Paruošė GEDIMINAS VAKARIS
TVARKOMAS GEDIMINO KALNAS IR JO APLINKA
Šiuo metu jau yra pastatytas statybinių medžiagų keltas, pradėti atraminės sienos tvirtinimo darbai. Tvarkomos kelių dangos. Pats kalnas yra pažeistas erozijos. Jį reikia stiprinti ir atstatyti. Nuo karo metų netvarkomi želdiniai. Nevertingi medžiai bus iškirsti. Šiauriniame šlaite numatoma pasodinti ąžuolų ir šermukšnių. Patį kalno šlaitą apsėti žole, prieš tai įrengus kanalizaciją lietaus vandeniui nutekėti. Tačiau daugiausia rūpesčių ir sunkumų kelia Vilniaus pilių teritorija. Tai yra archeologijos, architektūros, istorijos ir mokslo paminklas. Unikalus gynybinis ir kultūrinis kompleksas, kurio mums pavydi bet kuris Europos miestas. Maža yra tokių miestų, kur vienoje vietoje būtų net trys pilys. Pirmoji sutvirtinta pilis-tvirtovė šioje vietoje atsirado jau IX amžiuje-
Architektų sąjungos ir Kultūros ministerijos Mokslinės paminklų apsaugos tarybos posėdyje, kuris buvo skirtas Gedimino kalno ir jo aplinkos tvarkymui, dalyvavo ne tik architektai, projektuotojai, landšaftininkai, kurių darbas tiesiogiai susijęs su šios teritorijos tvarkymu, bet ir mokslo, kultūros veikėjai, žurnalistai. Buvo iškeltas klausimas ir apie Vilniaus senamiesčio tvarkymą. Rūpestingos šeimininko rankos pasiilgo beveik visi senmiesčio kvartalai, net ištisi jo rajonai. Tiesiog akyse nyksta pastatai, alinami per vėlai pradėtų ir niekaip nesibaigiančių remontų, restauravimo darbų.
Redakcijos narė Nijolė Užubalienė sega redaktoriui gėlę. J. Tamulaiččio nuotr.
Šiaurinio šlaito papėdėje pradėtas tvarkyti pastatas, kuriame bus Lietuvos istorijos - etnografijos muziejaus parodų salės. Tyrimais nustatyta, kad pastatas stovi ant gynybinės sienos pamatų. (Kultūros barai)
VIEČIŪNŲ (dzūkiškai Vieciūnų) KAIMO DAINININKĖS
Septynios Vieciūnų dainininkės: Anelė Ziogelienė — 90-ties metų; Bronė Kašalynienė — 78-nerių; Antanina Ševelskienė — 73-ejų; Elzbieta Kukauskienė — 71-nerių; Rosalija Čiurlionienė — 70-ties; Onytė Karauskienė — 69-nerių; Stasė Kukauskienė — 68-nerių; Antanas Jarmala, mokytojas, etnografinio ansamblio vadovas. Ansamblis puikiai dainavo ir žaidė žaidimus Maskvoje. Joms baigus savo programą, salė pratrūko sutartiniu prašymu kartoti. Dainininkės scenoje atjaunėjo, jas visas tarsi sparnais kažkas siūbavo. Įraudusios, laimingos ir vėl uždainavo. Anelė Žiogelienė atkakliai stovėjo prie Kremliaus sienos ir reikalavo: "Pata-grapuok mani. Nevierys gi niekas, kad Maskvon buvau. Sakys — boba, meluoji”.
Visos močiutės gimė ir augo Viečiūnuose. Jos visos jaunos pavasarį pulkais eidavo rugių lankyti vainikuotos, žiemą verpdamos vakarodavo ir dainuodavo. (Kultūros barai)
FOTO PARODA “AKIRATIS”
Panevėžio parodų rūmuose atidaryta fotomėgėjų paroda "Akiratis”. Rodoma 280 nuotraukų, kurias sukūrė 118 autorių.
Autoriai iš įvairių Lietuvos kampelių nufotografavo savo darbo draugus ir artimuosius, kolektyvų šokiadienius ir šventes, gimtojo krašto grožį. Atstovaujami visi žanrai, bet vyrauja portretas — grupinis ir žanrinis. Įtaigiausiai atsispindi kaimo žmogus.
Geriausiems autoriams paskirti prizai ir diplomai. (Tiesa)
LIETUVIŲ LIAUDIES DAINOS LATVIŠKAI
Rygos "Liesmos” leidykla 12 tūkstančių egzempliorių tiražu išleido lietuvių liaudies dainų rinkinį "Žemė kėlė žolę”. Knygos sudarytojas ir vertėjas — poetas K. Skujeniekas. Skelbiamos 91 lietuvių liaudies dainos vertimas. Įžanginiame žodyje "Brolių valanda” vertėjas aptaria esminius lietuvių ir latvių liaudies dainos bendrumus ir savitumus, įjungdamas jas į europiečių dainos kontekstą, primena latvių skaitytojams talentingiausius lietuvių folkloristus. (Tiesa)
MIELĖS SKIRTOS NE PYRAGUI
"Tiesos” redakcija gauna nemažai laiškų, kuriuose skaitytojai rašo, kad prablaivėjo jų gyvenimas — viešose vietose sumažėjo besišlaistančių girtų, alkoholiniai gėrimai nebereklamuojami parduotuvių vitrinose, kavinėse, restoranuose, žmonės įpranta vaišintis, šventes švęsti be alkoholio. Tačiau pastaruoju metu visuotinį susirūpinimą kelia tai, kad padidėjo naminės degtinės gamintojų ir pardavinėtojų.
Naminės vartotojai bei darytojai, be cukraus, sunaudoja daug mielių. Iš kur šie sąžinę praradę žmonės jų gauna? Juk parduotuvėse mielių labai retai užtiksi...
(Tiesa)
KĄ DARYTI, KAD VANDUO BŪTŲ SKAIDRUS?
Rudė, Vijolė, Kulpė — upeliai, tekantys per Šiaulius. Prieš kelias dešimtis metų šiuose upeliuose dar buvo žuvies. Čia miesto gyventojai meškeriodavo. Dabar jie virtę nešvariais kanalais. Prie Kulpės ir Vijolės santakos net baisu prieiti — smarvė. Rudės vaga ištakose paversta šiukšlynu. Upeliai susiję su Rekyvos, Taisos ir Ginkūnų ežerais, kurių pakrantėse įrengtos šiauliečių poilsiavietės. Jei įtekantys upeliai užteršti, tai ir ežerai nešvarūs. "Tiesos” skaitytojas klausia, ką daryti? (Tiesa)
LIETUVOS PILIAKALNIAI LAUKIA GLOBOS
Pastatus galima restauruoti, kai kuriuos atstatyti. Kultūrinis sluoksnis, suardytas pilkapis ar kitos rūšies archeologijos paminklas neatstatomi. Šiuo metu Lietuvos archeologijos paminklų sąraše 2.151 paminklas, iš jų 687 piliakalniai. Lietuvos mokslinės metodinės kultūros paminklų apsaugos tarybos archeologų duomenimis, apie 30 piliakalnių būklė apgailėtina. (Tiesa)
LIETUVOJE BUVO VĖLYVAS PAVASARIS
Prieš kelis dešimtmečius buvo toks vėlyvas pavasaris kaip šiemetinis. Labai nedrąsiai artėjo vasara. Viduryje birželio žiedai skleidėsi labai varganai. Per pastaruosius du dešimtmečius nebuvo atvejo, kad pradžioje gegužės dar nežydėtų sodai, kad nuo baltų žiedų nelinktų alyvų šakos. Šiemet gegužės pradžioje pasirodžiusią šiltą oro bangą tuoj užgesino žvarbus šiaurys. Vėsuma pristabdė sparčiai kylančią žalumą, sulėtino gamtos budimą.
Paukščiai tiesiog gaudyte gaudė saulės šypsnį, naudojosi kiekvienu šilumos dvelktelėjimu. Atėjo jų tuoktuvių, lizdų krovimo metas. Didysis giminės pratęsimo instinktas nepaiso net nepalankiausių orų, įvairiausių užtvarų, gamtos pinklių. Šiemet gegužyje paukščiai ir tuoktuves kėlė, ir lizdus taisė, o dar kiti tik ką į namus sugrįžo. Vėlyvas pavasaris į paukščių gyvenimą daug įnešė paklaidų. Sujaukė įprastinę tvarką. Yra žinoma daug atvejų, kai šiltais pavasariais vandens paukščiai — laukiai, rudagalviai kirai, gulbės jauniklius išsivesdavo balandžio pabaigoje, gegužės pirmomis dienomis. Šį pavasarį tokio ankstyvo gyvojo derliaus nebuvo. Štai, pavyzdžiui, kad ir gulbės. Vienos šiaip taip sukrovė, sumeistravo lizdus, o kitos dar tik žaidė ir ruošėsi statyti namus. Vienos antys pilnas dėtis pasistatė, perėjo, o kitos skraidė porelėmis, lyg neapsisprendusios, kažko lūkuriavo.
Žuvinto apylinkėse, gegužei įpusėjus, dar nekukavo gegutė — tai taip pat labai retas atvejis. Matyt, šalti ciklonai ir gegutę pakeliui į namus užtrukdė.
Tikram gamtos bičiuliui kiekvienas naujas gyvybės etapas — ar prasiskleistų žibuoklės, ar pražystų ievos, alyvos, yra tikras džiaugsmas. Bet netrūksta ir kitokių žmonių. Jie laukia, kol miškas ir laukas pasipuoš dailiausiu apdaru, kad galėtų tuo pasinaudoti, iš to pasipelnyti. Kokie gamtoje pokyčiai, nesunkiai galima spręsti, atsidūrus prie vienos ar kitos parduotuvės. Būna moterų ir vyrų, o skaudžiausia, kad ir vaikų, kurie apsižvalgę traukia iš po skverno gėlių puokštes ir ieško akimis pirkėjų. Kas jiems, kad lieka apšiurę, nudraskyti krūmai, ištryptos retų, branginamų augalų lysvės — svarbu, kad kišenėje suskamba kelios kapeikos. (Tiesa)
NORAS PASIPELNYTI SUGRIAUNA DAUGELIO JAUNŲ ŽMONIŲ GYVENIMĄ
Lietuvoje kas metai narkomanų daugėja. 1985 metais buvo užregistruoti 259 žmonės, vartojantys narkotikus, 216 jų jau buvo ligoniai. 1986 metais šie skaičiai padvigubėjo. Iki 1987 metų balandžio pirmos dienos Lietuvoje jau buvo užregistruota daugiau kaip 800 žmonių, vartojančių narkotines medžiagas, iš jų 355 ligoniai. Kas dešimtas Lietuvoje išaiškintas narkomanas — nepilnametis.
Į Lietuvą narkotikai patenka iš Užkaukazės respublikų bei Moldavijos. Tačiau daugiausia narkomanai juos gamina patys, vogdami iš gyventojų daržų ir sodo sklypų aguonas.
Daugiau kaip pusė narkotikų vartotojų — 18-29 metų, dar 10% — nepilnamečiai. Taigi daugiausia jauni žmonės. 16% jų — moterys. Ypač aukštas narkomanijos lygis Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, Druskininkuose, Šiauliuose, Ignalinos ir Trakų rajonuose. Beveik pusė narkomanų laikinai niekur nedirba. Daugiau kaip 40% — dirba, 11% — mokosi. Du procentai narkomanų turi aukštąjį išsilavinimą, 57% vidurinį ir 6% specialųjį vidurinį.
Sustabdyti narkomanijos plitimą yra daroma daug, tačiau dar nemažai ir neišspręstų klausimų. Ypač sunkiai kol kas sekasi išaiškinti ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn svarbiausius narkomanijos kaltininkus— narkotinių medžiagų pardavėjus, perpirkinėtojus, paruošėjus, lindynių lankytojus. (Tiesa)
PARAMA DAUGIAVAIKEI ŠEIMAI DAR NEPAKANKAMA
Daugiavaikės šeimos motina Elena Gaižauskienė skundžiasi, kad ji neturi šaldytuvo bei šaldymo kamaros, kuri jai būtų labai naudinga pasidėti žiemai keliasdešimt kilogramų uogų, vaisių, ilgai laikyti žuvį, mėsą. Nė viena kaimo daugiavaikė šeima neturi tokio šaldytuvo. Kur jį nusipirkti? Netgi "Zuravinką” — mašinėlę sultims spausti galima pamatyti tik loterijos laimėjimų lentelėse. Nėra mikserių, bulvėms tarkuoti mašinėlių. .. Augindama vaikus, jinai "suskalbė” dvi "Rygos” mašinas — prakiuro bako apačia. Trečia mašina, nors nesena, bet krato ir nėra patogi. Parduotuvėse būna vienas patikimas skalbimo automatas — "Viatka”. Jis kainuoja 400 rublių. Jai patinka "Ma-liutka” — bet kur ją rasti?
Jau šešiolika metų ieško siuvimo mašinos. Moterys raginamos pačios siūti, bet kai nerandi kuo, tai skamba kaip pasityčiojimas. (Tiesa)