Spausdinti

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

VILNIAUS ŠV. JURGIO BAŽNYČIA

     “Katalikų pasaulyje” rašoma, kad bažnyčia su basųjų karmelitų vienuolynu pastatyta 1506 metais Vilniaus vaivados ir Lietuvos kanclerio Mikalojaus Radvilos pergalei prieš totorius prie Klecko atminti. Pirminė bažnyčia buvusi gotikinio stiliaus. Po remonto ir perstatymo XVIII a. pabaigoje ji visai neteko buvusių bruožų ir įgavo vėlyvojo boroko stiliaus formą. XX a. pradžioje pristatytas bažnyčios prieangis pasižymi neoklasikinio stiliaus motyvais.

     Bažnyčia vienanavė su apvalios formos skliautais ir rokoko dekoracijomis. Sienas ir lubas puošia šv. Jurgio gyvenimo ir kančių scenos. 1908 metais piešinius atnaujinant, jie buvo labai sužaloti. Presbiterijos šoninėse sienose yra freskos būdu piešti Didžiojo kunigaikščio Žygimanto III, fundatoriaus Mikalojaus Radvilos ir jo žmonos Barboros bei Jurgio Radvilos portretai. Bažnyčioje yra viena šv. Juozapo koplyčia su rokoko stiliaus altoriumi. Prie bažnyčios esąs keturkampis bokštas perdirbtas iš gynybinio bokšto. Už bažnyčios stovi žema varpinė. Ji yra šventoriaus mūro sienos dalis.

     1798 metais erdvus karmelitų vienuolynas kartu su bažnyčia atiduotas Kunigų seminarijai, kuri Vilniuje veikė iki Antrojo pasaulinio karo pabaigos. Po šio karo čia buvo įvestos pamaldos lietuviams, tačiau dėl tuometinio rektoriaus kun. A Malakovskio nepalankumo, buvo nutrauktos. Netrukus klausimas buvo “išspręstas”: bažnyčia valdžios nusavinta ir paversta Knygų rūmų sandėliu.

KUNIGŲ SEMINARIJA TELŠIUOSE

     Po 43 metų vėl atkurta Kunigų seminarija Telšiuose. Ji buvo 1927 metais įsteigta vyskupo Justino Staugaičio ir gyvavo devyniolika metų. Apie seminariją pasakojo Telšių vyskupas ordinaras, vyskupų konferencijos pirmininko pavaduotojas Antanas Vaičius:

     — Respublikos vyriausybė leido atkurti šią mokslo įstaigą. Ji Lietuvai labai reikalinga, nes jaučiama kunigų stoka. Štai mūsų vyskupijoje iš 145 parapijų maždaug pusė neturi savo kunigo. Mums grąžinamos anksčiau buvusios  šios mokslo įstaigos patalpos. Išspręstas vadovybės ir dėstytojų klausimas. Rektorium paskirtas Telšių katedros kapitulos kanauninkas Kazimieras Gasčiūnas. Dėstytojais, be manęs ir rektoriaus, dirbs dvasios tėvas kunigas Vytautas-Steponas Brazdeikis, vyskupijos kurijos kancleris kunigas Juozapas-Pranciškus Gedgaudas, Telšių mažosios bažnyčios klebonas oficiolas kunigas Tadas Poška, Sedos bažnyčios klebonas Algis Genutis, prokuratoriumi - kunigas Boleslovas Jonauskas. Į pirmąjį seminarijos kursą priimti 23 klierikai. (Tiesa)

RELIGIJA IR KOMUNISTAS

     Diskusinių laidų ciklas pradėtas transliuoti rugsėjo 6 dieną 19 val. 10 min. “Jos bus įdomios ne tik eiliniams klausytojams, bet visų pirma ideologinians darbuotojams, tiems, kurie anksčiau tik puolė religiją, o dabar yra pasimetę, -pareiškėjų redaktorius Vytautas Markevičius.

     Beje, yra ir nemažus postus užimančių tikinčių žmonių. Kaip bus su jais?

     Ar religingas žmogus galės būti komunistu? Į daugelį panašių klausimų mėgins atsakyti LKP CK lektorius Jonas Sakalauskas, docentė Dalia Stančienė, filosofijos kandidatas Algimantas Muzikevičius. Ateityje į šias laidas numatoma kviestis ir dvasininkus. (Tiesa)

KOPLYTSTULPIS IŠ BALTIMORĖS

     Garsiajame Kryžių kalne nuo šiol stovės “Lietuvos” jachtos įgulos iš Jungtinių Amerikos Valstijų per Atlanto vandenyną perplukdytas koplytstulpis. Baltimorės mieste gyvenantis tautodailininkas A. Grintalis perdavė jį jachtos kapitonui S. Kudzevičiui, kaip dėkingumo simbolį palankiai susiklosčiusiam likimui, lydėjusiam mūsų buriuotojus visą ilgą kelionę. Koplytstulpį pastatė kartu su mūsų jachtomis į tėvų žemę atplaukę JAV piliečiai - V. Dirkis, G. Karaitis, R. Kazlas ir P. Daužvardis. Jį pašventino tėviškėje besisvečiuojantis prelatas iš Vokietijos A. Bunga. (Tiesa)

LAIKAS IR ĮVYKIAIrašo, kad vasaros mėnesiai pražydo Vilniuje jaunais veidais, nuskambėjo žvaliais, energingais balsais, į Lietuvos jaunimo būrį įsiliejo gausus svečių pulkas - Pasaulio jaunimo dienų dalyviai, tradicinių lietuvių kalbos kursų klausytojai. Pastarųjų Vilniaus universitete šiemet susirinko daugiau nei bet kada. Tarp jų — 37 iš JAV, 15 iš Kanados, po 4 iš VFR ir Brazilijos, 3 iš Argentinos, po vieną kitą iš VDR, Lenkijos, Suomijos, Švedijos, Norvegijos, Prancūzijos, Austrijos. Visi nori susipažinti su Lietuva, pertvarka ir atgimimu.

JONIŠKIO RAJONAS

     Joniškio rajonas yra šiauriausias Lietuvoje. Pirmą kartą rašytiniuose dokumentuose Joniškis minimas 1523 metais. Teigiama, kad miestas įsikūrė 1289 metais Žiemgalių pilies ir gyvenvietės Sidabrės, buvusios už trijų kilometrų nuo dabartinio Joniškio. Vėliau persikėlė į dabartinę vietą. Šiandien Joniškis išgarsėjęs, išaugęs. Miesto centre iškilo nauji statiniai. Tarybų rūmai, visuomeninio maitinimo įmonių kompleksas “Žilvinas”, universalinė parduotuvė “Eglė”, daug kitų visuomeninių statinių. Šiemet joniškiečiai švęs savo miesto septynių šimtų metų sukaktį. (Laikas ir įvykiai)

JONIŠKIO RAJONO,Skaisgirio apylinkės, Ramoškių kaime gyvenanti Barbora Jasaitė atšventė 134-ąsiais metines. Sukaktuvininkė gimė 1855 m. liepos 15 d. dabartinio Plungės rajono, Stumbrės kaime. Amilijos ir Juozapo Jasaičių šeimoje augo šešios dukros ir šeši sūnūs. Barbora - viena iš dvynių. Jos sesuo mirė, sulaukus 103 m. (Švyturys)

PRIEŠ 90 METŲ,1899-ųjų rugpjūtyje, Palangoje suvaidintas pirmas lietuviškas spektaklis -Keturakio “Amerika pirtyje”. Rugpjūčio 1-8 dienomis Palangoje šeštą kartą įvyks Respublikos liaudies teatrų šventė, kuria paminėtas šis jubiliejus. Kretingos rajono, Kartenos kultūros namų kolektyvas į šventę atvyko su savo “Amerika pirtyje”. Spektaklį režisavo Balys Juškevičius. (Švyturys)

LIETUVIŠKAS ŽODIS IŠ KALIFORNIJOS

     Pirmą kartą Lietuvoje viešėjo lietuvių išeivijos teatro trupė - Los Angeles dramos sambūris (JAV). Svečiai šeštadienį ir sekmadienį Vilniuje, Valstybinio akademinio dramos teatro scenoje parodė Birutės Pūkelevičiūtės lyrinę dramą - “Žmonės ir beržai”. Režisierius ir scenografas - Petras Maželis.

     Spektaklis, nepaisant jame glūdinčios liūdnos gyvenimo realybės, šviesus, grakštus, aktoriai jį pagyvina lengvu humoru. O tokią gražią lietuvių kalbą netgi profesionalioje Lietuvos teatro scenoje ne dažnai girdime. Ačiū mieliems svečiams už šią pamoką. (Tiesa)