Spausdinti

JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

     Šiais metais nuo rugpjūčio 7 iki 21 dienos buvo suruoštas jau keturioliktasis Lituanistikos seminaras nepaprastai gražioje vietoje — La Salie Manor, Plano, IL, apie 50 mylių nuo Čikagos. Kadangi tuo pačiu metu vyko VII Tautinė skautų stovykla, tai j seminarą šiais metais atvyko mažiau studentų: buvo 13 studentų, įskaitant ir seminaro vadovą Mindaugą Pleškį.

     Šių metų seminare buvo devyni kursai, kuriuos dėstė aštuoni lektoriai: Lietuvių gramatikos pagrindai (Mykolas Drunga), Lietuvių kalbos kultūra (kun. Juozas Vaišnys, S.J.), Linksnių ir prielinksnių vartojimas (prof. Antanas Klimas), Lietuvių kalbos kirčiavimas (prof. Antanas Klimas), Lietuvių novelė (prof. Bronius Vaškelis), Lietuvių drama (prof. Ilona Maziliauskienė), Lietuvių kultūros istorija (prof. Vytautas Kavolis), Lietuva viduramžių laikais (dr. Rasa Mažeikaitė), Lietuvių tautinis atgimimas (dr. Saulius Sužiedėlis).

     Seminare, kaip visuomet, buvo kalbama tik lietuviškai ir viešpatavo labai draugiška lietuviška dvasia. Bet tekalba apie seminarą patys studentai.

     Rima Polikaitytė. Apie seminarą sužinojau iš savo tėvų. Jie mane ragino važiuoti, bet nevertė, žinodami, kad po ilgos, įspūdingos vasaros būsiu išvargusi. Atvirai pasakius, seminaro idėja man nelabai patiko, nes nenorėjau vasaros metu mokytis, bet verčiau džiaugtis atostogomis. Be to, jaučiau baimę, kad prie seminaro nepritapsiu ir atvažiavusi visai nesutiksiu seniai pažįstamų ar naujų įdomių žmonių.

     Visiškai apsirikau! Nepaprastai džiaugiuosi, kad atvažiavau. Susitikau daug naujų draugų, bet, svarbiausia, jaučiau, kad pirmą kartą tikrai supratau, ką reiškia būti susipratusia lietuvaite. Netrukus užsidegiau ta pačia nuotaika ir energija, kuria gyveno ir kiti studentai. Niekieno neverčiami, mes lankėme pasirinktus kursus ir tarpusavyje kalbėjomės tik lietuviškai. Juk mes žinojome, kad iš kursų gausime tik tiek, kiek pastangų parodysime.

     Gal geriausiai man patiko ta nuotaika, kuri išaugo pirmos savaitės pabaigoje. Buvo smagu vienas kitam padėti, patarti visokiais reikalais ir kartu pajuokauti. Lektoriai taip pat prie tos nuotaikos prisidėjo. Jie visuomet buvo pasiruošę mums padėti; jų globą ir paramą visi labai įvertiname.

     Niekada nesigailėsiu, kad šią vasarą užbaigiau seminare. Nors pasiilgau savo namų, bet labai daug išmokau ir subrendau. Susipažinau su nauja ir įdomia mokytų žmonių grupe iš visų pasaulio kraštų. Po vieną studentą buvo net iš Brazilijos ir Venecuelos. Manau, kad ateityje vėl grįšiu į seminarą praleisti dvi savaites lietuviškoje aplinkoje, apsupta tikros lietuviškos nuotaikos.

     Aldas Kriaučiūnas. Dažnai studentų buvo klausiama: "Kodėl atvažiavote į seminarą?” Atsakymų buvo įvairių. O štai kokia buvo mano priežastis. Hamiltone, šokių šventės metu, per pertrauką eidamas aplink stadioną, sutinku kun. Vaišnį. Priėjęs prie manęs, jis klausia: "Ar važiuoji į seminarą?” Aš tuoj atsakau: "Taip”. "Na, gerai” — jis pasako ir nueina. Tai man daugiau nieko neliko, o tik važiuoti.

     Aš esu buvęs Lietuvoje, praleidau dvylika metų lituanistinėje mokykloje, daug metų stovyklavau "Dainavoje”. Niekur nesu matęs tokio pasiryžimo lietuviškai kalbėti, kaip čia, šiame seminare. Šios dvi savaitės buvo lietuviškiausios mano gyvenime.

     Aušra Jasaitytė. Čia labai smagu. Nors turime daug pamokų, bet surandame laiko paplaukioti baseine, pažaisti tenisą, krepšinį, biliardą, o kai kam patinka pažaisti ir palakstyti su simpatingu šuniuku Ebony.

     Pasilinksminę vėl turime grįžti prie knygų.

     Patarčiau visiems — jauniems ir vyresniesiems kitais metais atvykti į seminarą, kuris bus toje pačioje žavingoje vietoje nuo rugpjūčio 6 iki 20 dienos. Šie seminarai visuomet vyksta antrą ir trečią rugpjūčio savaitę. Seminaras visiems bus naudingas: čia yra puiki proga išmokti geriau lietuviškai kalbėti, taisyklingiau rašyti, o gal ir lietuviškai sapnuoti...

     Vida Kuprytė, Jau trečią kartą atvykau į seminarą ir manau, kad dar ne paskutinį. Kaskart pastebiu, kad vis mažiau atsiranda diktantuose rašybos ir skyrybos klaidų, vis daugiau ir daugiau atsikratau nelietuviškų, nevartotinų žodžių bei posakių. Įdomūs yra ir istorijos bei literatūros kursai, kurie yra žymiai aukštesnio lygio, negu buvo aukštesniosiose lituanistinėse mokyklose. Lektoriai viską dėsto objektyviai, nepersaldydami. Čia analizuojami ir išeivijoje, ir Lietuvoje parašyti žymesni veikalai.

     Šios dvi savaitės, praleistos seminare, yra geriausias vasaros laiko sunaudojimas. Nors yra daug darbo, bet grįžti į namus tvirtai įsitikinusi, kad laiką vertingai praleidai.

     Šie kelių jaunuolių pasisakymai puikiai charakterizuoja seminarą. Gaila, kad ne visi apie jį yra girdėję ir jo reikšmę supratę. Atrodo, kad jį tikrai vertina Kanados LB Švietimo taryba, kuri jau ne pirmą kartą atsiunčia savo lėšomis studentų. Šiais metais atsiuntė šešis, įskaitant ir du iš Pietų Amerikos. Tai yra gražus pavyzdys ir kitų kraštų švietimo taryboms.

     Kai kurie klaidingai galvoja, kad šis seminaras skiriamas tik jaunimui. Visiškai ne. Į jį priimami ne jaunesni kaip 18 metų, bet toliau nenustatyta jokia riba. Esame turėję studentų, peršokusių jau 60 metų. Ypač jis rekomenduotinas lituanistinių mokyklų mokytojams: ir jauniems, ir vyresniems. Visi čia gali ko nors naujo išmokti, patobulinti savo lituanistines žinias ir praleisti porą savaičių tikrai lietuviškoje aplinkoje.

     Teko girdėti, kad kai kurie mokytojai, ypač vyresnieji, bijosi, kad seminare gali  kiti pamatyti jų daromas rašybos klaidas. Nėra ko bijoti ar gėdytis. Klaidų daro visi. Juk iš klaidų mokomės. O tų diktantuose daromų jų rašybos klaidų visi nematys — jas matys tik lektorius, o paskui — pats studentas. Jas, pamatęs ir prisiminięs bei pritaikęs atitinkamas taisykles, daugiau tų klaidų greičiausiai nedarys.

Tad jau dabar visi galvokite ir rezervuokite ateinančių metų antrą ir trečią rugpjūčio savaitę lituanistiniam seminarui.