Paulius Stelingis

O Motina, dėl mano laimės tu į ugnį puolanti plaštakė,
Ir dieną, ir tamsioj nakty mano širdy gyva!
Tau sidabriniam rytmety, kaip žydinti alyvų kekė,
Ir vakaro tyloj manoji tremtinio malda.

O Motina! Palikus saugoti šventosios žemės saujos,
Mažyčio žiburio gimtajam židiny.
Tu amžinai gyva manam lašely kraujo,
Tu amžinai gyva mažytėje širdy.

O Motina! Skausmingų sūkurių verpetuos
Atvėrus laimėn sklidinas duris.
Tavam raukšlėtame veide pati tėvynė šneka,
Tavam pilkam veide — sustingusi širdis...

O Motina! O Motina! Ant didžio vargo tako
Tu židinio brangiausiojo negęstanti liepsna,
Tau sidabriniam rytmety, kaip žydinti alyvų kekė,
Ir vakaro tyloj manoji tremtinio malda...

Pompeo Batoni (1708-1787).    Galleria Borghese.   MOTINA SU KŪDIKIU