Anksti netekęs tėvų, Rafaelis, dar visai jaunas būdamas, pradėjo studijuoti meną. Jo mokytojas buvo garsusis Perugino (1446-1524). Florencijoj susipažino su Leonardo da Vinci ir su Michelangelo, pasisavindamas iš šių menininkų tai, kas jiems buvo taip charakteringa: Leonardo techniką ir Michelangelo šešėlių bei linijų tobulumą. Bet tuo būdu neprarado savo asmenybės ir originalumo. Jo kūryboje nematyti nei stiprių morališkų Michelangelo pergyvenimų, nei taip akcentuotų mokslinių Leonardo davinių. Raffaello kūryba pasižymi nepaprastu švelnumu ir giedra. Ypatingai jis pasišventė madonų piešimui. Žavinčio grožio ir paslaptingo kilnumo yra jo Sikstinė Madona, esanti Dresdeno muziejuje (81 psl.). Tikrai meniška yra ir “Madonna del Cardellino” (72 psl.), kurioje tačiau pastebima Michelangelo įtaka. Gaila, kad taip ankstyva mirtis nutraukė šio genijaus klasišką kūrybą.

 

Raffaello   Madona