■    Pravieniškio stovyklon uždarytas kovotojas dėl žmogaus teisių Petras Gražulis buvo nubaustas karceriu, kur jis buvo paskelbęs bado streiką. Baudžiamas už atsisakymą tarnauti Sovietų armijoje.

■ Prahoje, katedroje, kovo 6 d. susirinko apie 8.000 žmonių į pamaldas, reikalaudami religinės laisvės. Girdėjosi šaukiant: “Mes norime religinės laisvės! ” Apie 16 žmonių buvo areštuoti.

■ Jono Pauliaus II enciklika socialiniais klausimais, išleista 1987 m. pabaigoje, sukėlė ypač didelį susidomėjimą Pietų Amerikos kraštuose. Salvadoro arkivyskupas Rivera Dumas pareiškė, kad šita enciklika didžiai praturtino Bažnyčios socialinį mokslą. Be kitų dalykų, enciklika griežtai pasmerkia terorizmą. Pirmaujantis Čilės teisininkas Jaime Castillo pabrėžia svarbų punktą popiežiaus enciklikoje: raginama išsilaisvinti iš totalitarinių, diktatūrinių režimų. Čilės seimo atstovas P. de la Bara atkreipia dėmesį į enciklikos gynimą žmogaus teisių.

■ Paryžiuje pirmą kartą per 150 metų Notre Dame katedroje buvo pakviesta laikyti teologinę paskaitą moteris. Buvo parinkta Maria Helene Mathieu, Popiežiškos pasauliečių tarybos narė. Tema — “Marija, Gailestingumo Motina”. Buvo pakviesti kalbėti ir 6 reformatų liuteronų pastoriai.

■ JAV vyskupai patarė katalikams neiti žiūrėti filmo “The Last Temptation of Christ”, susukto pagal Kazantzakio romaną, kur įterptas neva Kristaus patirtas gundymas Marijos Magdalenos atžvilgiu. Filmas įžeidžiantis Kristaus asmenį. Čikagoje ir daugely kitų miestų šimtai žmonių demonstravo prieš šio filmo rodymą.

■ JAV respublikonų kandidatas į viceprezidentus D. Quayle kongrese yra balsavęs prieš abortus, už Nikaragvos Contra rėmimą ginklais, siekiant atstatyti demokratiją tame krašte, už mirties bausmę narkotikų spekuliantams.

■    Telšių vyskupijos ir Klaipėdos prelatūros 93 kunigai 1988 m. vasario 2 d. pasiuntė raštą Gorbačiovui, kuriame atkreipia dėmesį, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės, bet ateizmas yra sujungtas su valstybe ir tuo laužomas konstitucinės lygybės dėsnis. Ateizmas privalo būti atskirtas nuo valstybės. Laiške rašoma: “Bažnyčiai neleidžiama kištis į valstybės reikalus, o valstybės pareigūnai kišasi į Bažnyčios struktūrą, reikalaudami, kad tikinčiųjų bendruomenei vadovautų ne kunigai, o valdžios patvirtinti pasauliečiai. Jie tvarko kunigų paskyrimus, nustato išleidžiamų religinių knygų skaičių, jų tiražus, nustato, ar leisti bažnyčią statyti, ar ne, remontuoti, ar ne ir t.t. žodžiu, visa Bažnyčios veikla tvarkoma ateistų. Prieita prie to, kad šiuo metu ketvirtadalis Lietuvos parapijų liko be kunigų”.

■    Cook apskrities kalėjime, Čikagoje, sielovada rūpinasi seselė Evelyn Sommers, 50 m. Ji ten turi savo raštinę ir jau yra praleidusi penkerius metus, būdama patarėja kalinėms. Tame kalėjime tarp 5 600 kalinių yra 325 moterys, kai kurios iš jų nubaustos už žmogaus nužudymą. Ji kalbasi su kalinėmis, eina su jomis į teismą. Ji išlaikoma privačios grupės. Vyskupija šiame kalėjime turi savo kapelioną, broliuką vienuolį ir dar seselę darbuotis su kalimais.

 

■    Sovietų Sąjungos oficiali Žmogaus teisių komisija pasiūlė amnestuoti visus kalinius, kurie nubausti už savo religinę veiklą. Komisija sudaryta ryšium su 1000 m. krikščionybės paminėjimu Rusijoje.

■    Brazilijoj 1988 m. birželio 20 d. mirė prel. Pijus Ragažinskas, sulaukęs 80 metų amžiaus. Buvo daug pasidarbavęs Brazilijos lietuviams: Mebonavo Sao Paulo lietuvių parapijoje, buvo PLB Brazilijos krašto pirmininkas, vienas iš vadovų lietuvių meninio klubo, “Šviesos” redaktorius, redagavo ir “Mūsų Lietuvą”, daug padėjo ankstyvesniems ir naujiesiems lietuviams imigrantams. Buvo gimęs 1907 m. gegužės 4 d. Pajevonyje, Vilkaviškio' apskrityje. Kunigu įšventintas 1931 m., Brazilijoje darbavosi nuo 1936 m.

■    Nauja šventąja paskelbta seselė Rožė Filipina Duchesne Švč. Jėzaus Širdies vienuolijos narė, gimusi Prancūzijoje, bet 34 metus praleido, skleisdama krikščionybę Amerikoje. Čia atvyko pasiryžusi darbuotis tarp indėnų. Ji atidarė mergaičių mokyklą St. Charles, Mo. Jau sulaukusi 72 m. amžiaus, apsigyveno tarp Potavvotami indėnų Kansas valstijoje. Mirė 1852 m., sulaukusi 83 metų amžiaus. Į jos kanonizaciją buvo suvažiavę Romon tūkstančiai žmonių.

■    Čikagos arkivyskupijos sielovados tarybon paskirti du jaunuoliai: John Reichart, iš Šv. Ignaco aukšt. mokyklos, ir Irma Ruiz, iš Marijos aukšt. mokyklos. Toje taryboje yra 40 narių, ir ji yra patariamasis organas arkivyskupijos sielovadoje.

■ Kankinio vysk. Vincento Borisevičiaus kruvini marškiniai birželio 26 d. įteikti popiežiui Jonui Pauliui II. Apie tai gausiai rašo italų spauda, pažymėdama, kaip vyskupas buvo žiauriai mušamas, jo galva spaudžiama geležiniu lanku, laikomas karcerio srutose, bet išliko nepalaužtas. 1946 m. rugpjūčio 26 d. pasmerktas mirti ir Vilniuje, Gedimino kalno papėdėje, kareivinių kieme kartu su kunigu Pranu Gustaičiu sušaudytas.

■    Viduklėje lietuviai pasistatė kryžių su užrašu, kad tai 600 m. Tautos Krikšto atminimui. Už poros dienų, 1987 m. birželio 29 d. rajono saugumiečiai kryžių nuvertė.

■    Saldutiškyje laidojant vietos kleboną kun. J. Masalskį, mokytojai užrakino mokyklos duris, kad moksleiviai neišbėgtų į laidotuves, į kurias buvo atvykęs ir vyskupas.

■    Laisvajame pasaulyje yra leidžiami 59 lietuvių laikraščiai, periodiniai bei neperiodiniai žurnalai ir veikia 37 lietuvių radjo programos. Tuos duomenis kultūros kongrese paskelbė J. Stempužis.

■    Viena iš pirmųjų trijų, įstojusių į steigiamą Šv. Kazimiero seserų vienuolyną — Motina Concepta Unguraitė mirė Čikagoje, sulaukusi 100 metų. Ji yra buvusi novicijų mokytoja ir taip pat yra mokytojavusi daugelio parapijų mokyklose.

■    Prel. Jonas Balkūnas, 14 metų išgyvenęs St. Petersburg Beach, FL, liepos 19 d. persikėlė į Nek. Prasidėjimo seselių vadovaujamus Matulaičio namus Putname, CT.

■    Kardinolas Vincentas Sladkevičius savo pirmoje kalboje į lietuvius Romoje pasakė: “Dangaus karalystė turi pradžią čia, žemėje. Reikia pradėti gyventi ir veikti dėl dangaus. . . Jaunime, saugokite visomis išgalėmis šias dorybes — fizinį pilnumą ir dvasinį nekaltumą, nes tai didžiai brangus turtas... Lietuva eina kryžiaus keliu. Bet ji gyva. Ji turi savo turtingą tautinę kultūrą ir savo nepalaužiamą tikėjimą bei ištikimybę Apaštalų Sostui. . . Bažnyčia mūsų Lietuvoje, tiesa, kenčia, bet nepalūžta ir drąsos bei vilties nepraranda. . . Šiandien visas pasaulis prisimena katalikišką Lietuvą ir stebisi mūsų tautos giliu tikėjimu. Ir šis tikėjimas yra išbandytas bei įrodytas mūsų kankinių krauju ir mūsų išpažinėjų nesuskaitomomis kančiomis”.

■ JAV Teisės gyventi sąjūdis paskelbė stiprų pareiškimą prieš Dukakio ir Bentseno kandidatūrą į prezidento ir viceprezidento postą dėl jų palankumo abortams.

■    Maskvoje krikščionių religinės laisvės gynėjų grupė privačiame bute turėjo šv. Mišias už persekiojamus tikinčiuosius. Dalyvavo apie 20 kitaminčių, jų tarpe A. Ogorodnikovas, S. Kovaliovas. Buvo ir kun. Lapkovski iš Krymo. Jį valdžia pašalino iš parapijos dėl to, kad reikalavo grąžinti uždarytas bažnyčias.

■    Romoje įsisteigė naujas sąjūdis — Krikščioniškoji Europa. Pagal Jono Pauliaus II pareikštą mintį, jie sieks suvienytos Europos, kurios pagrindas — krikščioniškasis paveldėjimas. Pasiryžę panaudoti spaudą, radiją, televiziją, suvažiavimus, kongresus ir kitas priemones.

■    Gallup instituto tyrimai parodė, kad JAV-se per paskutinį dešimtmetį padaugėjo skaičius tų, kurie tiki pagrindines krikščionybės tiesas, ir dabar tokių yra 84%, bet 3% sumažėjo tų, kurie priklauso kokiai nors krikščionių Bažnyčiai.

■    Vokietijoje rugpjūčio 7 d. mirė kun. Bronius Liubinas, 64 m. amžiaus. Buvo staigiai ištiktas širdies smūgio. Kunigu įšventintas 1946 m., turėjo Šv. Rašto licenciato laipsnį. Klebonavo Frankenthaly. Bendradarbiavo spaudoje, redagavo Europos sielovados neperiodinį žurnalą “Krivulę”.

■ Kun. Alfonsas Svarinskas, paleistas iš Permės lagerio, dėl palūžusios sveikatos sutiko emigruoti, nuo rugpjūčio 23 d. tapdamas Augsburgo vysk. J. Stmpfle svečias, tarpininkaujant Vokietijos užsienio reikalų ministerijai. Jo reikalais rūpinasi artimas jo draugas kun. Ant. Bunga, Vakarų Vokietijos lietuvių sielovados vadovas.

■    Ukrainoje, netoli miestelio Zarvanitsia, pirmą kartą po 41 metų buvo viešai aukojamos mišios. Susirinko šeši tūkstančiai tikinčiųjų, nepaisydami policijos trukdymų. Jas organizavo vysk. Pwel Wasylik.

■    Prancūzų teatralų grupė, tarpininkaujant Liono arkivyskupui, nuvykusi į popiežiaus vasaros rezidenciją — Castelgandolfo, popiežiui suvaidino rašytojo Charles Peguy dramą “Joanos Arkietės žmonių meilės paslaptis”, kur jautriai pavaizduota Kristaus kančia ir mergelės Marijos buvimas šalia kenčiančio Kristaus.

■    Prel. Audrys J. Bačkis popiežiaus Jono Pauliaus II skiriamas nuncijumi į Olandiją ir pakeliamas į arkivyskupus. Iki šiol jis buvo Vatikano Viešųjų reikalų pasekretoris.

■    Lietuvos vyskupų ir dvasininkų delegacija, atvykusi į Romą balandžio 13 d. privalomam pasimatymui su popiežiumi, turėjo su Jonu Pauliumi II pasikalbėjimus. Buvo atvykę arkiv. Liudvikas Povilonis, Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas, vysk. Antanas Vaičius, Telšių vyskupijos administratorius, vysk. Jonas Preikšas, Kauno arkivyskupijos apaštališkojo administratoriaus augziliaras, vysk. Vincentas Sladkevičius, Kaišiadorių administratorius, vysk. Vladas Michelevičius, Kauno arkivyskupijos administratoriaus augziliaras, prel. Algirdas Gutauskas, Vilniaus arkivyskupijos kapitulinis vikaras, prel. Kazimieras Dulksnys, Panevėžio vyskupijos kapituliarinis vikaras, prel. Antanas Bitvinskas, Kauno arkivyskupijos kancleris, kun. dr. Pranciškus Vaičekonis, Kauno kunigų seminarijos dėstytojas. Lietuvos vyskupų delegacija, Romoje išbuvusi dvi savaites, išvyko atgal į Lietuvą balandžio 27 d.

■    Moskovskije Novosti” papeikė Klaipėdos miesto vykdomąjį komitetą, kad jis neturėjo drąsos pripažinti, jog Klaipėdos bažnyčia buvo neteisėtai atimta ir už tai tikinčiųjų neatsiprašyta.

■    Okupuotoj Lietuvoj saugumas ragina Nijolę Sadūnaitę išvykti iš Lietuvos, nes ji nesilaikanti įstatymų.

Juoz. Pr.