■ Seselėms vienuolėms, kurios, dirbdamos už menką atlyginimą JAV mokyklose ir kitose įstaigose, negalėjo susitaupyti, o dabar dėl senatvės nebeįstengia dirbti, buvo paskirstyta jų būtinoms pragyvenimo išlaidoms 23 mil. dol., suaukotų įvairių geradarių ir labdaros įstaigų bei gautų parapinėse rinkliavose tam tikslui.
■ Lietuvoje pirmoji religinių studijų savaitė įvyksta lapkričio 11-18 d. Marijampolėje, Vilniuje ir Kaune. Rengia Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centras bei mokslinių ryšių su užsienyje gyvenančiais lietuviais įstaiga prie atkurto Vytauto Didžiojo universiteto Kaune. Taipgi prie šio renginio dedasi Lietuvos filosofų draugijos religinės filosofijos klubas ir Lietuvos kompozitorių sąjungos muzikologijos sekcija. Tikslas - žadinti dvasinį atgimimą, puoselėti jungtį su Europos kultūra. Taipgi norima apsvarstyti galimą Katalikų mokslo akademijos atkūrimą ir Kauno universiteto filosofijos-teologijos fakulteto gaires. Pranešimai bus išspausdinti.
■ Maskvoje gegužės mėnesį buvo areštuota 11 ukrainiečių, ten vykdžiusių bado streiką, reikalaujant katalikų Bažnyčiai laisvės Ukrainoje. Jie vėliau buvo nusiųsti į Ukrainą.
■ Krikščionių demokratų internacionalo kongresas įvyko Guatemaloje rugsėjo 18-20 d. Jame 52 tautų atstovai pasisakė už nepriklausomą Lietuvą. Kongrese dalyvavo Vliko pirm. dr. K. Bobelis, Pr. Povilaitis ir N. Sadūnaitė.
■ Prezidentas Bushas rugsėjo 23 d. Bostone kalbėjo į susirinkusius 1.200 katalikų advokatų. Juos ragino ginti, saugoti žmogaus gyvybę, ypač tų, kurie dar negali kalbėti už save. Prezidentas pabrėžė, kad teisė gyventi yra pagrindinė laisvė. Tuo prezidentas išryškino negimusiųjų žudymo neleistinumą.
■ Austrijoje 11 katalikų laikraščių buvo paskelbę aukų rinkimą Lietuvai išspausdinti Naująjį Testamentą, kad būtų išleista 150.000 egzempliorių. Surinkta aukų daugiau kaip 3 milijonai šilingų, ir užsimojimas įvykdytas. Be Naujojo Testamento pasiųsta dar 13.000 kitų religinių knygų. Kardinolas V. Sladkevičius pasiuntė padėką Austrijos katalikams.
■ “Lietuvos žemė priglaudė dviejų į Tėvynę grįžusių kankinių kaulus. Iš Lenkijos, Pucko miesto, parvežta 1945 m. mirusių ir ten palaidotų Stutthofo koncentracijos stovyklos kalinių Vilniaus kunigų seminarijos profesoriaus, garsiojo tuometinio Vilniaus pamokslininko, Alfonso Lipniūno ir Lietuvos studentų ateitininkų vado inžinieriaus Antano Šapalo palaikai” - taip paskelbė Vilniuje leidžiamas “Gimtasis kraštas” Nr. 38.
■ Pietų Afrikoje vyskupų konferencija pasmerkė nužudymą juodukų teisių gynėjo advokato Anton Lubovski, baltojo, ir vieno Vakarų Afrikos, Numibijos, juodukų sąjūdžio SWAPO pareigūno.
■ Panevėžyje liepos 30 d. įkurta vysk. Valančiaus vardu pavadinta blaivybės draugija, įsteigta ir dar nauja katalikų organizacija, apimanti nuo 7 m. amžiaus vaikus iki mirties. Ji pavadinta vyskupo Paltaroko vardu. Jos tikslas - asmenybės ugdymas ir apaštalavimas.
■ Bernardas Brazdžionis paskelbtas Lietuvių rašytojų draugijos garbės nariu.
■ Lietuvių rašytojų draugijos pirmininku išrinktas pranciškonų leidžiamo “Darbininko” redaktorius Paulius Jurkus, o tų pačių pranciškonų leidžiamo žurnalo “Aidų” redaktorius kun. Leonardas Andriekus ir Putnamo seselių vienuolyne gyvenanti, prie seselių leidžiamo vaikų laikraščio “Eglutės” dirbanti, Danguolė Sadūnaitė išrinkti į draugijos valdybą.
■ Kard. G. Sladkevičius naujame Sąjūdžio pradėtame okupuotoje Lietuvoje leisti “Respublikos” laikraštyje pareiškė: “Džiugina bendrosios spaudos tendencija - atsigręžimas veidu į savo tautą, siekti gėrio, atsižadėti, kas mūsų tautos gyvenime buvo blogo, neigiamo. Tam blogiui pavadinti galima rasti daug vardų, bet po visais slepiasi tas pats noras užgniaužti asmens, sąžinės laisvę. Džiugina tautos noras neigiamų dalykų nusikratymą reikšti spausdintu žodžiu... Džiaugiamės visa tuo, kas mūsų spaudoje tarnaus dvasiniam atgimimui”.
■ Jonas Paulius II spalio 4 d. paragino Sovietų vyriausybę tuoj pat suteikti legalų statusą ilgai persekiotai Ukrainos katalikų Bažnyčiai. Skatino tai padaryti prieš prez. Gorbačiovo atsilankymą Vatikane, kai iki to laiko beliko pora mėnesių.
■ Vatikane įvyko keturias dienas užsitęsęs pasitarimas tarp popiežiaus ir anglikonų Canterburio arkivyskupo Roberto Runcie. Savo bendrame pareiškime jie paskelbė, kad, nežiūrint kai kurių kliūčių, yra daug vilčių sueiti vienybėn. “Krikščionių vienybė reikalinga susiskaldžiusiame pasaulyje” - rašo bendrame pareiškime. Kai kuriems anglikonams labai nepatiko, kad jų arkivyskupas dalyvavo popiežiaus mišiose. Kai kurie Londono laikraščiai rašė, kad arkiv. Runcie vienybės pasiūlymas išduoda britų monarchiją. Ta proga priminta, kad pasaulyje yra apie 850 mil. katalikų ir apie 70 mil. anglikonų.
■ Lietuvoje “Minties” leidykla išleido atsiminimų knygą apie kun. Alfonsą Lipniūną.
■ D. Britanijoje praeitą vasarą įvyko kryžiaus žygis už pavergtuosius. Dalyvavo ir gausiai lietuvių tame žygyje, vykusiame iš Birminghamo miesto. Lietuviai iš Londono ir iš kitų miestų dalyvaudami giedojo lietuviškas giesmes, nešė lietuvišką trispalvę ir užrašą “Lithuania”. Dalyvavo ir vysk. G. Weeler.
■ Škotijos Lietuvių katalikų moterų draugija 1989 m. vasarą iškilmingai atšventė 60 m. sukaktį.
■ Kubos diktatorius Castro pakvietė 300 vienuolių medikų iš Šv. Jono nuo Dievo bendruomenės. Iki šiol Kuboje tebuvo tik 12 tokių vienuolių.
■ Pasaulio gražuolių rinkimuose buvo klausiama, ką kiekviena gražuolė norėtų susitikti. Dauguma norėjo susitikti Motiną Teresę ir popiežių Joną Paulių II. Po jų - M. Gorbačiovą.
■ Indonezijos katalikybė stiprėja. Per paskutinius septynerius metus tikinčiųjų skaičius paaugo 25%, o seminarijon įstojančių ruoštis kunigystei skaičius paaugo 109% ir pasiekė 2.036, lyginant 1989 metus su 1988 metų duomenimis.
■ Amerikos lietuvių katalikų moterų sąjunga savo seime, įvykusiame Worcester, MA, 1989 m. rugpj. 10-12 d. kilniausia lietuve moterimi išrinko Gintę Damušytę, dirbančią Lietuvių religinės šalpos įstaigoje ir Lietuvių informacijos centre. Ankstyvesniuose K. Moterų sąjungos seimuose taip buvo pagerbtos gen. kons J. Daužvardienė, N. Sadūnaitė, M. Rudienė, sesuo A. Aloyza, sesuo M. Mercedes.
■ JAV Švietimo departamentas paskelbė, kad surinktieji duomenys parodo, jog katalikų mokyklose mažiau atkrinta nebaigiančių kurso, negu valdžios mokyklose.
■ Popiežius Jonas Paulius II spalio 7 d. pradėjo jau 44-tą savo kelionę į užsienio valstybes, lankydamas rytų Azijos kraštus ir apskrisdamas 24. 522 mylias. Sustojimai Pietų Korėjoje, Indonezijoje, Mauricijaus valstybėje. Kelionės ilgis- 11 dienų. Skrisdamas per centrinį Sibirą, popiežius pirmą kartą perskrido Sovietų Sąjungos teritoriją. Trumpesnė kelionė būtų buvusi per Kiniją, bet atsiklausus - Kinija nesutiko praleisti. Popiežius visur skelbė sugyvenimą. Indonezijoje per popiežiaus pamaldas buvo sukeltas maištavimas.
■ Motina Teresė, Artimo meilės vienuolijos steigėja, po širdies smūgio gydyta ligoninėje ir pergyvendama sunkų pavojų tiek sustiprėjo, kad vidury spalio mėnesio buvo paleista namo, į savo vienuolijos centrą Kalkutoje, su patarimu daugiau ilsėtis. Ji jau pasiekusi 79 metus.
■ Vatikanas lapkričio 13-15 dienomis šaukia tarptautinę konferenciją AIDS ligos klausimu. Joje dalyvauti pakviesti ir pasauliečiai specialistai, tą ligą sukeliančių virusų atradėjai iš JAV ir Prancūzijos.
■ Čikagos WCEV radijo stotyje sekmadienių rytais 7-8 val. A. Šluto vedamoje lietuvių radijo valandoje “Laiškų lietuviams”redaktorius kun. Juozas Vaišnys pradėjo duoti patarimus lietuvių kalbos klausimais. Tai ta pati radijo stotis, kuri duoda ir “Margučio” programą: veikia 1450 AM banga.
■ Amerikos indėnų tarpe surinkti duomenys parodė, kad moterims, kurios laukia kūdikio, jeigu jos gausiau geria, gimsta vaikai su didesniu fizinių ar psichinių neišsivystymų ir net sužalojimų procentu.
■ Australijos katalikų laikraštį “Tėviškės aidus”, pasitraukus iš redaktoriaus pareigų kun. Pranui Daukniui, dabar redaguoja Kazys Mieldužys.
■ Illinois gubernatorius Thompson, atvykęs į Šventųjų Angelų Bažnyčią Čikagoje, kurios klebonas kun. George Clements, juodukas, griežtai kovoja prieš narkotikus, pasirašė įstatymą, kuriuo draudžiama pardavinėti medžiagas, pasitarnaujančias narkotikų plitimui.
■ Lietuvoje leidžiamas laikraštis “Katalikų pasaulis” turi didelių sunkumų su popieriaus gavimu: negali spausdinti taip dažnai, kaip norėtų, ir tokiu tiražu, koks būtų reikalingas. Laikraštis du trečdaliu pajamų sumoka už popierių, spausdinimą, platinimą, o likusį trečdalį skiria užmokėti nuomą, atsiteisti autoriams, paremti bažnyčias, seminarijas, labdarą, paremia katalikų organizacijas.
■ Iš Lietuvos lėktuvu į Sibirą .nuskridusi Rimanto Plėščio vadovaujama ekspedicija pastatė keturis kryžius pagerbti ten kalėjusių ir mirusių lietuvių atminimą. Tie paminkliniai kryžiai pastatyti Lenos upės žiotyse ir Laptevų jūros pakrantėse. Kryžių projektą paruošė Vilniaus dailės instituto diplomantas Sigitas Mickevičius. Didžiausias kryžius yra 9 metrų aukščio, kiti — penkių. Ekspedicija pradėta mišiomis Kauno arkikatedroje ir prie Laisvės paminklo muziejaus sodelyje. Ten į urnas supilta po žiupsnelį žemės iš Aukštaitijos, Žemaitijos, Suvalkijos ir Dzūkijos, o taip pat krauju aplaistytos žemės iš Rainių miškelio, Pravieniškių, Kryžių kalno ir kitų vietų. Urnos įmūrytos į paminklinių kryžių pamatus. Ekspedicijos nariai iškirto duobes kryžiams pastatyti, surinko akmenis paminklų pamatų mūrui. Taip pat patvarkė Sibire mirusių lietuvių kapines. Ekspedicijos plane buvo ir filmavimas vietų, kur lietuviai darbo vergai turėjo žvejoti.
Juoz. Pr.