■ Čekoslovakijoje pasienio muitininkai konfiskavo 200 kilogramų religinio turinio spausdinių, įrašų į magnetofono juosteles, devocionalijų, kurias iš Vengrijos vežė vienas slovakų elektronikas, važiuodamas traukiniu.    ,

■    Bulgarijoje paskirtas naujas Sofijos-Plovdivo vyskupas. Konsekracija įvyko liepos 31 d. Bulgarijoje yra arti 70.000 katalikų, kurių dauguma priklauso Sofijos-Plovdivo vyskupijai, turinčiai 13 parapijų, bet tėra likę tik 9 kunigai, visi senyvo amžiaus, tik vienas nepasiekęs 50 metų.

■    Lietuvoje slaptą kunigų seminariją baigęs Robertas Grigas buvo į kunigus įšventintas gruodžio mėnesį. Jis rugpjūčio mėnesį su kardinolu Vincentu Sladkevičiumi Kiauklių parapijoje aukojo šv. mišias. Paskirtas Kiauklių parapijos, Širvintų rajone, vikaru.

Gaucho, stačias jodamas ant žirgo visu smarkumu, įveria ietį į pakabintą žiedą.

■ Tarptautinis spaudos institutas, kuriam priklauso apie 2000 žurnalistų ir leidėjų, pasiuntė griežtą protestą Nikaragvos prezidentui Ortegai dėl katalikų radijo stoties ir dėl opozicijos laikraščio “Prensa” uždarymo. Protesto rašte pabrėžiama, kad tai pažeidžia esminę įsitikinimų ir žodžio laisvę. Taipgi neleistinas nutarimas atgaivinti spaudos cenzūrą.

■    Iš Lenkijos į Romą, į krikščionybės įvedimo sukakties iškilmes nuvykusi ukrainiečių grupė pasiprašė politinių pabėgėlių prieglobsčio Austrijoje. Net apie 300 ukrainiečių ryžosi nebegrįžti į Lenkiją, kur jaučiama komunistinė priespauda.

■    Kinijoje oficialioji spaudos agentūra pažymėjo, kad jų šalyje jaučiamas tikėjimo atbudimas. Primenama, kaip gausiai tikinčiųjų dalyvavo kalėdinėse pamaldose Pekino ir kt. Kinijos miestų bažnyčiose.

■    Šv. Onos ligoninė Čikagoje dėl finansinių sunkumų užsidarė. Tai jau dešimta ligoninė paskutiniu laikotarpiu užsidariusi Čikagoje dėl lėšų stokos.

■    Čekoslovakijos kardinolas Frantisek Tomasek pareiškė, kad po 40 komunistinio valdymo metų jaučiamas Dievo ilgesys kaip darbininkijoje, taip ir tarp inteligentų bei jaunimo. Tikinčiųjų skaičius ir jų prisirišimas prie religijos auga. Tai kardinolas pareiškė pasikalbėjime su Milano laikraščio redakcijos atstovu. Čekoslovakijos Bažnyčia turi geras viltis ateičiai — kalbėjo kardinolas.

■    Čikagos arkivyskupas kard. Bernardin patvarkė, kad spalio 15-16 dienomis parapijose būtų aiškinama apie AIDS ligos pavojus.

■    Marijos metai įvairiomis apeigomis buvo užbaigti pasaulyje rugpjūčio 15 d., Marijos į Dangų Ėmimo šventėje. Jie buvo paskelbti 1987 m. per Sekmines. Išryškindamas Švč. Mergelės Marijos, kaip Išganytojo Motinos, vaidmenį, popiežius Jonas Paulius II yra išleidęs encikliką: “Išganytojo Motina”.

■    Vengrijoje kalbėdamas per televizijos tinklą, kardinolas Laszlo Paskai rugpjūčio 20 d. pranešė, kad to krašto vyskupai drauge su vyriausybe, kuri yra komunistinė, pakvietė popiežių aplankyti jų kraštą. Vatikanas paskelbė, kad užims metus laiko, kol visos lankymosi smulkmenos bus sutvarkytos.

■    Anglijoje, Canterbury katedroje, rugpjūčio mėnesį įvyko anglikonų vyskupų konferencija, kurioje dalyvavo 525 jų vyskupai. Pasaulyje yra apie 60 milijonų anglikonų tikybos žmonių, gyvenančių 164 kraštuose. Tie anglikonai pasiskirstę į 37 savarankiškas sektas, turinčias savus skirtingus nusistatymus. Konferencijoje reiškėsi skirtingų nuomonių doktrinos, liturgijos, ekumeninių santykių, abortų, skyrybų, poligamijos, homoseksualizmo bei moterų šventinimo į kuniges klausimais. JAV-se, Kanadoje, Naujoje Zelandijoje nuo 1970 m. yra ordinuotų moterų anglikonų kunigėmis net 257. Nežiūrint didelių nuomonių skirtumų, anglikonų vyskupų konferencija nesugriuvo. Aptarti bendresni reikalai.

■    Vatikano krikščionių vienybės sekretoriato pirmininkas kard. Willebrandas popiežiaus vardu pasveikino Zagorsko vienuolynan susirinkusius į sinodą stačiatikių vyskupus. Sinodas buvo sukviestas, minint Rusijos krikšto 1000 metų sukaktį.

■    Jonas Paulius II specialiu apaštališku laišku “Eikite į visą pasaulį” paminėjo 1000 metų sukaktį nuo krikščionybės įvedimo Kijevo Rusioje. Laiškas buvo perskaitytas žurnalistams Vatikano salėje.

■    Pasaulyje kasmet miršta apie 15 milijonų kūdikių, nesulaukusių 6 mėnesių amžiaus. Popiežius Jonas Paulius II paskelbė skatinimą daugiau atkreipti į tai dėmesį ir susirūpinti kūdikių mirtingumu, ypač neturtinguose Azijos, Afrikos ir Pietų Amerikos kraštuose.

■    Lietuvoje valdinė leidykla “Mintis” pernai išleido spalvotą leidinį “Bažnyčios Lietuvoje”. Čia 159-se puslapiuose perteikiamos gražiausių Lietuvos bažnyčių nuotraukos, pridedant ir keletą paveikslų iš Lietuvos religinio gyvenimo. Leidinį paruošė V. Kazakevičius, J. Sakalauskas ir dail. A. Broga. Įžangoje pažymima, kad “katalikų Bažnyčia, jungianti 80% visų respublikos tikinčiųjų, apima 630 religinių bendruomenių, kurias vienija 49 dekanatai, pasiskirstę į 4 vyskupijas ir 2 arkivyskupijas... Be katalikų, Lietuvoje veikia 49 sentikių, 41 stačiatikių, 25 evangelikų liuteronų, 5 evangelikų reformatų, 4 evangelikų krikščionių baptistų, 3 musulmonų, 2 judėjų ir kelios kitų tikybų religinės bendruomenės”.

■    Lietuvoje popiežiaus dovanotu vainiku rugpjūčio 14 d. Pivašiūnuose, Kaišiadorių vyskupijoje, iškilmingai apvainikuotas Švč. M. Marijos paveikslas, nuo neatmenamų laikų su didele pagarba ir maldingumu lankomas tikinčiųjų ir saugojamas didžiajame altoriuje kaip stebuklingas. Vainikavimo iškilmėms vadovmavo kardinolas V. Sladkevičius, dalyvavo arkiv. L. Povilonis bei visi kiti Lietuvos vyskupai ir apie 40 kunigų bei apie 20.000 maldininkų. Į šią šventę buvo atvykęs ir penkerius metus kalintas kun. Alf. Svarinskas. Pamoksle kardinolas pažymėjo, kad, dovanodamas šį vainiką, popiežius norėjo pareikšti meilę Marijos žemės — Lietuvos vaikams — lietuvių tautai.

■    JAV-se, Atlantos kalėjime, buvo uždarytas kun. Edmundas Arentsen su daugeliu kitų, demonstravusių prieš abortus prie klinikos, kur jie daromi. Kunuigas paskelbė bado streiką ir net 38 dienas gyveno vien tik vandeniu. Po to buvo paleistas.

■    Amerikos Lietuvių Tarybos siunčiamas prel. J. Prunskis dalyvavo lietuvių, latvių ir estų suvažiavime, kuris nuo rugsėjo 8 iki 13 d. vyko Londone ir Bonoje. Svarstyta bendra akcija naujų dabarties įvykių akivaizdoje.

■    Rockfordo, IL, vyskupija įsteigė fondą padėti nuo sausrų nukentėjusiems ūkininkams. Pati vyskupija į tą fondą paaukojo 5000 dol.

■    Vengrijos min. pirm. Karoly Grosz pažadėjo katalikams duoti daugiau laisvių. Apie tai paskelbė Austrijos katalikų žinių agentūra.

■    Šiaurės Korėjos vyriausybė pranešė, kad to krašto sostinėje bus atidaryta katalikų bažnyčia.

■    Pabaltiečių krikščionių studentų sąjunga Vokietijoje kasmet Bonnoje-Annaberge turi kultūros dieną, ją turėjo ir šiemet. Apie lietuvių literatūrą kalbėjo M. Baublienė.

■    Maskvos “Sovietų savaitraštyje” buvo išspausdintas pareiškimas ten besilankančio Lenkijos primo, kard. J. Glemp žodis, kuris pažymėjo, kad jau laikas iškelti tikruosius Katyno žudynių kaltininkus.

■    “Gimtasis kraštas” Nr. 4 paskelbė kauniečio A. Kulikausko laišką, kuriame primenama restauruojami Liškiavos vienuolyno rūmai ir sakoma: “Siūlome būti išmintingiems, tauriems ir įžvalgiems. Grąžinkime Liškiavos vienuolynui senąją jo paskirtį: atiduokime jį Lietuvos Katalikų Bažnyčiai — moterų vienuolynui įsteigti”.

■    Lietuvių religinė šalpa plečia savo veiklą. Pasistatė naują priestatą, kurio šventinimas ir oficialus atidarymas numatytas rudenį.

■    Pasaulyje kunigų skaičius 1985-1986 m. laikotarpiu paaugo nuo 6.785 iki 7.209, taigi daugiau negu 6%.

■    Kun. Alfonso Lipniūno, buvusio Stutthofo koncentracijos lagerio nacių kankinio, kūną giminės gavo leidimą pargabenti į Lietuvą. Kun. Lipniūnas, jau išvaduotas iš lagerio, susirgo šiltine ir mirė 1945 m. balandžio 28 d. Buvo palaidotas Pucko kapinėse. Tai buvo labai uolus, įtakingas kunigas, dirbęs su jaunimu, pasižymėjęs pamokslais studentų Šv. Jono bažnyčioje nacių okupacijos metu. Areštuotas 1943 m.

■    Šv. Tėvas Jonas Paulius II per Vatikano valstybės sekretorių kard. Agostino Casaroli pasveikino lietuvių jaunimo kongresą Australijoje. Sveikinimo telegramoje pažymėta, kad Šv. Tėvas lydi lietuvišką jaunimą savo malda, pasidžiaugta, kad kongresas suteikė progą lietuviškam jaunimui įsisąmoninti savo turtingos kultūros vertybes ir taip pat vertingai paminėti savo krikščioniškojo tikėjimo šešis šimtmečius.

■    Vyriausia pasaulio vienuolynų vadovybė 1987 m. išsiuntinėjo raštą, specialiai skirtą Lietuvos krikščionybės jubiliejui. Iškeltas vienuolijų vaidmuo, plečiant krikščionybę Lietuvoje. Apgailestaujama dabartinė priespauda ir primenama pareiga kelti prieš tai balsą. Reiškiama viltis, kad ateis geresnės dienos, nes kančios lietuvius padalė šventa tauta.

■    Lenkijos vyskupai, kritikuodami vyriausybę savo bendrame rašte, kurį išspausdino “Osservatore Romano”, Vatikano laikraštis, pareikalavo, kad vyriausybė duotų daugiau vietos privačiai iniciatyvai, leistų veikti nepriklausomoms darbo unijoms ir pravestų reikiamas socialines bei iždo reformas.

■    Raudonosios armijos meno ansamblis, atvykęs koncertuoti į Romą, aplankė popiežių Joną Paulių II. Ansamblis popiežiui atliko keletą muzikos kūrinių. Savo kalboje popiežius iškėlė tautų tarpusavios pagarbos reikalą.

■    Palaimintojo arkiv. Jurgio Matulaičio šventė Vatikano Apeigų kongregacijos paskirta liepos 12 d.

■    Kun. Urs von Balthazar, vienas žymiausių pasaulio teologų, popiežiaus pakeltas į kardinolus, jau buvo įsigijęs biletą keliauti į paaaukštinimo iškilmes, bet staiga mirė, neišvykęs iš Šveicarijos. Buvo 83 metų amžiaus.

■    Lietuvos vyčių jubiliejinis 75-tas seimas buvo Sheraton viešbuty, Vašingtone, liepos 28-31 d.

■ Prancūzijos arkiv. Marcell Lefebvre, nepaisydamas popiežiaus draudimo, įšventino keturis savo atskalos vyskupus ir dėl to įkrito į ekskomuniką, drauge su naujai įšventintaisiais. Jis nepasiduoda Vatikano II suvažiavimo reformoms, primesdamas kad Bažnyčia palinko į liberalizmą, socializmą, komunizmą.    

Juoz. Pr.