Spausdinti

AR ŠACHMATAI TIK VYRAMS?

     Šachmatai — labai senas žaidimas, jis buvo žinomas jau žiloje senovėje. Visi pasaulio šachmatų čempionai ir apskritai didžiausi pasaulio šachmatininkai buvo vyrai, tad ir buvęs pasaulio šachmatų čempionas amerikietis Fišeris yra pasakęs, kad “šachmatai — ne moterims”. Tačiau yra ir moterų, kurios kartais užmatuoja žinomiausius didmeistrius. Pvz., pirmoji pasaulio moterų šachmatų čempionė Vera Menčik (Čekoslovakija) yra “nužeminusi” ne vieną pasaulio didmeistrį. Neturėdama sau lygių varžovių moterų tarpe, ji dažnai dalyvaudavo vyrų turnyruose, kuriuose pasiekdavo įspūdingų pergalių. 1929 m. Karlovy tarptautiniame turnyre austrų meistras prof. Albertas Bekeris, pasijuokęs iš tų vyrų, kuriuos yra nugalėjusi Vera Menčik, juokais pasiūlė įsteigti Veros Menčik klubą, kurio nariu taps kiekvienas meistras, pralaimėjęs Verai Menčik. Burtai lėmė, kad tą vakarą Bekeris kaip tik su ja turėjo žaisti. Ir pralaimėjo! Visa salė sukėlė triukšmingas ovacijas, o žurnalistai Bekerį paskelbė pirmuoju to klubo prezidentu. Klubo narių skaičius nuolat augo. V. Menčik su vyrais sužaidė penkiasdešimtyje turnyrų 487 partijas. Rezultatai gana įspūdingi: 147 pergalės, 147 lygiosios ir 193 pralaimėjimai. Ji yra nugalėjusi buvusį pasaulio čempioną M. Euwe, pretendentą į pasaulio čempionus amerikietį S. Reševskį ir kitas pasaulio šachmatų įžymybes.

     V. Menčik keliu dabar eina ypač dvi Sovietų garsenybės: buvusi pasaulio moterų šachmatų čempionė Nona Gaprindišvili ir dabartinė čempionė Maja Čiburdanidzė. Jos taip pat prieš geriausius pasaulio šachmatininkus yra pasiekusios pergalių. Pvz., M. Čiburdanidzė turnyruose yra nugalėjusi žinomus didmeistrius: D. Bronšteiną, M. Taimanovą, A. Petrosianą ir kitus.

     1973 m. pasaulio tarpzoniniame turnyre šešias pirmąsias vietas užėmė sovietinės moterys, nors turnyre nedalyvavo dvi minėtos pasaulio čempionės. Pasibaigus šiam turnyrui, Prancūzijos šachmatų federacija pakvietė šias šešias moteris sužaisti draugišką mačą su šalies vyrų rinktine. Pasiūlymas buvo priimtas. Mačo rezultatas — 7:5 moterų naudai!

     Apie moterų šachmatinius sugebėjimus yra įvairių pasakojimų iš seniausių laikų. 1140 metų manuskripte, kuris saugomas Stambule, užrašyta šitokia graži legenda. Vienas arabų didikas buvo aistringas šachmatų mėgėjas. Kartą jam nepasisekė — pralaimėjo visą savo turtą. Norėdamas atsilošti, užstatė savo žmoną gražuolę Dilaram. Bet ir šį kartą jo padėtis partijoje pasidarė beviltiška. Tada jo žmona Dilaram, stebėjusi žaidimą, sušuko vyrui: “Paaukok abudu bokštus, ir mane išgelbėsi!” Paklausęs žmonos patarimo, jis pastebėjo, kad tikrai abiejų bokštų auka jam atneš pergalę. Ir iš tikrųjų jis partiją laimėjo, neprarasdamas savo mylimos žmonos.

AMAZONĖS VANDUO Į SACHARĄ?

     Mokslininkai jau seniai suka galvas, kaip sudrėkinti Sacharos dykumą. Žinoma, būtų galima vamzdžiais siurbti jūros vandenį ir juo užpildyti dykumoje esančias daubas. Tokios vandens saugyklos sušvelnintų Sacharos klimatą. Tačiau sūrus vanduo turėtų ir neigiamų pasekmių. Tad Brazilijos ir JAV mokslininkai pasiūlė įdomią ir drąsią idėją — atvesti vamzdžiais vandenį iš Amazonės upės, kuri galinga srove įteka į Atlantą, sudarydama vandenyne kelių šimtų kilometrų ilgio deltą. Siūloma iš jos trijų tūkstančių kilometrų ilgio vamzdžiais siurbti vandenį į Sacharą.

KROKODILIENOS KEPSNYS

     Argentinos Pampoje ir Patagonijoje ganoma daugiau kaip 60 milijonų galvijų, 33 milijonai avių, milijonai kiaulių ir paukščių. Pastaruoju metu gyvulininkystės produkciją paįvairino keli krokodilų ūkiai.

     Specialistai teigia, kad krokodilų mėsą valgyti sveika: joje nėra cholesterino. Ūkių savininkai tvirtina, jog krokodilus auginti gana paprasta — jie neišrankūs maistui ir jiems nereikia jokios priežiūros. Svarbiausias rūpestis — saugoti nuo krokodilų žmones ir gyvulius. Šiuo metu vien Santa Fe provincijoje įsteigta 50 krokodilų veisyklų. Tai nedideli, vienas nuo kito atskirti vandens tvenkiniai, kurių kiekviename nardo patinas su 5-6 patelių “haremu”.

     Atsiradus mažyliui, patelė jį globoja ir saugo. Mat patinas pavojingas ne tik žmonėms ir gyvuliams: nutaikęs progą, jis gali suėsti ir savo vaiką.

(Mokslas ir gyvenimas)

SENIAUSIAS BUMERANGAS

     Anglų žurnale “Nature” rašoma, kad lenkų archeologai vienoje Pietų Lenkijos oloje rado seniausią pasaulyje žinomą bumerangą. Jis padarytas iš mamuto ilties. Jo amžius — 23 tūkstančiai metų. Viena bumerango pusė yra nušlifuota, o kita ne. Ten pat rastas ir dirbinys iš tropikų kriauklės — gal amuletas, gal švilpukas. Bumerangų yra rasta visuose žemynuose, išskyrus Antarktiką. Iki šiol seniausias surastas bumerangas buvo 10 tūkstančių metų senumo.