Spausdinti

Algiukas giriasi draugui:

—    Greitai aš tikiuosi sulaukti mažo broliuko.

—    Kaip tu tai žinai?

—    Pernai, kai sirgo mama, aš sulaukiau sesutės. O dabar susirgo tėvelis.

*

Močiutė siūlo anūkėliui morką:

—    Valgyk, vaikeli, tai išdygs dantukai sveiki ir gražūs.

—    Ar tokie auksiniai kaip tavo?

*

Žvėryne berniukas labai domisi meškomis. Jis klausia sargą:

—    Ar naktį meškoms nuimat tuos sunkius kailinius?

—    Būtų gerai, — pritaria sargas, — tik jų gaurai taip susivėlę, kad negaliu rasti sagų. . .

*

Pašto tarnautojas pasveria berniuko atneštą laišką ir sako:

—    Tavo laiškas per sunkus. Reikia daugiau ženklų priklijuoti.

—    Jeigu dabar per sunkus, — atsako nustebęs berniukas, — tai kas bus, jeigu dar daugiau ženklų priklijuosiu?

*

Amerikos kongrese du atstovai smarkiai susikirto dėl bedarbių pašalpos didinimo.

—    Tai ką, manai, kad aš kvailys? — klausia įkaitęs demokratas.

—    Visai ne, — atsako respublikonas, stengdamasis būti mandagus, — bet aš visuomet galiu klysti.

*

Vienoje byloje susiginčijo du advokatai. Vienas buvo mažo ūgio, o kitas gana aukštas. Tas aukštasis sako mažajam:

—    Aš tave galėčiau įsidėti į savo kišenę!

—    Tada tu kišenėje turėtum daugiau proto negu savo galvoje! — atkirto mažasis.

*

Teatre vaidinimo metu dvi poniutės tarpusavy gana garsiai šnekučiuojasi. Netekęs kantrybės prieš jas sėdėjęs vyriškis atsisuka ir sako:

—    Labai atsiprašau, bet aš nieko negaliu girdėti.

Viena kalbančiųjų jam piktai atkerta:

—    O kam tamstai reikia girdėti, ką mudvi kalbame?. .

*

—    Norėčiau padovanoti vieną savo paveikslą labdarių įstaigai. Gal galėtumėte patarti kuriai?

—    Neregių prieglaudai.