STASĖ VAIŠVILIENĖ
ARGENTINOS ATRADIMAS
Žodis "Argentina” reiškia "Sidabro šalis”. 1492 m. Kolumbas pasiekė Naująjį pasaulį. Po jo daug keliautojų ieškojo naujų kontinentų, bet tik 1515 m. Ispanijos karalius parūpino du laivus ir, vadovaujant Juan Diaz de Solis, juos išsiuntė į Pietų Ameriką. Spalio 15 d. jis pasiekė dabartinę Braziliją ir, plaukdamas pakraščiu į pietus, pastebėjo, kad vanduo nėra sūrus. Jis nežinojo, kad pasiekė į jūrą įtekančios La Plata upės žiotis. Įsėdęs į mažą laivelį, Solis su keliais kitais jūrininkais plaukė aukštyn. Iš tolo jie matė indėnus, jiems mojavo, atrodė, kad jie draugiškai nusiteikę, todėl jis išlipo į upės krantą, kur buvo tuoj nužudytas. Likusieji laivelyje nelaukė, kol jų vadas bus iškeptas ir suvalgytas, bet tuoj grįžo į laivus ir išplaukė atgal į Ispaniją.
Keletu metų vėliau Magelanas praplaukė pakraščiu, bet nebandė išlipti. Dar vėliau Sebastian Gaboto išdrįso La Plata upe plaukti apie tūkstantį mylių aukštyn, įžengdamas į indėnų valdomas žemes. Vienu laiku jis turėjo praplaukti pro 300 indėnų karo baidarių, juos žudydamas. Perplaukęs nedraugiškų indėnų valdomus plotus, pasiekė taiką mylinčius Guaranis. Apdovanotas jų pačių darbo papuošalais, jis grįžo į Ispaniją. Vėlesnieji ispanai keliautojai atėmė iš indėnų jų apgyventą vietą ir įkūrė Buenos Aires miestą.
Šešioliktame šimtmetyje Ispanijos karalius leido jėzuitams surinkti taikius Guarani indėnus ir steigti misijas šiaurinėje Argentinoje. Misijos apsaugojo taikius indėnus nuo karingų genčių. Jie turėjo karvių, avių ir arklių ūkius. 1767 m. jėzuitai buvo išvaryti iš Ispanijos, taigi ir Argentinoje buvo atimtos jų misijos ir jie iš ten išvaryti. Indėnai, kurie nebuvo žiauriųjų genčių pagauti, pasitraukė į miškus. Tokiu būdu misijos liko be žmonių. Jų griuvėsiai ir šiandien tebematomi.
1810 m. Argentina atsikratė ispanų valdžios ir pradėjo atstatyti savarankišką valstybę. To laiko Argentinos herojus buvo San Martin. Jis mirė varge ir skurde dėl krašto politinių ginčų, bet dabar yra laikomas herojum.
Nežiūrint to, kad baltieji kūrė ūkius, jiems nuolat grėsė indėnų pavojus. Pagaliau Julio Argentino Roca buvo paskirtas ekspedicijos vadu, kuriam pasisekė visam laikui atsikratyti indėnų puldinėjimų. Jis akis į akį susidūrė su paskutiniuoju Indian Rock dinastijos vyresniuoju. Indėnai buvo nugalėti ir išstumti iš derlingų Argentinos plotų, o baltieji užėmė tas žemes. Čia prasidėjo didžiųjų aristokratų gyvenimas Argentinoje.
1862 m. generolas Mitre buvo išrinktas pirmuoju Argentinos prezidentu. Po indėnų nugalėjimo europiečiai pradėjo plaukti į Argentiną ir steigti etnines kolonijas, kurios yra išsilaikiusios iki šių dienų.
1946 m. prezidentu buvo išrinktas jaunas armijos kariškis Juan Domingo Peron. Jis, o ypač jo žmona, rūpinosi neturtingų žmonių padėtimi. Anot mūsų gidės, tada susikūrė vidurinė žmonių klasė, be anksčiau minėtų dviejų: turtuolių ir vargšų. Tačiau jis nepernešęs jokios kritikos. Žmonės po nakties prapuldavę. Ypač nukentėję studentai. Gidės aiškinimu, jie naktį būdavo surenkami, sudedami į lėktuvus ir nakties metu išmetami į La Plata upę. Peronas buvo nuverstas 1955 metais.
Argentinos prezidentas būtinai turi būti katalikas. Dabartinis prezidentas yra mokytas — turi teisės daktaro laipsnį. Mieste prie prezidentūros rūmų yra didelė aikštė su paminklu žuvusiems, ant kurio ir lietuviai vasario šešioliktosios proga padeda vainiką.
Argentina tuo įdomi, kad turi labai įvairų klimatą ir įvairią, turtingą gamtą: snieguoti kalnai, puikūs fiordai, lygumos, kriokliai. Uostai pilni laivų iš viso pasaulio, kurie išveža mėsą, odą, javus, medvilnę, vilną, alyvą. Klimatas panašus į Šiaurės Amerikos, tik, kai Š. Amerikoje būna vasara, tai čia — žiema.
Kraštas turi 32 milijonus gyventojų, iš kurių 19 milijonų gyvena plote tarp sostinės ir Pampas žemumos. 97% gyventojų yra europiečiai. Čia mažai matyti juodų, nes Argentinos kolonistai nedaug tesivertė medvilne ir cukraus nendrių auginimu, todėl jiems nebuvo reikalo pirktis vergų Afrikoje, kaip tai darė Brazilija. Argentinoje yra daugelio tautybių kolonijos: vokiečių, danų, portugalų, austrų, prancūzų, kinų, ispanų, anglų.
Gauchos yra ispanų ir indėnų mišinio palikuonys. Tai yra ramūs žmonės, mėgstą gitarą ir arklį. Kiekvienas gaucho turi skrybėlę, vadinamą "chamberga”, odinį diržą su sidabrinėmis monetomis, kurios reprezentuoja gyvulių skaičių, kuriuos gaucho turi. Nešiojama skarelė taip pat yra jų drabužio dalis, o taip pat ir speciali virvė priklauso prie aprangos.
Visa Argentina yra padalinta į 22 provincijas, kiekviena provincija turi gatvę, pavadintą jos vardu sostinėje Buenos Aires. Vyraujanti religija — katalikai. Oficiali kalba — ispanų.
AUKLĖJIMAS
Mokslas Argentinoje nemokamas, bet knygos labai brangios. Už mokslą universitete nereikia mokėti, bet kadangi knygos yra be galo brangios, tai daugumas studentų dirba. Pradžios mokyklos vaikai nešioja baltus apsiaustus. Pradžios mokyklose juos vilki ir berniukai, ir mergaitės, o gimnazijose tik mergaitės. To drabužio tikslas yra visus vaikus integruoti: ir turtingus, ir neturtingus. Visos mokyklos turi išeiti valdžios nustatytą programą. Visose mokyklose, taip pat ir kitų tautybių, bent dalis kurso turi būti dėstoma ispanų kalba. Religija mokyklose nedėstoma. Katalikiškose mokyklose valdžia apmoka 80% mokytojų algų, visas kitas išlaidas turi padengti tėvai ir parapija. Kunigai negauna nei algų, nei pensijų.
Mokyklose pamokos vyksta šešias dienas per savaitę. Mokytojas, dirbdamas 45 valandas per savaitę, gauna 800 australes mėnesinio atlyginimo. Dabar Argentinos pinigas yra austrai (daugiskaita — austrules). Kai mes buvome gegužės mėnesį Argentinoje, tai už dolerį gaudavome maždaug 7 australes, o dabar, rodos, doleris jau vertas daugiau kaip 12 australes — Argentinoje baisi infliacija. Šiuo metu čia pragyvenimas labai sunkus. Galima sakyti, kad jau vėl išnyko vidurinioji klasė, teliko tik dvi klasės: dideli turtuoliai ir dideli vargšai. Turtingieji leidžia savo vaikus į privačias mokyklas. Nemaža čia yra ir Montessori mokyklų. Mokytojos iš Argentinos atvažiuoja ir į Čikagą pasimokyti Montessori sistemos.
KITOS GYVENIMO APRAIŠKOS
Gydymas Argentinoje yra nemokamas, bet vizitas pas daktarą gali kainuoti apie 130 australes, o operacijos — net iki 2000.
Argentina yra dešimtas turtingiausias kraštas pasaulyje, bet jos turtai dar nėra kaip reikiant išnaudoti. Gyvenimas kaime sukasi apie "estancieros” — tai didelių žemės plotų savininkai, dažniausiai užsiimantieji gyvulininkyste. Jų gyvenimas ir dabar tebėra panašus į Š. Amerikos plantacijų savininkų gyvenimą senais laikais. Tai Argentinos aristokratų valdančioji klasė. Neturtingieji, nežiūrint valdžių keitimosi, buvo ir tebėra vargingoji klasė.
Pampas viduryje yra miestelis Lujan, kurio centre yra gotiško stiliaus rausvai pilko marmuro bazilika. Joje yra 20 colių aukščio Marijos statulėlė, aprengta brangiais drabužiais, su auksine karūna. Statula esanti labai sena ir laikoma stebuklinga. Tai yra svarbiausia Argentinos šventovė.
Įvairios šventės Argentinoje švenčiamos taip, kaip pas mus. Karnavalas yra visų labai laukiamas. Jis vyksta tris dienas prieš Užgavėnes. Visur iškabinėjamos spalvotos lempos, jauni ir seni rengiasi specialiais drabužiais, tris dienas šokama, dainuojama ir svečiuojamas!.
Populiarus Argentinos maistas yra kepta jautiena, o maišytos mėsos lėkštė vadinama "parrillada” — tai jautienos, kiaulienos, paukštienos, dešrų lėkštė. Mėsa, kepta atviroje ugnyje, vadinama "assado”.
Tautinis argentiniečių šokis yra tango. Jo muzika yra dviejų kultūrų mišinys: ispanų ir indėnų.
Liepos devintoji yra jų nepriklausomybės šventė. Jos vardu yra pavadinta ir didžiausia Buenos Aires gatvė. Sakoma, kad tai yra pati plačiausia gatvė visame pasaulyje.
ATOSTOGAVIMO VIETOS
Mėgstamiausia atostogavimo vieta yra apie 200 mylių nuo Buenos Aires — tai Mar de la Plata. Iš lėktuvo ji atrodė kaip jūra su begale salų. Taip pat mėgstamos turistų vietos yra Iguassu kriokliai ir Tigre salynas, pasiekiamas iš Buenos Aires laivu per 20 minučių. Čia daugiausia atostogauja žmonės savaitgaliais.
ARGENTINOS MIESTAI
Argentinos sostinė Buenos Aires su priemiesčiais turi apie 10 milijonų gyventojų. Šiuo metu iš jų du milijonai yra bedarbiai. Buenos Aires Pietų Amerikai yra kaip Paryžius Europai, tik jo aplinka daugiau panaši į Texas valstiją. Miestas tikrai gražus su lauke esančiomis kavinėmis, bulvarais, elegantiškais namais, aikštėmis, parkais, muziejais, bibliotekomis, golfo, polo ir arklių lenktynių laukais. Prie La Plata upės stovi didžiulis futbolo stadionas.
Istorinė miesto dalis yra apie Plaza de Mayo. Ten yra tautinė katedra, kurioje palaidotas šv. Martinas. Čia yra ir prezidento darbo rūmai, vadinami Casa Rosada. Miestas yra apsuptas uostais. Rajone La Boca, prie žvejų uosto, yra įsikūrę menininkai. Jie čia gyvena, kuria ir gatvėje pardavinėja savo darbus. Labai spalvingai nudažyti jų namai: labai ryškiomis spalvomis, kiekvienas vis kita spalva. Miestas sudaro turtingai gyvenančių vaizdą: krautuvės pilnos šilko, vilnos, kailių, odos išdirbinių ir įvairių brangenybių. Madingos gatvės Avenida Santa Fé ir Calle Florida prilygsta Niujorko Fifth Avenue.
Kiti didesnieji Argentinos miestai yra Rosario, Córdoba, Tucumctn, La Plata, Santa Fe.
Falkland salos, dėl kurių Argentina neseniai kariavo su Anglija ir pralaimėjo, yra pačioje pietinėje Argentinos dalyje. Karui vykstant, turbūt ne vienas galvojo, ko tiems anglams reikia kariauti dėl tokių šaltų, nederlingų salų. Mūsų gidė paaiškino, kad tos salos ir Anglijai, ir Argentinai labai svarbios, nes laivai, kurie praplaukia pro tą tartum sąsiaurį, turi mokėti mokesčius tiems, kurie tas salas valdo. (B.d.)