Spausdinti
    Pasaulinio meno istorijoj Michelangelo yra laikomas vienas iš “trijų didžiųjų” šalia Leonardo da Vinci ir Raffaello. Jis buvo tikrai universalus menininkas, pasižymėjęs tiek tapyboje, tiek skulptūroje, tiek architektūroje. Jo kūryba yra, galima sakyti, pereinamasis tiltas nuo renesanso prie baroko. Žymiausi Michelangelo architektūros kūriniai Romoje: Šv. Petro bazilika, Porta Pia ir Campidoglio. Skulptūroje labiausiai vertinami: Pietas (šv. Petro bazilikoj) Dovydas (Florencijoj) ir Mozė (šv. Petro in Vincoli bažnyčioje). Didžiausias jo tapybos kūrinys yra Sikstinės koplyčios lubų ir didžiojo altoriaus sienos dekoravimas.
 
(S. Pietro in Vincoli, Roma)
 
MICHELANGELO BUONARROTI (1475 - 1565)
 
MOZĖS   STATULA
 
    Reikia pripažinti, kad klasikinis menas ir krikščioniškasis menas yra beveik sinonimai. Sugriauk bažnyčias, sudaužyk šventųjų statulas, sudegink religinius paveikslus, ir iš didžiausių pasaulio architektūros, skulptūros bei tapybos paminklų beveik nieko nebeliks.
 
    Šio puslapio iliustracijoje matome garsųjį Mozę. Ne tik Michelangelo, bet ir kiti menininkai dažnai Mozę vaizduoja su ragais. Įdomu, dėl ko ? Priežastį tokiam Mozės vaizdavimui davė neteisingas Šv. Rašto vertimas. Lotyniškame Vertime (Exod. 34, 29) yra pasakyta, kad, kai Mozė nužengė nuo kalno Sinai, nešdamasis Dievo įsakymų lentas, jo veidas buvo “raguotas” (facies cornuta). Bet originaliam hebraiškam tekste vietoj “cornuta” yra žodis “qaran”, kurs etimologiškai tikrai reiškia “cornutus — raguotas,” bet šis žodis hebrajų kalboje vartojamas metaforiškai ir reiškia “šviečiąs, spindintis”. Taigi, tą Šv. Rašto vietą reikia suprasti taip, kad, kai Mozė po pasikalbėjimo su Dievu nulipo nuo kalno Sinai, jo veidas spindėjo. Nieko bendra tai neturi su ragais...