Alė Rūta
Algimantas Kezys. “Cityscapes”, Artistic Photography, Cities and Towns, 1988. Loyola University Press, 3441 North Ashland Ave, Chicago, IL 60657. Kaina —25 dol.
Tėvui dedikuota ši Algimanto Kezio knyga gaunama ne vien pas leidėjus, bet ir “Drauge” bei pas kitus knygų platintojus. Labai graži dovana meniškos sielos inteligentui lietuviui, ar dovanoti amerikiečiams. Tai architektūros detalių meniškos nuotraukos iš įvairių šalių ir miestų, be to, nuotraukos kelių modernių skulptorių darbų. Tekstas anglų kalba, įvadinį žodį parašęs Gordon Ligocki, užbaigos — pats Algimantas Kezys, kurio nuoširdžiais pasisakymais apie ši meną čia irgi pasinaudosiu.
Fotografas A. Kezys lietuviams pažįstamas daugiau kaip 20 metų. Jo darbų parodos, filmai, knygos visada buvo aukšto meninio lygio, tinkamai paruošta ir pateikta. Šis unikalus menininkas dabar jau prasiveržęs ir į platesnio pasaulio dėmesį; nes jo darbų parodos vyko Amerikoj, Europoj ir kitur.
Ką pats menininkas sako apie tai? Kad jis pradėjo fotografuoti prieš 30 metų, kai dar fotografija nebuvo laikoma menu. Jis prisimena, kaip tuo metu Bruce Downs, “Popular Photography” redaktorius, taip pat jo draugas menininkas Algirdas Kurauskas, kalbėdamas visuomenei apie jo pirmąją parodą, jau išdrįso pasakyti: taip, geri fotografijos darbai gali būti menas. A. Kezys tuo įsitikino; to meniškumo jis visada siekė. Jo pirmuoju rėmėju buvo Hugh Edwards, Čikagos Meno instituto kuratorius, leidęs jo galerijoj parodyti “one man show”. Nuo tada jo pagrindinė dvasinė aspiracija buvusi — eiti per pasaulį, siekiant šio meno aukštumų bei platumų. Kaip šv. Pranciškus Ksaveras kitados meldėsi: “Dieve, duok man sielas”, taip Algimantas Kezys — “Dieve, suteik man kompozicijas...” Ir tai parafrazuota nejuokais, o rimtų rimčiausiai.
Iš tolimesnių jo meną apibendrinančių nuoširdžių pasisakymų Algimantą Kezį, manau, gerai suprantu, palygindama jo darbo ir kūrybos esmę su išeivijos (o gal ir visų) rašytojų darbais.
A. Kezys prisipažįsta — daugelį metų pašventęs dokumentinei fotografijai: ir tuos tūkstančius darbų esąs sutelkęs į “Lithuanian Photo Library”. Bet tai buvusi jo duoklė visuomenei, užfiksuojant išeivių kultūrinius reiškinius, įvykius. Kai iš A. Kezio rankų, tai ir tos nuotraukos yra meniškos; tačiau autorius sakosi — nelaikąs jų tikruoju fotografijos menu.
Tik laisvos jo nuotraukos atostoginių kelionių metu, ramiai poilsiaujant, kai keliauja beveik su pokštišku “nuotykio” ieškojimu, tiktai tada, kas patraukdavo jo akį, kur staigiai jo “kamera” sučiupdavo įdomų, nepakartojamą dalyką ar momentą, — tik tai jam buvę lyg paties Dievo duota kompozicija, paskui jam lengvai išvystoma techniškai; ir tokio darbo rezultatai jam visada suteikdavę džiaugsmo ir vidinės ramybės. Be abejo, tai pajusdavo ir žiūrovai, įvertindami, net stebėdamiesi ir gėrėdamiesi. Ir jam tada kildavęs noras ieškoti daugiau panašių momentų ir užfiksuoti juos kaip “Dievo duotus”... Tai gal ir visa fotografavimo poezija bei kūryba.
Šį A. Kezio išsisakymą galėčiau pritaikyti ir ne vieno rašytojo aspiracijoms bei jo plačiareikšmei darbo skalei. Kaip šį fotografijos menininką, taip ir daugelį išeivijos rašytojų (ypač redaktorių) užgožia “dokumentiniai” rašymai į laikraščius — apie veiklą, sukaktis, politinius ir istorinius įvykius... Ir menininkas, ir rašytojas tada pasidaro “visuomenės tarnu”, o ne Dievo įkvėptu grožio ieškotoju.
Su nuostaba ir admiracija autoriui, reikia apie A. Kezį ir dabar pasakyti: jis tikras menininkas, nes prasiveržia pro smulkmenas, pro “dokumentinius” darbus ir štai, parodo lietuviui ir nelietuviui naują savo knygą, didelio formato su nuostabiomis nuotraukomis, vaizduojančiomis didelių miestų pastatų dalis, lyg atskalas, vaizduojančias nuo griuvėsių iki nuostabiausių moderniojo 20-to amžiaus dangoraižių. Gal tų nuotraukų skalėj yra ir kokia A. Kezio įžvalgi mintis civilizuoto pasaulio eigoje; ar ją suprasim ar ne, bet knyga traukia žiūrėti ir žiūrėti, puslapį po puslapio, ir stebėtis per A. Kezį “Dievo duotomis kompozicijomis”.
Antanas Paškus. EVOLIUCIJA IR KRIKŠČIONYBĖ Teilhard de Chardin’o perspektyvoje. Išleido “Į laisvę fondas” lietuviškai kultūrai ugdyti, 8908 Butterfield Ln., Orland Park, IL 60462. Viršelis — Onos Baužienės. Spaudė “Draugo” spaustuvė. 172 psl., kaina nepažymėta.
Evoliucija dar vis tebėra kontroversinė tema: vieniems ji yra dogma, kitiems — erezija. Autorius čia šią temą nagrinėja garsaus jėzuito Teilhard de Chardin perspektyvoje. Teilhard de Chardin taip pat kontroversinis — vieniems jis nuostabus mokslininkas ir teologas, kitiems — eretikas.
Kostas Ostrauskas. ELOIZA IR ABELARDAS. Drama, autoriaus pavadinta “historia calamitatum”. Išleido Algimanto Mackaus knygų leidimo fondas, 7338 S. Sacramento Ave., Chicago, IL 60629. Spaudė M. Morkūno spaustuvė. Knygos apipavidalinimas — Danutė Kunča. Kieti viršeliai, 124 psl., kaina 8 dol.
MARIJA KALBA SAVO MIELIESIEMS KUNIGAMS. Lietuviškas vertimas. Išleido Marijos kunigų sąjūdis. Nekomercinis leidinys. Leidėjas kun. Česlovas Auglys, 2751 W. 38th PI., Chicago, IL 60632. Apie 600 psl. Knygoje aprašyti vidiniai Marijos apreiškimai kunigui Stefano Gobbi.
Į LAISVĘ. Nr. 102/140. Rezistencinės minties ir politikos žurnalas. Redakcijos adresas: J. Baužys, 9124 Sandpiper Ct., Orland Park, IL 60462. Administracija: J. Prakapas, 14 Thelma Dr., Bakersfield, CA 93305. Leidžia Lietuvių fronto bičiuliai tris kartus per metus. Metinė prenumerata: JAV, Kanadoje ir Australijoje — 10 JAV dol., Europoje ir P. Amerikoje — 7 dol.
CHRONICLE OF THE CATHOLIC CHURCH IN LITHUANIA. No. 77. Leidžia L.K. religinė šalpa, 361 Highland Blvd., Brooklyn, NY 11207. Vertimus parūpina kun. K. Pugevičius ir Marian Skabeikis.
ŠVENTASIS RAŠTAS. Komentarai — aiškinimai. Jeremijo Raudų — Malachijo knyga. Paruošė Kostas Burbulys. Išleista 1988 m. Čikagoje. Spausdino ViVi spaustuvė, 4346 S. Western Ave., Chicago, IL 60609. 308 psl., kaina nepažymėta.