■ Trinitorių vienuolija JAV-se, New Orleans parapijoje, surengė maldos budėjimą už persekiojamus krikščionis Lietuvoje ir kituose kraštuose. Buvo surengta paroda apie kenčiančią Bažnyčią Lietuvoje. Buvo skaitomi lietuvių sąžinės kalinių Jadvygos Bieliauskienės ir Gintauto Iešmanto laiškai iš lagerio. Iš Niujorko atvykusi Lietuvių religinės šalpos tarnautoja Marijona Skabeikienė pateikė daugiau informacijų apie sunkią dabarties lietuvių katalikų podėtį.
■ JAV-se prie atominių ginklų bandymų vietos Nevadoje Detroito vyskupas-padėjėjas Tomas Gumbleton ir pensijon išėjęs Pueblo vyskupas Charles Buswell aukojo šv. mišias, o paskiau vadovavo demonstruotojams, pereinantiems policijos draudžiamą ribą. Abudu vyskupai ir benediktinė seselė Mary Lou Kownacki drauge su kai kuriais kitais demonstruojančiais buvo areštuoti.
■ Los Angeles arkivyskupija įsteigė specialią parapiją rūpintis kurčiųjų sielovada. Jos klebonu paskirtas kurčias kun. Brian Doran. Apskaičiuojama, kad toje arkivyskupijoje yra apie 2.600 šeimų, kuriose yra kurčių.
■ Čikagos arkivyskupijoje įsteigta speciali sielovada dirbantiems komunikacijos priemonėse: spaudoje, televizijoje, radijuje. Šios pastoracijos vadovu paskirtas kun. John J. Wall, 45 m., Senosios Šv. 286 Patriko parapijos, esančios arti miesto centro, klebonas.
■ Jonas Paulius II gegužės 4 d. užbaigė savo penkias dienas užtrukusį lankymąsi Vokietijoje. Buvo susitikęs su kancleriu Helmuth Kohl. Savo pamoksluose smerkė religinę priespaudą Rytų Europoje. Būdamas Augsburge, pabrėžė krikščionių vienybės reikalą. Aplankė 9 miestus, pasakydamas 22 pamokslus. Pasmerkė tamsiuosius Hitlerio valdymo laikus. Beatifikuojant kankinę Edith Stein, iškėlė tos konvertitės ištikimumą kryžiui ir žmonijos taikai. Koelne popiežius kalbėjo į 30.000 žydų, pažymėdamas, kad E. Stein buvo ištikima žydė ir ištikima katalikė.
■ Lenkijoje religinių reikalų ministerio Adomo Lopatos vieton paskirtas griežtesnis Wladyslaw Loranc, komunistų partijos centro komiteto ideologijos skyriaus vadovas.
■ Italijoje, Conegliano Veneto vietovėje, buvo surengtas seminaras apie Lietuvą. Minint Lietuvos krikšto 600 m. sukaktį, pagrindines paskaitas skaitė Italijos LB pirm. prel. V. Mincevičius ir prof. dr. Paulius Rabikauskas, Grigaliaus universiteto Bažnytinės istorijos fakulteto dekanas.
■ Lenkijoje, Varšuvoje, policija areštavo apie 300 žmonių. Policija įsibrovė į Šv. Jono katedrą ir areštavo demonstravusius gegužės 3 d. konstitucijos dienos proga, reiškiančius laisvės siekimus.
■ Amerikos ateistų centras pritrūko lėšų ir turėjo uždaryti savo centrinės būstinės namus Texas valstijoje. Dabar jų raštinė nuomos patalpas Austin mieste, Texas valstijoje. Savo sąrašuose siųsti informacijoms turėjo 42.000 adresų, bet tas skaičius nuolat mažėja. Daug išlaidų tam sąjūdžiui susidarė, iškėlus bylas, siekiant panaikinti religinius simbolius Zion, Palatine ir Rolling Medows miestų herbuose.
■ Moterų fondas, pavadintas Marijos skatiku, įsteigtas JAV-se. Fondo surenkamos lėšos bus naudojamos padėti parūpinti benamėms pastoges, teikti teisinę pagalbą, duoti stipendijas, paskolas studijoms, steigti moterų liturginius centrus, padėti neturtingoms moterims ir vaikams ligoje.
■ Filadelfijos kardinolui John Krol padaryta 7 valandas užtrukusi operacija sustabdyti kraujavimą viduriuose.
■ Popiežius Jonas Paulius II gegužės 18 d. sulaukė 67 metų amžiaus.
■ St. Xavier kolegija Čikagos pietuose iš Illinois aukštojo švietimo tarybos gavo 10.000 dol. paramos kalbų studijoms plėsti.
■ Aušros Vartų parapijoje, Niujorke, įsteigtas teatras, pasivadinęs Theatre of Our Lady of Vilnius.
Ruoš teatro, elekroninės muzikos, pantomimos ir kitokius renginius. Teatrui vadovaus Arūnas Čiuber-kis, Dan McKereghan ir Linda Pakri. ■ Lietuvoje nuo gegužės 23 iki 31 dienos vyko maldos dienos už kalinamus sąžinės belaisvius.
■ Šveicarijos įtakingas laikraštis “Neue Zuericher Zeitung” paskelbė platų pranešimą apie Lietuvos Katalikų sunkumus. Pabrėžiamos ateistinių okupantų pastangos apriboti krikščionybės jubiliejaus mninėjimus, ypač izoliuoti jaunimą nuo Bažnyčios įtakos.
■ Lietuvos krikšto 600 m. sukaktis visame pasaulyje daug pasitarnaus Lietuvos priespaudos kėlimui spaudoje, pamoksluose, įvairiose komunikacijos priemonėse. Pvz., Vašingtone leidžiamas žurnalas “In-sight” savo birželio 1 d. numeryje paskyrė net du puslapius Maxine Pollack straipsniui apie sunkią Lietuvos tikinčiųjų padėtį Sovietų okupacijoje. Prie straiapsnio įdėtos net keturios spalvotos iliustracijos, kurių viena rodo Vilniaus katedrą, paverstą muziejumi.
■ Vatikane bus įsteigta pastogė benamiams, kurie dažnai praleidžia naktį ant bažnyčios laiptų. Popiežius Jonas Paulius II pakvietė tokiai pastogei, turėsiančiai 74 vietas, vadovauti Motinos Teresės įsteigto vienuolyno seseris. Užeiga bus atidaryta, artinantis žiemai. Pati Motina Teresė buvo pareiškusi norą tokią įstaigą įkurti.
■ Okupuotoje Lietuvoje dabar su Vilniumi ir Klaipėda priskaitoma tik 25.000 liuteronų ir 3.400 reformatų. Devyni liuteronų kunigai turi aptarnauti 27 parapijas. Tik vienoje Tauragėje būna pamaldos kas sekmadienį. Nepriklausomoje Lietuvoje buvo 55 liuteronų parapijos ir dar 33 parapijos Klaipėdos krašte. Reformatai turėjo 15 parapijų bei filijų. Jų skaičius siekė 15.000.
■ Filipinuose, Bacolod mieste, buvo pasikėsinimas prieš gyvybę vyskupo Antonio Yapsutko Fortich, pasižymėjusio žmogaus teisių gynimu ir varguomenės užtarimu. Nuo to laiko savanoriai pasauliečiai saugo būstinę, kur vyskupas gyvena. Pasikėsinimas nepavyko, nes mestoji granata užkliuvo už medžio.
■ Lietuvių, kalinamų dėl žmogaus teisių gynimo, skaičius dabar siekia ne mažiau kaip 36. Jų tarpe trys kunigai: Jonas Kastytis Mautlionis, Alfonsas Svarinskas ir Sigitas Tamkevičius. Dešimt buvusių sąžinės kalinių pasiuntė prašymą Gorbačiovui, kad būtų išleisti kalinamieji kunigai. Tarp pasirašiusių šį prašymą yra: Nijolė Sadūnaitė (6 metus kalinta už perrašinėjimą Liet. Kat. Bažnyčios kronikos), Mečislovas Jurevičius (nuteistas 3 metams kalėjimo už organizavimą religinės procesijos), Julius Sasnauskas (nuteistas 61/2 m. kalėjimo už pogrindžiospaudą), Jadvyga Bieliauskienė (nuteista 4 m. kalėti ir dar tremčiai už tikybos mokymą), Antanas Terleckas (6 m, kalėjimo už pogrindžio spaudą), Vytautas Skuodis (7 m. kalėjimo už pogrindžio spaudą) ir dr. Algirdas Statkevičius (7 m. psichiatrinės ligoninės). Lietuvos vyskupai dar kovo 11 d. pasiuntė prašymą, kad būtų išleisti kalinami kunigai.
■ Kinijoje komunistai laiko kalėjime vyskupą Petrą Juozapą Pan, Paoting vyskupijos valdytoją. Jis Įkalintas 1934 m. ir nuteistas 10 m. kalėti už atsisakymą nutraukti ryšius su Roma. Jo sveikata silpnėja, ir yra pavojus, kad jis, kalinamas, negaudamas reikiamos mediciniškos pagalbos, gali numirti.
■ JAV-se per dvejus metus nepilnamečių mergaičių nėštumas pareikalavo 34 bilijonų dolerių šalpos pinigų. Tai parodė nauja studija.
■ Lietuvoje okupantai neleidžia krikščionybės sukakties iškilmių atvirame ore. Iškilmėms parinkta Šv. Petro ir Povilo bažnyčia Vilniuje.
■ Čekoslovakijoje kun. Stefan Javorsky, 62 m., nuteistas už laikymą mišių savo bute. Teismas rado, kad jis neturėjęs valdžios leidimo laikyti mišias. Jis jau buvo nuteistas 1975 ir 1981 m., suspenduojant jį nuo kunigo pareigų už pasisakymą prieš religinę priespaudą.
■ Jungtinių Tautų statistinėmis žiniomis, pasaulio gyventojų skaičius šią vasarą jau pasiekė 5 bilijonus. Laimingasis kūdikis gimė Jugoslavijoje.
■ JAV vyskupai sudarė specialią komisiją rūpintis AIDS ligos nelaime ir kitomis panašiomis visuomenės nelaimėmis. Komisijos vadovas yra Covington, KY, vyskupas William Hughes.
■ JAV negrų katalikų kongresas įvyko gegužės 21-24 d. Vašingtone. Sutraukė apie 1.500 dalyvių iš 110 vyskupijų. Kongreso tema: “Mūsų sielovados vizijos plėtimas”. Kongresą organizavo 10 juodųjų vyskupų JAV-se, JAV juodųjų kunigų sąjunga, JAV juodųjų seserų konferencija, JAV negrų katalikų administracijos sąjunga, Petro Claver vyčiai ir jų Moterų pagalbinis vienetas.
■ JAV vyskupų švietimo komisija planuoja persvarstyti seksualinio auklėjimo gaires, paskelbtas prieš šešerius metus. Persvarstymo reikalas iškilo, plintant AIDS ligai, daugėjant keliolikamečių motinų skaičiui ir išryškėjant nepakankamumui ligšiolinių seksualinio auklėjimo gairių.
■ Etiopijos vyskupas Kidane-Mariam Teklehaimanot, atvykęs į Niujorką, papasakojo, kad badas tame krašte sumažėjo, bet maisto trūkumas vis tiek didelis. Badaujančiai Etiopijai, kurios padėtis pablogėjo įsigalėjus marksistinei valdžiai, daug pagalbos maitinimuisi siuntė ir tebesiunčia Katalikų labdara.
■ Niujorke iš spaudos išėjo 251 psl. knyga apie naują kankinį, Lenkijoje komunistų nužudytą kun. Popieluszko. Knygos pavadinimas: “The Priest and Policeman: The Courageous Life and Cruel Murder of Father Popieluszko”. Knygos autoriai — John Moody ir Roger Boyes. Kaina 17,95 dol. Kun. Popieluszko buvo nužudytas 1984 m. spalio 19 d.
■ Apie JAV katalikus studiją paruošė George Gallup, Jr., ir Jim Castelli. Knyga pavadinta “The American Catholic People: Their Beliefs, Practices and Values”. Panaudojami per du dešimtmečius Gallup instituto surinktieji duomenys. Pažymima, kad JAV-se yra 52 mil. katalikų. Juose pastebimas sulėtėjimas religinės veiklos, nemažai jaunimo ir baigusių mokslus atkrinta nuo Bažnyčios, moterų tarpe pasireiškia maištingų nuomonių, katalikai darosi labiau pasiturintieji ir labiau konservatyvūs. Bet apskritai katalikybės vaizdas JAV-se yra optimistiškas. Tik vienoj Brazilijoj yra didesnis katalikų skaičius, kaip JAV-se, kitas valstybes katalikų skaičiumi Amerika pralenkia.
■ Popiežiaus Jono Pauliaus II per televiziją kalbamas rožančius birželio 6 d. sujungė visą pasaulį, visus penkis kontinentus. Buvo panaudoti 18 erdvėse skriejantieji satelitai, 75 kameros 17-je kraštų. Prie tų televizinių transliacijų dirbo apie 1000 technikinio personalo. Tai buvo padaryta, pradedant Marijos metus, prasidėjusius Sekminėse, birželio 17 d. Transliacijas koordinavo Londono specialistai. Buvo kalbama įvairiomis kalbomis. Prie to buvo prijungta meditacija, perteikta penkiomis kalbomis, jų tarpe ir rusų kalba. Amerikos Balsas šias iškilmingas maldas perdavė už geležinės uždangos. Šių transliacijų išlaidas apmokėjo įvairių fondų aukos.
■ Šiemet sueina 50 metų nuo to laiko, kai popiežius Pijus XI paskelbė encikliką “Mit brennender Sorge”, kuria pasmerkė nacių antireliginę dvasią Vokietijoje. Pasaulis encikliką priėmė kaip nacionalsocialistinės ideologijos klaidų iškėlimą. Ši enciklika buvo paskelbta dveji metai prieš Antrojo pasaulinio karo pradžią.
■ Vokietijos krikščionių demokratų grupės delegacija, sudaryta iš Europos parlamento narių, pakviesta Aukščiausiojo Sovieto, lankėsi Maskvoje. Delegacijos pirmininkas — dr. Egon Kleps, Europos parlamento vadovybės narys. Dalegacija pasitarimuose turėjo progos iškelti religinės laisvės reikalus.
■ Brazilijoje buvo nužudytas jėzuitas brolis misininkas Canas Costa, 48 m. Gegužės 22 d. buvo rastas nudurtas prie Juruenos upės. Prievartos veiksmai prasidėjo, kai į tolimus neapgyventus rajonus buvo atgabenti neindėnai gyventojai.
■ Lietuvių religinė šalpa — Liet. informacijų centras atidarė savo skyrius Vašingtone ir Romoje. Informacijų perdavimui naudojamas teleksas, telefonas.
■ Romos miestas paskelbė garbės piliečiu buvusį Vatikano tarnautoją prel. J.P. Carolel, 74 m. Jis II pasaulinio karo metu daug padėjo benamiams jaunuoliams ir gelbėjo žydus.
■ Austrijos prezidentą Kurt Waldheim birželio 25 d. specialioje audiencijoje priėmė popiežius Jonas Paulius II. Pasikalbėjimas tęsėsi 35 min. Žydai prieš šią audienciją reiškė protestą. Popiežius Waldheimą pasveikino kaip pasišventusį saugumui ir taikai.
■ Prie Filipinų kardinolo Manilos arkivyskupo Jaime Sin rezidencijos birželio 25 d. sprogo bomba. Pora žmonių sužeista. Kardinolas tuo metu buvo raštinėje, sprogimo nė nepajuto.
■ Vilniuje, kaip skelbia ten apsilankęs “Politika” laikraščio atstovas A. Krzeminski, veikia 11 katalikų bažnyčių, 8 cerkvės ir viena sinagoga.
■ Aušros Vartai Vilniuje, drauge su Šv. Teresės šventove, pagrindinai atnaujinti. Tuo rūpinosi klebonas, Vilniaus vyskupijos valdytojas kun. Algirdas Gutauskas, padedamas komiteto.
■ Dr. Bernard Nathanson pasakė kovotojų konvencijoje prieš negimusių kūdikių žudymą, kad jis paskelbė pasninką — gyvens tik skysčiais, kol nebus priimti griežti įstatymai prieš negimusių kūdikių žudymą. Konvencija buvo sušaukta New Orleans, joje buvo 1.500 dalyvių iš visų JAV. Dr. Nathanscn konvencijoje parodė filmą prieš negimusių kūdikių žudymą. Anksčiau jis pats buvo tą klaidą daręs.
■ Nuo mirties poeto Juliaus Janonio, žuvusio po traukiniu 1917 m. Petrapily, šiemet suėjo 70 metų. Jo sesuo Emilija liudija, kad jis buvo tikintis. Išvykdamas į Petrapilį, išsivežė ir Šv. Raštą. Kartą pamatęs gėlėmis nusėtą lauką, jis pasakė: “Kas kitas jas galėjo sutverti, jeigu ne Dievas”.
■ Popiežius Jonas Paulius II birželio 19 d. paskelbė laišką, adresuotą Lietuvos vyskupų konferencijos pirm. arkiv. L. Poviloniui. Laišką išsiuntinėjo visiems pasaulio vyskupams. Jame pareiškia, kaip rūpinasi Lietuva ir Bažnyčia Lietuvoje. Pasaulio vyskupus ragina užtarti katalikišką Lietuvą dabartiniuose jos sunkumuose. Primena savo ankstyvesnį raginimą melstis už Lietuvą, šiemet švenčiančią 600 metų krikščionybės jubiliejų. Primena krikščionybės įvedimo istoriją, pažymi krikščionybės svarbą lietuvių tautai, iškelia gyvą lietuvių tikėjimą. Primena šv. Kazimierą, palaimintąjį arkiv. J. Matulaitį. Pažymi, kad Lietuva yra jam arti širdies.
Juoz. Pr.