Rima Polikaitytė
Žmogus nenori būti vienišas. Visą gyvenimą jis bendrauja su kitais. Vaikystės laikotarpyje mūsų geriausi draugai yra tėvai. Jie mus globoja ir mumis rūpinasi, o mes jais visiškai pasitikime. Bet vėliau mums nebeužtenka tik tėvų draugystės. Mokyklose ir organizacijose mes susirandame draugų, su kuriais yra smagu pasikalbėti, pažaisti ir pasportuoti.
Jeigu bandytume suskaičiuoti visus savo draugus, jų atsirastų gana didelis skaičius. Tačiau jeigu prisimintume tikrus savo draugus, tai užtektų vienos rankos pirštų. O labai artimųdraugų atsirastų tiktai keli, kartais tik du ar vienas.
Nors turiu daug gerų draugų, aš turiu tik vieną geriausią draugą, kurio niekas negali pakeisti. Mano geriausias draugas yra mano pusbrolis, nes mes esame seserų vaikai. Nors esame pažįstami visą gyvenimą, mes vienas kitam nenusibostame. Mūsų draugystė kaskart auga ir darosi nuoširdesnė. Mes fiziškai nesame panašūs, bet savo būdais viens kitą papildome. Mus riša panašūs interesai ir amžius. Aš esu už pusbrolį tiktai trimis savaitėmis vyresnė!
Mūsų draugystė prasidėjo daug vėliau negu giminystė. Nors visą gyvenimą buvome pusbroliai, draugais pasidarėme tik prieš dešimt metų. Tėvai tvirtina, kad visada mokėjome gražiai bendrauti ir žaislais pasidalinti. Tačiau draugystė tikrai užsimezgė, kai įstojome į jaunučių kuopą. Atsimenu — per vieną iškylą mano draugas pasidalino su manimi sumuštinį, nes savo buvau palikusi namie. Sekančiais metais aš jį raminau, nes jam buvo liūdna, kai mus abu tėvai pirmą kartą vienus paliko vasaros stovykloje. Kitoje stovykloje aš susižeidžiau koją ir negalėjau maudytis. Mano draugas, mane užjausdamas, kartu su manimi sėdėjo ant ežero kranto ir visą savaitę nėjo plaukti. Visai neseniai mano draugas džiaugėsi su manimi, kai aš gavau stipendiją į universitetą. Kiek anksčiau aš jam nuoširdžiai patariau, ką daryti, kai buvo nesutarimų su tėvais.
Mūsų draugystė yra pilna daug malonių prisiminimų. Prasidėjus seniai, ji augo ir stiprėjo. Ir dabar mums smagu susitikti ir kartu praleisti dieną. Mes kartu sportuojame, einame į kiną ir daug kalbamės. Dalinamės mintimis ir įspūdžiais. Nors kartais mūsų nuomonės skiriasi, mes vienas kitą gerbiame. Dažnai susitikdami susirinkimuose, išvykose ir stovyklose, mes ugdome stiprius draugystės ryšius. Nors studijuojame skirtingus dalykus, skirtingose aplinkose, bendros kalbos niekada mums netrūksta. Mes domimės sportu, politika, pasaulinėmis problemomis ir kitais draugais bei draugėmis.
Mūsų draugystė yra mums reikalinga. Aš žinau, kad turiu draugą, kuris visada mane išklausys. Aš pasitikiu juo, kad jis manęs neapkalbės, man nemeluos ir manęs neapgaudinės. Kai man reikės patarimo, jis man nuoširdžiai patars ir visada padės. Aš galiu su juo pasidalinti savo rūpesčiais. Jis mane užjaus nelaimėse ir didžiuosis mano laimėjimais. Aš savo geriausiu draugu visada rūpinsiuosi. Aš jį visada išklausysiu, stengsiuosi suprasti. Padėsiu jam varge ir skausme. O kai bus linksma, kartu su juo džiaugsiuosi.
Nors pusbrolis dabar studijuoja kitame mieste, mus riša giminystė, tautybė, tikėjimas ir tikra draugystė, tas brangus turtas, kurio kiekvienas žmogus trokšta. Ši nuoširdi draugystė man labai naudinga. Lauksiu, kada savo draugui galėsiu atsilyginti panašiu nuoširdumu. Tikiu, kad ši gera ir tvirta draugystė, prasidėjus jaunose dienose, tęsis visą gyvenimą.