Gerbiamas Redaktoriau,
Ačiū už rūpestingai redaguojamą žurnalą. Jūsų globoje jis ne sensta, bet jaunėja ir straipsniais turtėja. Džiugu, kad ir jaunimas, ir suaugusieji drąsiai dėsto savo mintis. Jūsų straipsnis apie kunigų problemas sveikintinas! D. Bindokienės straipsnis “Kai tėvai pasensta” labai aktualus. Išgirdome problemas iš vaikų. Būtų gera, kad ir seni tėvai pasisakytų savo problemas vaikų atžvilgiu. O gal atsirastų koks “išminčius”, kuris nurodytų kelią į “žemės rojų” tarp senų tėvų ir subrendusių vaikų. . .
Jus gerbianti Elena Abelkienė
Mielas Tėve Vaišny,
Iš gautos premijos siunčiu auką (25 dol.) žurnalui paremti. Manau, kad nei rašytojų, nei skaitytojų jam netrūksta. Žurnalas įdomus ir kiekvienam skaitančiam naudingas.
Stebiuosi Jūsų, V. Bagdanavičiaus, kun. Jono, K. Trimako ir kitų kunigų straipsnių gausa įvairiomis temomis. Iš kur Jūs imate laiko? O gal čia ir yra tiesa, ką prof. Jurgutis man kartą rašė laiške: “Žmogus, turįs daug pareigų, užtenka laiko viskam. O tas, kuris mažai dirba, niekad neturi laiko”. Niekas taip nesiskundžia laiko stoka, kaip pensininkai. . . O jų dauguma, atrodo, tikrai nieko neveikia.
Aš turiu klausimą: kodėl šio krašto katalikų kunigai savo pamoksluose niekados neliečia moralės klausimų? Jeigu mūsų šeimoje nebūtume žiūrėję televizijoje Billy Graham ir 700 Club programų, tai mūsų vaikai būtų užaugę, niekados negirdėję, kad seksas prieš vedybas, neištikimybė vedybose, pornografija ir abortai yra nuodėmė. . .
Abortai, tiesa, yra vienintelė moralinė sritis, kur Katalikų Bažnyčios atstovai kovoja. Bet tai paminima bažnyčiose tik kartą per metus, kai yra rinkliava “pro life” kovai vesti. . . Dažniausiai tik ir kalbama apie rinkliavą, o ne apie nuodėmę.
Antras klausimas: kodėl pašaukimų į kunigus mums taip trūksta, o į kitų įvairių sektų ministerius pašaukimų net per daug?
Tikriausiai kuris nors iš minėtų kunigų galėtų parašyti po straipsnį tais dviem klausimais. Net ir mažiau religingi lietuviai tuos klausimus iškelia, bet neranda atsakymo.
Po pavykusio konkurso straipsnių turite galybę. Todėl linkiu Jums užtarnauto poilsio, kad galėtumėte pasidžiaugti pavasariu ir vasara.
Nina Gailiūnienė
Esu sena “Laiškų lietuviams” skaitytoja. Žurnalas labai įdomus, ir jį mielai skaitau. Š.m. balandžio mėn. numeryje mane labai sudomino D. Bindokienės straipsnis “Kai tėvai pasensta”. Labai išsamiai parašytas, psichologiškai išnagrinėti senų tėvų vargai, našta ir vaikų rūpesčiai. Tai lyg gyvas paveikslas, kuriame sunkiai išsprendžiamos pasenusių tėvų ir vaikų problemos. Patartina visiems jį perskaityti.
Vanda Vaitkevičienė
Man “Laiškai lietuviams” visada buvo ir dabar yra įdomūs. Jauti, kad redaktorius su savo padėjėjais mėgsta savo darbą ir turi daug entuziazmo. Svarbiausia, kad žurnalas pajėgia surasti naujų talentų. Tad nenuostabu, kad “Laiškai lietuviams” yra mėgstami. Ypač girtina, kad pajėgia skaitytojus sudominti su naujomis, mūsų laikotarpiu iškylančiomis, tautinėmis, religinėmis ir moralinėmis problemomis ir į jas pažvelgti iš naujo taško.
Reiškiu pagarbą ir linkiu sėkmės.
Aldona Jankauskaitė