Gailė Sabaliauskaitė
Mes dažnai kitiems sakome: "Aš esu lietuvis”, "Aš esu lietuvaitė”, bet kažin, ar gerai suprantame, ką reiškia būti lietuviu, lietuvaite? Neužtenka tik turėti lietuvius tėvus ir lietuvišką vardą. Kad tikrai galėtume save vadinti lietuviais, reikia ką nors lietuviška veikti.
Lietuviškos veiklos Čikagoje netrūksta. Yra daugybė organizacijų jaunimui ir suaugusiems. Gaila, kad nepriklauso joms daugiau lietuvių. Jie nemato reikalo ir tikslo jose dalyvauti ir veikti. Man atrodo, jeigu lietuvis nenori bendrauti su kitais lietuviais organizacijose, tai jis negali savęs vadinti geru lietuviu. Tas dalyvavimas yra būtinas. Lietuviškos jaunimo organizacijos puoselėja ir moko papročių tradicijų, lietuviškosios kultūros, kuri labai svarbi mūsų jaunimui. Jis išmoksta įvertinti lietuvių kalbą, papročius, išmoksta didžiuotis savo tautybe ir savo tėvų žeme Lietuva. Organizacijos suteikia jaunuoliui savęs pažinimą ir tvirtą charakterį. Jaunuolis tampa pavyzdžiu kitiems, nelietuviams jaunuoliams, ir tuo būdu išgarsina Lietuvos vardą svetimtaučių tarpe: "Žiūrėkite, koks malonus ir pareigingas yra lietuviukas!”
Kiekvienas lietuvis turėtų jausti pareigą vienokiu ar kitokiu būdu prisidėti prie organizuotos lietuviškos veiklos. Lietuva to iš mūsų reikalauja, nes ji yra pavergta. Jos vardas nebus žinomas, jeigu niekas jo neišgarsins pasaulyje. Visi lietuviai turi bendrą ryšį ir tikslą: dirbti dėl Lietuvos laisvės ir garsinti jos vardą, jos skriaudas per platų pasaulį. Tai mes lengviausiai galime pasiekti, dalyvaudami lietuviškoje veikloje, o ta veikla geriausiai įmanoma per organizacijas.
Nereikia pagailėti vienos kitos valandos per savaitę dėl lietuviškos veiklos. Tos valandos praeina linksmai ir smagiai draugų tarpe, o tuo pačiu jos praturtina ne tik mūsų pačių gyvenimą, bet taip pat duoda naudos pavergtai tėvynei Lietuvai.