Spausdinti

•    Lietuvoje, kaip skelbia Plungės rajono laikraštis “Vienybė”, rugpjūčio 7 d. keli dvidešimtamečiai jaunuoliai Plungės kapinėse išvartė paminklus, o viena komjaunuolė moksleivė net šoko ant kapo. Įsikaušę dar papildomai atsinešė degtinės, kapinėse šoko ir dainavo. Tai komunistinio auklėjimo vaisiai.

•    Maironio namuose Kaune įrengtas literatūros muziejus, į kurį įjungtas ir Maironio butas. Jame dabar vėl pakabintas Vytauto Didžiojo paveikslas, kitame kambaryje — Maironio portretas kunigo drabužiuose. Maironio buto svečių kambario vieną sieną puošia Vytis.

•    Britų rašytoją Graham Greene pagerbė Gorbačiovas, suteikdamas jam garbės daktaro laipsnį. Pažymėtina, kad Graham Greene 1934 m. perėjo į katalikų tikėjimą. Jis yra gimęs 1904 m. taigi jau yra 84 m. amžiaus.

•    Lietuvoje, kaip skelbia “Gimtasis kraštas” Nr. 38, į Dainų šventės repertuarą 1990 metais įtraukta ir V. Kudirkos “Lietuva, tėvyne mūsų”.

•    Lietuvoje išleista antra papildytoji Naujojo Testamento laida, paruošta kun. Aliulio. Išspausdinta 20.000 egzempliorių, nors vyskupai buvo prašę 50.000. Kauno seminarijai paskirta 700 egz., Lietuvos vyskupijoms 11.400 egz., o 2.000 skirta Lietuvos evangelikams ir lietuviams, gyvenantiems Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje.

•    Vilniaus lietuviai kreipėsi į miesto komitetą, prašydami įregistruoti naujai norimą įsteigti parapiją ir savomis tikinčiųjų lėšomis leisti pasistatyti bažnyčią, nes naujuose rajonuose gyvena apie 100 tūkstančių žmonių, kurių tarpe yra daug tikinčiųjų, ir jiems susidaro daug nepatogumų vykti į senamiesčio ar miesto bažnyčias. Po pareiškimu pasirašė 31 žmogus, nors pagal įstatymus užtenka 20. Buvo gautas neigiamas atsakymas. Tada 1988 m. rugpjūčio 8 d. tikintieji pakartotinai padavė prašymą, pažymėdami, kad Maskvoje viename iš naujųjų rajonų buvo duotas leidimas statyti naujus maldos namus. Jei buvo duotas leidimas stačiatikiams, galėtų būti duotas ir Lietuvos katalikams.

•    Visoje Lietuvoje renkamos lėšos Stalino aukų paminklui pastatyti. Tam tikslui rengiami koncertai. Vilniaus sporto rūmuose, kur daugiau telpa žmonių, buvo atlikta “Requiem”, dalyvaujant solistams : N. Ambrazaitytei, Ir. Apanavičiūtei, V. Daunorui, L. Larinui. Giedojo du chorai: televizijos bei radijo ir Kauno akademinis choras su Lietuvos filharmonija. Tas operinis gedulo kūrinys buvo vėliau atliktas Kaune, Panevėžy, Alytuje, ir vis sporto salėse, kad žmonės galėtų sutilpti.

•    Sovietų Sąjungoje, kaip rašo Maskvos laikraštis “Ogoniok”, legaliai klinikose per metus įvykdoma 8 milijonai abortų. Kita tiek jų padaroma ne tose klinikose. Socialistiniuose Europos kraštuose padaroma abortų 6-10 daugiau negu vakarų kraštuose.

•    Raseinių bažnyčioje rugsėjo mėnesį įvyko koncertas tema “Maironis ir muzika”. Dainavo Kauno valstybinis choras Maironio kūrinius. Maironio eiles skaitė aktorius L. Noreika. Tokie Maironio kūrybos koncertai jau anksčiau buvo atlikti 38 vietose, bet Raseiniuose — pirmą kartą bažnyčioje, išnešus Švenčiausiąjį. Bažnyčios klebonas V. Griganavičius pamoksle kalbėjo: “Neturite maldaknygės, imkit ir skaitykit Maironį”. Tokiems koncertams parinkta Jurbarko bažnyčia, Vilniaus katedra, Kauno arkikatedra. Pajamos skiriamos paminklui stalinizmo aukoms atminti. Raseinių koncerto pajamos skirtos Maironio gimtinės atstatymui.

•    Lietuvos TSR Ministrų Taryba 1988 m. rugsėjo 20 d. priėmė nutarimą, anuliuojantį 1949 m. kovo 19 d. nutarimą “Dėl buožių iškeldinimo iš Lietuvos TSR teritorijos” ir 1951 m. rugsėjo 29 d. nutarimą “Dėl buožių ir jų šeimų iškeldinimo iš Lietuvos teritorijos”, taip pat nutarė, kad asmenų iškeldinimas pagal šiuos nutarimus yra neteisėtas, nepagrįstas ir kad jie pripažinti reabilituotinais. Reabilituotų asmenų turtą, konfiskuotą juos iškeldinant, numatyta tvarka grąžina rajonų ir miestų vykdomieji komitetai” -tokią žinią paskelbė “Gimtasis kraštas” Nr. 39.

•    Lietuvoje, Linkmenyse (Ignalinos r.), 1988 m. rugpjūčio 14 d. iškilmingai pašventintas kryžius, kurį pastatė “Vilties” kolūkis.

•    JAV senatas priėmė rezoliuciją, kuria Sovietų valdžia prašoma sugrąžinti tikintiesiems Vilniaus katedrą. Rezoliucijoje senatoriai paragino JAV prezidentą ir Valst. sekretorių tą reikalą iškelti pasikalbėjimuose su atsilankiusiu Sovietų užsienio reikalų ministeriu.

Juoz. Pr.