■ Ukrainiečių katalikų Nekalto Prasidėjimo bažnyčia Detroite paskelbė bankrotą, kad išsaugotų savo buvimą, nes buvo priteista sumokėti 5,5 mil. dolerių vyrui, kuris susižeidė, nerdamas į baseiną tos bažnyčios nuosavybės ribose. Apie tai paskelbė “Ukrainian Weekly” laikraštis.
■ Vyskupas Vincentas Sladkevičius popiežiaus Jono Pauliaus II pakeltas į kardinolus. Jis yra gimęs 1920 m. rugpjūčio 20 d. Žaslių vlsč., Guronių kaime. Mokėsi jėzuitų gimnazijoje. Kauno kunigų seminariją baigė licenciato laipsniu. Kunigu įšventintas 1944 m. Klebonavo Inturkėje, buvo Kauno kunigų seminarijos profesorius, kur dėstė dogmatinę teologiją. 1957 m. paskirtas vyskupu ir buvo slaptai pakonsekruotas vysk. T. Matulionio. Okupantai jam neleido eiti vyskupo pareigų, ir jis buvo ištremtas į Nemunėlio Radviliškį. Tremty išbuvo 23 metus, visą laiką priešindamasis tikybos suvaržymams. Pagaliau Maskva turėjo nusileisti, ir vysk. Sladkevičius 1982 m. galėjo užimti Kaišiadorių vyskupo sostą. Šiemet jis dar buvo išrinktas Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininku.
■ Čikagoje, Šv. Tarcizijaus bažnyčioje, birželio 4 d. buvo įšventintas kunigu William R. Schumacher, 79 metų našlys. Šventimuose dalyvavo šeši jo vaikai ir daug vaikaičių. Jis yra buvęs apdraudos tarnautojas, politinis veikėjas, kredito įstaigos vedėjas. Mirus žmonai, dar rūpinosi išauginti vaikus, slaugė sergančią motiną ir tik pavėluotai pradėjo ieškoti vyskupo, kuris jį priimtų į savo vyskupiją ir įšventintų kunigu, išėjus teologijos mokslą. Net 49 vyskupai tokiame amžiuje nebesutiko jo priimti, bet Dalias vyskupas priėmė ir įšventino. Tai seniausias iš bet kada JAV-se įšventintų į kunigus.
■ Gorbačiovas birželio 13 d. priėmė Vatikano kardinolą Casaroli. Pasikalbėjime paminėjo, kad Sovietų Sąjunga su dėmesiu priima mintį apie turėjimą reguliarių ryšių su Vatikanu, bet pareiškė, kad religijos laisvė yra Sovietų Sąjungos vidaus reikalas ir čia Vatikanas negalėsiąs kištis. Nepakvietė popiežiaus lankytis Sovietų Sąjungoje. Popiežius yra pareiškęs, kad tik tada galės ten važiuoti, jeigu bus galimybė aplankyti Lietuvą ir Ukrainą.
■ Meksikoje kun. Ellwood Kieser, 59 m., ėmėsi susukti filmą “Romero”, vaizduojantį arkivyskupo Oscar Arnulfo Romero nužudymą EI Salvadore 1980 m. kovo 24 d.
■ Italijoje, Cascia mieste, savivaldybė drauge su Šv. Ritos vienuolija ir turizmo organizacija paskyrė Nijolei Sadūnaitei tarptautinį pripažinimą — Šv. Ritos diplomą. Tas išaukštinimas iškilmingai paskelbtas Šv. Ritos bazilikoje 1988 m. gegužės 22 d.
■ Sovietų Sąjungos Religijų tarybos pirmininkas Charčevas pareiškė, kad jų krašte trūksta apie 20.000 slaugytojų. Jo nuomone, šias vietas galėtų užimti vienuolės. Pažymėjo, kad panašų pasiūlymą
Sovietų vyriausybei yra padariusi Motina Teresė. Charčevas taipgi suminėjo, kad Sovietijoje iš viso yra buvę išspausdinta 350.000 egzempliorių Šv. Rašto.
■ Laikraščiui ar žurnalui, kuris geriausiai pasitarnaus krikščioniškos ideologijos skleidimui, kasmet bus skiriama premija. Lėšomis pasirūpino prel. J. Prunskis. Šiemet 4000 dolerių premija paskirta “Draugui”. įteikimas — per Lietuvių kultūros kongresą Kanadoje. Komisija, kuri paskyrė premiją, susidėjo iš dr. J. Sungailos, ses. O. Mikailaitės, J. Laučkos, Kr. Nakienės ir prel. J. Prunskio.
■ Vokietijoje ir Prancūzijoje besidarbuojantieji lietuviai kunigai gegužės 17-20 d. atliko bendras rekolekcijas Memingene. Joms vadovavo iš Čikagos nuvykęs kun. J. Kidykas.
■ Jonas Paulius II paskyrė 25 naujus kardinolus, jų tarpe ir 2 amerikiečius: Vašingtono arkiv. James Hicky ir Detroito arkiv. Edmund Szoka.
■ Vysk. P. Baltakis nusprendė įsteigti Lietuvių sielovados tarybą ir prie jos sudaryti Vykdomąjį vienetą. Tą uždavinį atlikti buvo paskirtos liepos 1-2 dienos, Toronte Prisikėlimo parapijos salėje sušaukiant katalikiškų organizacijų atstovus ir pavienius asmenis.
■ Sovietų Sąjungoje tūkstančiai karo veteranų pasirašė prašymą, kad būtų leista ukrainiečių unitams laisvai praktikuoti religiją. Prašymas vyriausybei buvo įteiktas gegužės mėnesį.
■ Lietuvoje, žuvus kun. Bronislovui Laurinavičiui, “Helsinki 76” grupės nariu priimtas kunigas Gustavas Gudavičius, gimęs 1911 m., į kunigus įšventintas 1937 m. Jo adresas: Žagarė, Joniškio rajonas. Priimtas į lietuvių Helsinkio grupę, jis pareiškė: “Aš žinau, kad manęs galbūt laukia kun. Bronislavo Daurinavičiaus dalia, bet aš sąmoningai sudedu savo gyvybę ant Dievo ir Tėvynės aukuro”.
■ Vatikano delegacijoje, vykstančioje į Maskvą minėti 1000 metų krikščionybės jubiliejų, buvo ir prel. Audrys Bačkis.
■ Apie prel. Audrį Bačkį “National Catholic Re-gister” išspausdino ilgą straipsnį, numatydamas jo žymų vaidmenį Bažnyčios vadovybėje. Pažymėjo, kad jis dirbo Vatikano atstovybėse Filipinuose, Kostarikoje, Nigerijoje. 1979 metais buvo paskirtas Vatikano Valstybės reikalų sekretoriaus pavaduotoju. Jis palaiko artimą ryšį su daugiau kaip šimtu Vatikano atstovų įvairiose šalyse. Jis dėsto diplomatiją Laterano universitete ir yra Vatikano aukštosios diplomatijos mokyklos tarybos narys. Jis gina religijos laisvę tarptautinėse konferencijose, vadovaudamas Vatikano delegacijai. Nuoširdžiai rūpinasi Lietuvos reikalais. Juoz. Pr.