriau, negu jos galimi pakaitalai. Jos rezultatai nėra pagrindinai nesuderinami su mūsų religinėmis tradicijomis”.
Į tokius teoretikų, ekonomistų ir kitų daromus priekaištus vyskupai tiek savo laiške, tiek minėtame įvade iš anksto paaiškindami atsako: "Mūsų tikėjimas skatina mus matuoti ekonomiją ne tik pagal jos pasiekiamą gamybą, bet taip pat pagal tai, kaip ji atsiliepia į žmogaus gyvenimą: ar ji ugdo, ar žlugdo žmogaus kilnumą? Ekonominiai apsisprendimai ir veiksmai turi žmogiškas pasekmes, tad ir moralinį turinį; jie padeda žmonėms ar juos žlugdo, stiprina ar silpnina šeimos gyvenimą, mažina ar didina teisingumą mūsų šalyje.
Rašome kaip ganytojai, o ne kaip kokių viešų institucijų pareigūnai. Kalbame kaip moralės mokytojai, o ne kaip ekonomijos technikai. Mes nesiekiame kokio politinio ar ideologinio tikslo. Iškeliame žmogiškąją ir dorinę ekonominio gyvenimo pusę, visuomenės diskusijose dažnai pamirštamus požvilgius. Šiam tikslui mes panaudojame dvigubą paveldėjimą: katalikų socialinį mokymą ir tradicines amerikiečių vertybes.
KRIKŠČIONIŠKOJI EKONOMINIO GYVENIMO SAMPRATA IR MORALINIAI PRINCIPAI
Pirmoje vyskupų laiško dalyje svarstomi bibliniai ir teologiniai krikščioniškos gyvenimo sampratos pagrindai ir iš jos kilę moraliniai principai, dorinės normos. Pagal Šv. Raštą ir teologiją, katalikų socialiniam mokslui žmogiškoji būtybė yra šventos, transcendentinės vertės. Užtat katalikų socialinis mokslas skelbia nepalyginamą žmogaus kilnumą, kuris reiškiasi ir išsivysto bendruomenėje. Asmuo bendruomenėjeyra kriterijus, mastas, kuriuo turi būti matuojami visi ekonominio gyvenimo dalykai. Tad apie kurią nors ekonominę sistemą sprendžiame pagal tai, kiek ji naudinga žmogui, kiek ji įgalina visus žmones joje dalyvauti. Ekonomija turi tarnauti žmogui, o ne žmogus jai.
Žmogaus asmens kilnumas tegali būti realizuojamas ir apsaugojamas tik bendruomenėje. Kaip mes organizuojame savo bendruomenę ekonomijos, politikos, teisės srityse ir konkrečiose programose — visa tai tiesiogiai veikia žmogaus kilnumą ir individualinį augimą visuomenėje. Pareiga mylėti savo artimą turi ir individualinį, ir platesnį pobūdį, socialinį įpareigojimą bendrajam gėriui.
Iš tokios žmogaus, bendruomenės ir ekonominio gyvenimo sampratos aiškėja ir moraliniai principai, ir žmogaus teisės. Žmogaus teisių saugojimas ir vykdymas yra bendruomeninio gyvenimo minimumas. Jos apima ne tik politines ir civilines, bet ir ekonomines teises:žmonės turi teisę į gyvenimą, maistą, aprangą, butą, poilsį, sveikatos aprūpinimą, švietimąsi ir užsiėmimą (darbo turėjimą). Jeigu žmogus nėra įgalintas jomis naudotis, tai jam yra paneigtos pagrindinės žmogaus teisės.
Bendruomenė, veikdama per viešąsias ir privačias institucijas, yra morališkai atsakinga už žmogaus kilnumo palaikymą bei iškėlimą ir žmogaus teisių apsaugojimą. Šalia labai aiškaus atskirų asmenų ir privačių institucijų įpareigojimo, valdžia šioje srityje turi savo atsakingumą, t.y. turi rūpintis, kad būtų bent minimalinės sąlygosžmogaus kilnumui išsilaikyti ir reikštis.
Visi visuomenės nariai turi ypatingą pareigą rūpintis neturtingaisiais ir labiausiai pažeidžiamaisiais dėl jų pačių nepajėgumo ir dėl jų žmogiškosios vertės. Šis principas, stipriai iškeltas Šv. Rašte ir krikščioniškoje tradicijoje, dabar dažnai vadinamas ypatingu neturtingųjų pasirinkimu ir stojimu už juos.
Iš pagrindinių žmogaus teisių kyla ekonominių ir kitų socialinių veiksnių pareiga vykdyti teisingumą ir visiems savo bendrijos nariams, įskaitant ir socialinį bei ekonominį teisingumą (vyskupų laiške vietoj "socialinio teisingumo” vartojamas terminas "ekonominis teisingumas”, nes jis tiesiogiai ar netiesiogiai ir teapima tik ekonomines gėrybes).
KELETAS KATALIKŲ SOCIALINĖS MORALĖS SPECIALIŲ PRITAIKYMŲ
Antroje savo laiško dalyje vyskupai pateikia keletą pritaikymų, kylančių iš tų socialinės moralės principų kai kuriose ekonominio gyvenimo srityse. Vyskupai iš anksto įspėja neteikti jų siūlymams ir rekomendacijoms tokios pat autoritetingos reikšmės, kaip jų pateiktoms moralinių principų deklaracijoms. Jie pritaikyti atskiriems atvejams, vykstantiems tam tikrose aplinkybėse. Jos gali keistis, ir geros valios žmonių siūlymai visiškai teisėtai gali būti kitokie. Bet vyskupai, jų komisijos nariai pateikė tuos siūlymus, ilgai svarstę ir pasitarę su šimtu žinovų bei profesionalų. Tad jų daromiems praktiškiems moraliniams nuosprendžiams, nors sąžinės griežtai ir neįpareigojantiems, katalikai turi parodyti rimtą dėmesį. Jie turi juos apgalvoti, kai nori spręsti, ar jų pačių daromi sprendimai sutinka su Evangelija.
Vis dėlto vyskupai ryžosi daryti kai kuriuos pasiūlymus ekonominėje ir kitose socialinėse srityse. "Mat Bažnyčios mokymas negali pasilikti bendrybių plotmėje. Užtat mes jaučiamės įpareigoti mokyti ir pavyzdžiu, kad krikščionys imtųsi ekonominės analizės ir susidarytų sau reikiamus teisingus sprendimus apie atskirus ekonominius klausimus”.
Reikia siekti pilno užsiėmimo.Vyskupai rašo: "Teisingos ekonomijos pagrindas yra tas, kad turi gauti darbą visi, kurie jo nori. Mat turėti darbą ar užsiėmimą yra pagrindinė žmogaus teisė, kuri plaukia iš moralinių principų ir iš jų kylančių teisingumo pareigų bei teisių. Juk daugumai žmonių užsiėmimas yra pagrindinis dalykas, norint patenkinti savo materialinius poreikius. Neturėjimas darbo labai neigiamai veikia bedarbį žmogų, jo šeimą ir aplinką. Tad vyskupai šaukia visus į naują didelį užsimojimą sudaryti galimybę turėti nuolatinį darbą — pilną užsiėmimą, kurie jo nori. Jie siūlo įvairias rekomendacijas, pvz.: pasiekti naują visų sutarimą, kad kiekvienas žmogus turi teisę į užsiėmimą. Todėl nuolat reikia tai kelti viešumon, sukurti naujas darbovietes ir taip sumažinti JAV-se netoleruotiną daugybės piliečių neturėjimą darbo. Bendradarbiaujant valdžiai, biznieriams ir darbo unijoms, išplėsti įvairių specialybių mokymosi programas, didinti paramą darboviečių kūrimo programoms ir projektams, siekiant pašalinti nedarbą.
Pašalinti neturtą.Pagal JAV Cenzo biuro ir kitus oficialius duomenis, JAV-se 5% amerikiečių šeimų turi 43% viso krašto turto, o 50% visų šeimų teturi vos 4%. Taip pat 20% turtingųjų amerikieččių gauna maždaug tiek pat įplaukų, kiek 70% mažai teuždirbančių, o 20% mažai teuždirbančiųjų neturtingiausiųjų tegauna vos 4%. Toks baisiai neteisingas turto ir įplaukų paskirstymas privedė prie to, kad kas septintas amerikietis yra neturtingas (tad 14 su viršum procentų!). Toks didelis neturtas turtingame Amerikos krašte yra socialinis ir moralinis skandalas! Vyskupai nurodė tam tikrus uždavinius ir strategiją nugalėti neturtui: siekti sveikos krašto ekonomijos, nes ji yra raktas iš anksto neįsileisti ir apsisaugoti nuo nedarbo (3% bedarbių dar būtų toleruotini); stipria akcija pašalinti barjerus, kliudančius mažumų žmonėms ir moterims gauti lygų darbą ir lygų atlyginimą su vyrais; mokesčių reforma sumažinti finansines neturtingųjų ir šeimos tėvų bei motinų naštas; tam pačiam tikslui stipriai pertvarkyti JAV-ių socialinio draudimo sistemą (vyskupai čia taip pat pateikia įvairių konkrečių pasiūlymų).
Maisto ir agrikultūros srityjevyskupai energingai stoja už priemones sulaikyti šeimos ūkių praradimą ir sustabdyti vis augantį agrikultūros išteklių nuosavybės koncentravimąsi. Jie taip pat stoja už darbininkų teises, unijas, kolektyvines sutartis, plačiai išplitusią privačią nuosavybę, lygias ekonomines galimybes ir t.t. Plačiai nurodo reikalą, pareigą ir įvairius būdus, kuriais JAV galėtų daug daugiau pagelbėti neturtingosioms tautoms.
Užmojis naujam amerikiečių eksperimentui.Po šių praktiškų socialinės moralės pritaikymo pavyzdžių vyskupai pateikia svarbų pasiūlymą: padaryti naują amerikiečių eksperimentą. Senasis eksperimentas buvo sukurti politinę ir socialinę lygybę visiems Amerikos gyventojams, kurie buvo suvažiavę iš įvairių kraštų ir daug nukentėję nuo pasaulinės ir bažnytinės valdžios ir nuo turtingųjų. Tai buvo anais laikais labai didelis užsimojimas. Atrodė, kad jis tikrai nepasiseks. Tačiau jie visi troško tos politinės ir socialinės lygybės, išleido atitinkamą JAV konstituciją ir įstatymus, stipriai tarpusavyje bendradarbiaudami, ir jiems šis eksperimentas pasisekė.
Tad Amerikos vyskupai ir kviečia visus amerikiečius ryžtis naujam eksperimentui— su dideliu noru ir stipriomis pastangomis bei visų bendradarbiavimu siekti ekonominės demokratijos,t.y. sudaryti visiems Amerikos gyventojams lygias ekonomines galimybes siekti savo ir kitų ekonominės gerovės ir balso ekonominėje srityje.
Praktiškai tai būtų didele solidarumo dvasia persunktas bendradarbiavimas, siekiant įgyvendinti žmogaus ekonomines teises, išplėsti dalinamąsi ekonomine galia ir padaryti svarbesniuosius ekonominius sprendimus, derinamus su bendrąja visų gerove, ypač neturtingųjų ir labiausiai nuskriaustųjų.
Toks eksperimentas dar gali sukurti naujas struktūras visiems darbininkams būti įmonių dalininkais ir aktyviai dalyvauti firmose, vietinio, federalinio ir tarptautinio pobūdžio institucijose.
DVASINIS GYVENIMAS IR EKONOMINĖ SRITIS
Šis vyskupų ganytojiškas laiškas baigiamas palyginti neilga, bet stipria užbaiga.
Ji visas šio laiško mintis bei reikalavimus sujungia ekonominio ir kitokio socialinio gyvenimo srityje su dvasiniu tikinčiųjų gyvenimu. Tai sutrauktai išreikšta ir prie laiško pridėtame įvade. Vyskupai ten taip rašo:
"Nereikia per daug nustebti, kad daug kam atrodo, jog katalikų socialinis mokslas toks reiklus. Bet ir Kristaus Evangelija labai daug reikalauja. Ji reikalauja aiškaus pažinimo, tikros atgailos ir darbų. Visi mes esame nusidėjėliai, ne visada išmintingi, teisingi ir mylintys... Mes turime išdrįsti pasakyti 'ne’ tam, kas mūsų veiksmuose yra priešinga gyvenimui pagal tikėjimą, meilę ir teisingumą. Turime gręžtis ir bandyti pasitaisyti. Tad save klauskime: ar rūpestingai, maloniai, teisingai elgiausi darbe? Kaip mano nuosprendžiai, ką pirkti, parduoti, išleisti ar taupyti pinigą, prisideda prie kitų žmonių kilnaus gyvenimo ir bendrojo labo? Kiek vengiu pagundos pasirodyti prieš save ir kitus tuo, ką turiu, ką perku? Kiek apsigalvoju, kurias valdžios ekonomines ir socialines programas turiu paremti, ypač siekiančias visų, ypač neturtingųjų ir labiausiai nuskriaustųjų gerovės?
Atsakymai į šiuos ir panašius klausimus ne visada yra aiškūs ar lengvai įvykdomi. Bet su Kristaus, Dievo malonės ir kitų tikinčiųjų pagalba yra galimi. Bažnyčia negali pasaulio išgelbėti iš didžiųjų nuodėmių ir neteisybių pasekmių, kol nesidarbuosime pašalinti nuodėmę ir neteisybę iš savo gyvenimo ir institucijų. Visi turime padėti Bažnyčiai, tai tikinčiųjų bendruomenei, praktikuoti solidarumą, bendradarbiavimą ir ekonominį teisingumą, kuriuos skelbiame kitiems. Be to, ekonominio gyvenimo pagerinimas ir atnaujinimas priklauso nuo paskirų tikinčiųjų (kurių vien katalikų JAV-se yra 52 milijonai) ekonominių apsisprendimų ir įsipareigojimų praktikuoti savo tikėjimą ne tik bažnyčioje, bet ir biznyje, korporacijose, unijose, fabrikuose, dirbtuvėse, įstaigose, parlamentuose, profesiniame, švietimo ir viešajame gyvenime.
Mūsų tikinčiųjų širdys tebūna nukreiptos į Dievą karalystę, į solidarumą su neturtingaisiais, į veiklą už sugyvenimą, taiką ir teisingumą ir tokiu būdu į buvimą Kristaus meilės ir teisingumo ženklais pasaulyje. Suprantama, visiems ekonominio teisingumo siekimas įtraukia katalikus į viešojo gyvenimo areną. Užtat tikintiesiems reikia būti labiau informuotais ir aktyviais piliečiais, balsuoti už tuos, kurie neturi balso, stoti už neturtinguosius ir plėsti bendrąjį visų gėrį. Taigi šiuo ganytojišku laišku mes šaukiame jus prie Dievo, šaukiame į didesnę asmenišką ir bendrą veiklą, į naujas įplaukų ir turto užvaizdavimo tarnystes ir pilietiškumo formas.
Šio laiško ruošimas, užbaigimas ir priėmimas yra tik ilgo auklėjimo ir auklėjimosi, diskusijų, dialogų ir veiklos vyksmo pradžia. Mes, krikščionys, Šv. Dvasios ir krikščioniškosios meilės vedami, esame skatinami į stiprius, artimus santykius su Dievu, su Kristumi, su visa žmonijos šeima ir kūrinija. Kristus savo mokymu ir gyvenimu parodė, kad Dievo karalystė yra stipresnė už blogį, neteisybę ir širdžių kietumą, kad Dievo meilė visa nugali. Tad mes skelbiame vilties ir sustiprinimo žodžius visiems, bet ypač vargstantiems ir kenčiantiems neteisybes. Mes tikime, kad krikščioniškoji gyvenimo — ir ekonominio gyvenimo — samprata gali transformuoti ir iš pagrindų perkeisti individų, šeimų, mokyklų gyvenimą ir visą mūsų kultūros reiškimąsi. Mes pasitikime, kad jūsų maldų, įsisąmoninimo, tarnystės ir veiklos dėka mūsų ekonomija gali būti taip tvarkoma, kad tarnautų žmogui, kad klestėtų žmonių kilnumas. Tad dar atliktinas mūsų tautos darbas ir didelis iššūkis mūsų tikėjimui”.
Perdavę vyskupų ganytojiško laiško svarbiausias mintis, siūlymus ir paskatas, pridėsime dar keletą dalykų, labiau jas paaiškinančių ir iškeliančių.
Anksčiau minėto katalikų opozicijos žurnalo "Commonweal” vedamajame rašoma: "Turbūt nėra šiame laiške labiau iššaukiančio dalyko, kaip šaukimas pripažinti pagrindines ekonomines teises šalia jau priimtųjų politinių ir civilinių... Tai gali pareikalauti veržlių, didelių pastangų, siekiant kultūrinio sutarimo, persiimant naujais privačiais ir viešais atsakingais įsipareigojimais, kuriant naujas institucijas... Reikia pripažinti, kad yra daug kliūčių ir sunkenybių. Tačiau reikalas visiems įgyvendinti ekonomines teises pasilieka degamai aštrus.
Ekonomija, tikrai pripažįstanti ekonomines teises visiems, ir ne tik kaip pasyvią teisę būti materialiai aprūpintam, bet ir kaip aktyvaus dalyvavimo ekonomijoje teisę, būtų labai skirtinga nuo Amerikos ekonomijos šiandien. Tad ar vyskupų ganytojiškas laiškas pritaria ar pasmerkia dabartinį Amerikos kapitalizmą? Atsakymą duoda patys vyskupai: 'Mūsų priėjimas analizuoti Amerikos ekonomiją yra pragmatinis ir evoliucinio pobūdžio. Gyvename mišrioje ekonominėje sistemoje. Ji yra ilgos reformų ir prisitaikymų istorijos padaras. Šia Amerikos reformų pragmatinės tradicijos dvasia ir mes ieškome teisingesnės ekonomijos’ ”.
Vyskupai šį dalyką ima labai rimtai. Parašę tokį vertingą dokumentą, jie sudarė specialią komisiją, vadovaujamą Klyvlendo vyskupo Pilla, paruošti jo vykdymui planą. Taip pat jie paskyrė pusę milijono dolerių šio plano vykdymui (daugiausia tai parama ruošti studijų dienas vyskupijų centruose, kolegijose, universitetuose ir konferencijas, diskusijas parapijose, draugijose, mokyklose).
Jeigu katalikai ir bent tam tikra dalis kitų krikščionių bei kitų geros valios amerikiečių šį reikalą rimtai ims, tai galima tikėtis tikrai teisingesnės ekonomijos Amerikoje ir iš dalies net visame pasaulyje. Ar mes, lietuviai katalikai, krikščionys, bandysime taip pat rimtai imti šį tikrai svarbų reikalą?
■ Naujuoju Vengrijos primų ir Esztergomo arkivyskupu paskirtas Laszlo Lekai, 59 metų amžiaus, anksčiau buvęs Kalocsa vyskupu. Paskirti ir du kiti vyskupai.
■ Bavarijos televizijoje, Vokietijoje, nuo vasario mėnesio vidurio buvo perduodama katekizmo suaugusiems serijinė programa. Ją sudarė 30 transliacijų, kuriose filmų vaizdais, pasikalbėjimais supažindinta su krikščionių tikėjimu.