■ Kinijoje 1987 m. religijai buvo lengvesni metai. Atsirado naujų klierikų, naujų vyskupų, tačiau dar apie 20 kunigų yra kalėjimuose.
■ Čekoslovakijos vyriausybės delegacija buvo atvykusi į Romą pasitarimams su Šventuoju Sostu. Delegaciją sudarė trejetas viceministerių ir pareigūnai iš religiniams reikalams tvarkyti įstaigos. Čekoslovakijoje šių metų pradžioje dar buvo dešimt vyskupijų be vyskupų. Pasitarimai tarp Vatikano ir Čekoslovakijos vyriausybės buvo užmegzti gruodžio mėnesį, lankant tą kraštą Vatikano delegacijai.
■ Jonas Paulius II vadovavo pamaldoms armėnų apeigomis. Pamaldos įvyko Švč. Marijos bazilikoje Trastavere. Dalyvavo keli tūkstančiai armėnų kunigų. Buvo atvykusių net iš Prancūzijos, Libano, Sirijos, Egipto, Amerikos.
■ Popiežius Jonas Paulius II sausio 17 d. turėjo pasikalbėjimą su apie 300 susirinkusių žurnalistų.
Užklaustas apie galimą kvietimą iš Maskvos patriarcho vykti į 1000 m. krikščionybės sukakties minėjimą, popiežius pareiškė, kad jis tik tada galėtų vykti j Sovietų Sąjungą, jeigu jam būtų duota galimybė susitikti su katalikais ir jeigu Ukrainos katalikų Bažnyčia, dabar uždaryta, susilauktų laisvės gyvuoti.
■ JAV-se apie 24% vaikų gyvena tik su vienu iš tėvų.
■ Kanados Šv. Bonifaco fondas už pasitarnavimą žmonijai paskyrė premiją akademikui Sacharovui, tačiau jis negali išvykti į užsienį premijos atsiimti. Ši premija jau buvo įteikta popiežiui Jonui Pauliui II, Motinai Teresei, chirurgui dr. Christian Barnard už pradėjimą širdies persodinimo operacijų.
■ Vašingtone, prie Aukščiausio teismo rūmų, sausio 22 d. demonstravo apie 50.000 žmonių, reikalaudami, kad būtų atšauktas Aukšč. Teismo aiškinimas, leidžiąs negimusių kūdikių žudymą.
■ Prezidentas Reaganas paskelbė sausio 17 d. Žmogaus gyvybės šventumo diena, pažadėdamas rūpintis, kad JAV konstitucija ir įstatymai, saugantieji žmogaus gyvybę, gintų ir negimusiųjų teisę gyventi. Ta proklamacija ir demonstracijos prieš negimusiųjų žudymą buvo ryšium su 15 m. sukaktimi nuo Aukščiausio teismo paskelbto aiškinimo, leidžiančio abortus.
■ Kinijoje išleistas iš kalėjimo Šanghajaus vyskupas Kung-Pin-mei, iškalėjęs 30 metų ir dabar pasiekęs 86 m. Jam esančios grąžintos visos politinės ir pilietinės teisės. Tačiau tebėra kalinamas vysk. Fan Xueyan, nuteistas dešimčiai metų už slapčia įšventinimą keleto kunigų. Pernai, lankydamas Kiniją, Filipinų kardinolas Sin norėjo atlankyti kalinamus vyskupus, bet jam nebuvo duotas leidimas.
■ Lenkijoje pašventinta viena didžiausių bažnyčių, naujai pastatyta Zdunska Wola mieste.
■ Libano katalikų patriarchas Pierre Sfeir, kviečiamas rusų patriarcho, lankėsi Maskvoje. Sovietų Sąjungoje išbuvo savaitę. Patriarchas Sfeir yra maronitų apeigų.
■ Prezidentas Reaganas sausio 25 d. savo kalboje kongrese pasisakė prieš negimusiųjų žudymą ir skatino kongresą nutarti, kad mokyklose būtų į-vestas maldos susikaupimas.
■ Vilniuje Blaivininkų grupė į garbės narius priėmė Robertą Grigą, Nijolę Sadūnaitę ir Gražulių šeimą, pagerbdami jų pasišventimą, ginant žmogaus teises.
■ Jonas Paulius II savo antruoju privačiu sekretoriumi paskyrė Šiaurės Vietnamo kunigą Ngoe Thu, 69 m.
■ Nikaragvos prezidentas Daniel Ortega sausio 29 d. lankėsi pas popiežių. Buvo priimtas, nežiūrint paskutiniu laikotarpiu atšalusių santykių tarp sandanistinės vyriausybės ir Vatikano.
■ Ukrainiečiai 1987 m. pabaigoje įteikė Sovietų Sąjungos Aukščiausiajai tarybai prašymą, kad būtų įteisinta katalikų Bažnyčia Ukrainoje. Ta Bažnyčia Stalino įsakymu 1946 m. prievarta buvo įjungta į stačiatikių Bažnyčią. Po prašymu pasirašė 1.500 ukrainiečių.
■ Liurde 1987 m. per šešis mėnesius lankėsi beveik 600.000 maldininkų, jų tarpe 47.000 ligonių. Prie Dievo Motinos apsireiškimo vietos dabar pastatyta nauja, jau trečia, bazilika. Liurdą daugiausia lanko prancūzai, po jų — italai, ispanai, vokiečiai, anglai.
■ Vengrijos sostinėje, Budapešte, viena aikštė pavadinta prieš metus mirusio kardinolo Lekai vardu. Toje aikštėje yra kardinolo Lekai rūpesčiu pastatyta bažnyčia.
■ JAV-bių kariuomenėje trūksta kapelionų. Užpildyta tik 66% turimų vietų. Kunigams siuntinėjami laiškai, kviečiant karo kapelionų sielovados darbui.
■ Čikagos arkivyskupija turi didžiausią skaičių įšventintų diakonų — net 585. Visose JAV vyskupijose yra 8.443 nuolatiniai diakonai. Iš jų 93% yra vedę. Daugiausia jie yra tarp 51 ir 60 metų amžiaus, bet 21% yra tarp 32 ir 40 m.
■ Šv. M. Marijos kongrese Aleksandrijoje, S.D., dalyvių buvo netoli 10.000. Vysk. Alb. Marai, iš Fatimos, pašventino Marijos koplyčią, neseniai pastatytą.
■ JAV-se yra organizacija, pasivadinusi “Wings of Hope”. Ji jau parūpino 80 lėktuvų misijoms, maždaug po 30.000 dol. vertės. Vieną tokį lėktuvą dovanojo Gallupo, N.M., vyskupijai. Dabar juo vysk. Donald Pellotegan lanko tolimesnes vyskupijos parapijas.
■ Venecueloje yra Šv. Kazimiero miestelis — San Casimiro. Ten bažnyčioje, paauksuotame relikvijoriuje, yra šv. Kazimiero relikvija. Toje bažnyčioje buvo pamaldos už Lietuvą. Marija ir Antanas Rudžiai tai bažnyčiai yra padovanoję statulą ir gražiai išsiuvinėtą arnotą. Šį švento Kazimiero miestelį spaudoje ypač pagarsino dr. V. Dambrava.
■ Ukrainoje komunistai yra uždarę katalikų Bažnyčią, siekdami ją prijungti prie stačiatikių. Vakarinėje Ukrainoje, Lvovo apylinkėse, Kalynivka miestely, katalikai unitai turėjo pamaldas Kalėdų naktį, kur buvo susirinkę apie 250 ukrainiečių. Įsibrovę komunistų pareigūnai ėmė šaukti, varyti žmones iš bažnyčios. Pamaldos turėjo būti nutrauktos. Ta bažnyčia Chruščiovo laikais buvo uždaryta, tačiau tikintieji nuėmė užraktus nuo tos savo bažnyčios ir ten turėdavo pamaldas. Katalikai stengiasi nors slapta palaikyti savo religinį veikimą. Jų kunigas Zeleniuk, nuvykęs į Maskvą, net suorganizavo spaudos konferenciją, kur buvo keliamas religinės laisvės reikalas.
■ Lietuvių evangelikų reformatų žurnalas išeivijoje “Mūsų sparnai”, sustojo ėjęs. Buvo įsteigtas 1951 metais, jo išėjo 63 numeriai. Žurnalo įžangoje paskelbta, kad sunegalavus redakcijos nariams, sustabdomas nuo 1987 m. gruodžio mėnesio. Reiškiama vilčių, kad dar galės būti atgaivintas.
■ Lietuvos 11 žmonių su savo parašais pasiuntė Michailui Gorbačiovui protesto laišką dėl suvaržymų, minint Maironio gimimo 125 m. sukaktį.
■ Lietuvoje kun. Jonas Kastytis Matulionis paskelbė kvietimą visus lietuvius vasario 7-16 dienomis jungtis maldai. Kaip pernai iš Sibiro, taip dabar jau grįžęs tėvynėn kun. Matulionis kreipėsi į gyvenančius Lietuvoje, tremtyje, kalėjimuose, lageriuose devynių dienų maldai prieš Vasario 16 d.
■ JAV katalikų episkopato tarptautinio teisingumo ir taikos skyriaus direktorius kun. William Lewers vasario 2 d. pasiuntė telegramą Sovietų generaliniam prokurorui, pažymėdamas, kad Petras Gražulis atsisakė vykti į karinius apmokymus dėl to, kad jo religiniai ir politiniai įsitikinimai privertė tai padaryti. Kun. Lewers paprašė, kad vardan tos pagrindinės teisės į sąžinės laisvę Gražulio byla būtų iš naujo peržiūrėta. Gražulis buvo nuteistas 10 mėnesių lagerio.
■ Lietuvoje už atsisakymą eiti į karinę tarnybą teisiamas Petras Gražulis savo priešteisminiame rašte pareiškė: “Sovietinė ekspansija atėmė ne tik Lietuvos teritoriją. Mane, kaip tikintį, liūdina tai, kad mano tautos sieloje naikinamas amžinybės troškulys, užgrobtos ir išniekintos bažnyčios, uždrausta religinė spauda. Mūsų kunigai — Alfonsas Svarinskas ir Sigitas Tamkevičius — tebelaikomi lageryje. J.E. vysk. Julijonas Steponavičius 28 m. tremtyje be jokio teismo nuosprendžio. Eiliniams tikintiesiems neleidžiama užimti jokių atsakingesnių vadovaujamų pareigų, įstatymais draudžiamas vaikų katekizavimas. Be KGB leidimo jaunuoliai negali stoti į dvasinę kunigų seminariją ir t.t. . . Noriu išreikšti Dievui begalinį dėkingumą už suteikimą man jėgos ir ryžto ginti sąžinės padiktuotus įsitikinimus. Niekas neprivers manęs sutikti, kad jūsų nuosprendis, baudžiantis mane, yra užtarnautas ir teisingas”.
■Popiežius Jonas Paulius II paskelbė apie numatomus išleisti du dokumentus apie stačiatikybę ir katalikybę Sovietų Sąjungoje. Tai daroma ryšium su krikščionybės įvedimo Rusijoje 1000 metų sukaktimi.
■ Lietuvių religinės šalpos bei drauge veikiančio Lietuvių informacijų centro leidiniai pasiekia apie 10.000 pasaulio vyskupų, redakcijų, svetimų kraštų atstovybių, parlamentarų, mokslininkų, žmogaus teises ginančių institucijų, radijo tarnybų. Žinios gaunamos telefonu, teleksu ir išvertus persiunčiamos apie devyniems šimtams komunikacijų šaltinių.
■ Pasaulyje, kaip sausio mėnesį paskelbė “Os-servatore Romano”, Vatikano laikraštis, nuo 1985 m. per metus kunigų skaičius paaugo 391, ir dabar iš viso yra 253.710.
■ Čikagoje prel. Ignatius McDermott, Katalikų labdaros direktorius, suoragnizavo lėšas, kad už pusantro milijono dolerių būtų nupirkti buvusio pianinų fabriko rūmai. Jie bus pagrindinai suremontuoti ir perdirbti, paverčiant juos rūmais benamiams. Jų tinkamam pertvarkymui reikės dar 5 mil. dolerių, tačiau tai suplanuota padaryti.
■ Čikagos priemiesty Park Ridge esančios Šv. Povilo nuo Kryžiaus parapijos tikintieji gavėnios proga surenka specialių aukų, kad už tai Afrikoje misijų vadovai galėtų įtaisyti vandens šaltinį neturtėliams. Tai buvo daroma ir ankstesnių gavėnių metu.
■ Vašingtono arkiv. James Hickey buvo pakviestas vesti popiežiui rekolekcijas pirmą gavėnios savaitę. Tai pirmas atsitikimas, kad amerikietis būtų pakviestas vesti popiežiui rekolekcijas.
■ Vilniuje vasario 14 dienos metu buvo susirinkę daug religinių aktyvistų ir Blaivybės draugijos narių. Norėjo sudaryti eiseną į Rasų kapines, bet milicija privertė išsiskirstyti. Miesto jaunuolis Tučkus fotografavo milicininkus ir jų pagalbininkus. Milicija norėjo jį suimti, bet minia neleido.
■ Iš Vilniaus pranešta, kad vasario 14 d. buvo išjungti telefonai Nijolės Sadūnaitės, Vytauto Bogušio, Povilo Pečeliūno, Sasnauskų ir Antano Terlecko. Jie buvo laikomi namų arešte.
■ Kun. Alfonso Lipniūno, buvusio Stutthofo nacių kalinio, giminės gavo leidimą perkelti jo palaikų iš Pucko miestelio, Kašubų žemės, kapinių į Lietuvą. Kun. Lipniūnas, susirgęs šiltine, mirė 1945 m. balandžio 28 d., teturėdamas 40 metų amžiaus.
■ Jonas Paulius II sausio 25 d., užbaigiant maldų savaitę, Šv. Pauliaus bazilikoje pareiškė, kad norėtų aplankyti stačiatikius, bet tik jeigu galėtų aplankyti ir katalikus Ukrainoje, Lietuvoje ir Kazakstane. Pamokslą sakė, užbaigiant maldų savaitę už krikščionių Bažnyčių susijungimą.
Juoz. Pr.