Spausdinti

KAS DAUGIAUSIA IŠGERIA KAVOS IR ARBATOS

     Daugiausia kavos išgeria skandinavai ir danai — daugiau kaip 10 kg pupelių žmogui per metus. Pirmauja suomiai: 1984 m. kiekvienas jų suvartojo 14,59 kg pupelių. Mažiausiai šis gėrimas populiarus Čekoslovakijoje ir Jugoslavijoje — 1984 m. atitinkamai — 1,52 ir 0,89 kg. Sovietų Sąjungoje kavos suvartojama dar mažiau — tik 0,2 kg asmeniui per metus. Gal jie suvartotų daugiau, jeigu kavos būtų, bet jos mažai perkama iš užsienio.

     Arbata labiausiai mėgstama Kuveite. Kiekvienam šios šalies gyventojui 1984 m. teko 4,28 kg arbatžolių. Anglas jos per metus sunaudoja 3,06 kg, turkas — 1,981 kg. Kiekvienam Australijos, Sovietų sąjungos, Tuniso, Saudi Arabijos gyventojui reikėjo apie 1,5 kg arbatžolių. Arbata nelabai populiari Belgijoje, Vokietijoje, Čekoslovakijoje — 0,2 kg, o Italijoje — tik 57 g vienam žmogui.

LAZERIS KRIMINALISTIKOJE

     Šiandien lazeris jau nemažai talkina kriminalistams. Jo spindulys padeda pamatyti pirštų antspaudus ant tokių paviršių, kur kitais metodais jų neįmanoma pastebėti. Kanadiečiai kriminalistai lazeriu nustato pirštų pėdsakus ant pinigų banknotų, pašto vokų, servetėlių, peilio ašmenų ir net ant žmogaus odos. Beje, lazerio spindulys neklysdamas skiria senus antspaudus nuo šviežių.

SAULĖS SPINDULIAI IR VITAMINAS D

     Saulės spinduliai pavojingi odai, nes gali sukelti odos vėžį, tačiau, kaip tvirtina Illinois universiteto darbuotojai žurnale “Journal of Clinical and Endocrinological Metabolism”, nereikia pulti į kitą kraštutinumą, kuris taip pat gali būti kenksmingas sveikatai. Mat vitamino D organizmas gali pasigaminti tik veikiamas saulės spindulių, o apsauga nuo saulės spindulių, pvz., kremai, sugeria vitamino D sintezei reikalingus ultravioletinius spindulius.

     Kadangi saulės spinduliai yra kone vienintelis vitamino D susidarymo šaltinis pagyvenusiems žmonėms (jauniems toks šaltinis dar yra maistas), nereikėtų per daug stropiai naudotis apsaugos nuo saulės spindulių priemonėmis.

GREITOJI PAGALBA... MEDŽIAMS

     Didmiesčiuose dažnai žūva visiškai sveiki medžiai. Anksčiau buvo manoma, kad žuvimo priežastis — per didelis oro užteršimas automobilių dujomis. Tačiau specialistai išaiškino, jog medžiai daugiau žūva dėl to, kad pro nesandarius požeminio dujotiekio vamzdžius prasiveržia metanas, išstu-miantis deguonį iš dirvos. Medžių šaknys kaipmat uždūsta.

     Olandijos tyrinėtojai pasiūlė paprastą būdą medžiams padėti: kompresoriumi į dirvą varyti suspaustą orą. Tokia skubi pagalba jau teikiama medžiams 24 Olandijos miestuose.