(Suaugusiųjų konkurse V premiją laimėjęs rašinys)
RASA MILIAUSKAITĖ
1945 m. anglų rašytojas George Orwell pateikė žmonijai satyrinę apysaką “Gyvulių ūkis”. Jis manė, kad pirmiausia žmogus, individas, jo laisvė, gyvenimo pasisekimas ir gerovė turėtų būti mūsų visuomenės siekimų centre. Būtina visuomet išsaugoti žmogaus asmenybę, privatumą ir vertę. Šioje apysakoje pasakojama, kad viename ūkyje tyliame gyvulių gyvenime staiga įvyksta perversmas. Viena kiaulė sugalvojo naują ideologiją - animalizmą. Žmogus tuoj pat tampa visokio blogio priežastimi. “Išnaikinkite žmones, - taria kiaulė, - ir viskas bus mums geriau. Atsiminkime svarbiausiąjį principą: keturios kojos — gerai, dvi kojos - blogai. Parašykime ūkio konstituciją, skelbdamos, kad, nors visi gyvuliai lygūs, bet kai kurie (t.y. kiaulės) yra lygesni”. O mūsų gyvenime ar šios dienos visuomenėje visi asmenys yra lygūs, ar kai kurie “lygesni”?
Palygindami šių dienų visuomenę su Orwello “Gyvulių ūkio” gyventojais, matome tą visiems gerai pažįstamą kartų atotrūkį (generation gap), kuris laiko jaunuolius nepilnateisiais ir dažnai “nelygiais”. Jaunuoliai jaučiasi ne centre, o nustumti į visuomenės galą. Suaugusieji tampa “lygesni”, o jaunesnieji - žemesnio laipsnio asmenys. Pažiūrėkime į šių dienų jaunimą, gyvenantį suaugusiųjų pasaulyje.
Zodiako ženklai, Virgo J. Plikionytė
Apskritai jaunystė yra linksma, šviesi, ir daugeliui ji per greitai prabėga. Šis laikotarpis jaunuoliams taip pat yra ir nelengvas, įtemptas, pilnas sumišimo, psichologų pažymėtas “Sturm und Drang” periodu.
Jaunuoliu dažniausiai laikomas asmuo tarp 10 ir 15 m. amžiaus, bet net 30 m suėjęs asmuo, jeigu nėra visiškai subrendęs, psichologiškai gali būti laikomas jaunuoliu. Praktiškai jaunystė baigiasi, kai individas pasiekia tam tikrą socialinį ir emocinį subrendimą, supranta suaugusio pareigas ir sugeba atlikti visuomenės jam nustatytus uždavinius.
Jaunuolis, rodos, vis ieško kito, su kuriuo jis galėtų išsiaiškinti ir spręsti gyvenimo klausimus bei paslaptis. Jis prisijungia prie tokių draugų ar vienminčių su kuriais turi ką nors bendra, pvz., pažiūras, užsiėmimus, nuomones, principus. Čia išsivysto glaudi draugų grupelė - “klika”. Jaunuolis savo būdu ir elgesiu visuomet pritampa prie šios ypatingai svarbios grupės; kad dažnai dėl to užmiršta šeimos gyvenimą, nesirūpina mokslu ar kitomis pareigomis.
Atrodo, kad šiandien tarp psichologų yra sutarimas, jog vienminčių grupė (peer group) turi didelę pozityvią įtaką jaunuolio gyvenime. Ji apsaugoja jaunuolį, parūpina jam gyvenimo stovį ir įrodo, kad jis ten priklauso. Ši grupė parūpina jaunuoliui progą save išreikšti individu, susipažinti su kitomis pažiūromis ir būti jautresniam kitų reikalams ir teisėms. Vienminčių grupė -klika duoda jaunuoliui prieglaudą nuo suaugusiųjų pasaulio, jo rūpesčių ir problemų. Pagaliau ji lyg vaizduoja vadovavimo agentūrą ir vietą daugiau išsimokslinti. Suaugęs žmogus, kuris nori turėti įtaką jaunuolio gyvenime, turi nuolat kreipti dėmesį į jaunuolio pažiūras ir metodus tai įvykdyti, kitaip - jis atitols nuo jaunuolio ir neturės jam jokios įtakos.
Antra vertus, jeigu jaunuolio klika antisocialinė ir pasisavinusi nenaudingas visuomenės pažiūras, tai neišvengiamai ji turės jaunuoliui neigiamą įtaką. Manyčiau, kad jaunuolio šeima daugiausia ir prisibijo, kad draugų grupė neturėtų blogos įtakos jų vaikui. Kiekvienoje grupėje rasi “vadovą”, kurio pavyzdžiu kiti seka. Kiti turi prie jo prisiderinti, jeigu nenori būti pašalinti iš grupės.
Šeimoje vaikai taip pat dažnai seka tėvų pavyzdžiu, tik jeigu nesektų ir turėtų skirtingą nuomonę, tėvai jų iš šeimos nepašalintų. Labai būtų naudinga, kad šeima susipažintų su savo vaikų draugais ir pažįstamais. Jaunuolis būtų patenkintas, kai žinos, kad tėvams rūpi susitikti su jo draugais, o tėvai daugiau sužinos apie savo vaiką, susitikdami su jo draugais.
Kai jaunuolis supras, kad jis yra atsakingas už savo elgesį ir ims daugiau savimi pasitikėti, tada jis bus ir sau, ir visuomenei naudingas. Ištraukoje iš “Algimanto” Domeika kalba: “Visi mane bara, visi mane varo, visi mane vargdienėlį uja ir nekenčia”. Jis taip kalba lyg būtų savo gyvenime visai be kontrolės ir be vertės. Kai žmogus savimi nepasitiki, jis jaučia, kad visi kiti juo taip pat nepasitiki, kad jis paprastai neieško tokio darbo, kuris reikalautų daugiau atsakomybės. Kai atsakomybė ima mažėti, žmonės pasidaro egocentriški, hedonistiški, dažniau pasiduoda įvairiems nusižengimams, mažiau savimi pasitiki ir visko laukia iš kitų. Reikia prisiminti, kad kiekvienas individas yra pirmiausia atsakingas sau, bet drauge turi ir skirtingas pareigas kitiems žmonėms, pvz., tėvams, vyrui, žmonai, vaikams ir t.t.
Jaunuoliui augant, jo pažintys vis plečiasi, lyg vandens ratilai, įmetus į upę akmenį. Kiekviena pažintis jį kitaip veikia, ir jis ima suvokti, kad jis suaugusiųjų nesupras, kol pats nesubręs ir netaps suaugusiu. Tai yra labai svarbu pastebėti, nes vyresniesiems yra lengviau jaunimą suprasti — juk jie patys jauni buvo, o jaunimas tik gali šiaip taip įsivaizduoti, ką reiškia būti suaugusiu.
Kartais konfliktas kyla tarp jaunimo ir vyresniųjų, kai jaunuoliai įsivaizduoja, jog vyresnieji yra sau pasistatę pasaulį, kuris jaunuolių į jį neįskaito. Štai iš kur kyla mintis, kad pasaulis sukurtas tik “lygesniems” vyresniesiems, o jaunimui tenka tik skursti, kol subręs. Gal šis atsakymas nėra visiškai patenkinantis, bet jis yra aiškus ir nekomplikuotas.
Dar nesu susitikusi nė vieno asmens, kuris būtų sakęs, kad jam gyvenimas yra per ilgas. Visi norėtų turėti dar daugiau laiko, gal net antrą kartą gimti ir savo gyvenimą pakartoti. Jeigu gyvenimo laikas visiems toks brangus, kodėl jį taip eikvojame? Vienas pyksta, kitas nesišneka, o laikas vietoje nestovi. 1989 m. roko grupė “Mykolas ir mechanikai” išleido dainą, pavadintą “Gyvenamieji metai”. Šios dainos žodžiai labai prasmingi ir įspūdingi: “Kiekviena karta kaltina kitą, kuri gyveno prieš ją... Kol gyvas esi, pasakyk vienas kitam viską, ką tik turi iš vidaus pasakyti, nes bus per vėlu, kai mes mirsime, iškelti viešumon visas viduje paslėptas mintis”.
Nei jaunystė, nei senatvė nepasilieka amžinai, tik mintys ir veiksmai yra amžini ir be ribų. Kiekvienas individas turi teigiamos įtakos visuomenės gyvenime. Pasaulis yra ne tik vieniems ar kitiems - jis yra visų, ir visi juo lygiai gali pasinaudoti. Atidžiai klausykimės vienas kito, kad kalba ir bendravimu labiau suartėtume. Mums yra svarbiausia toliau šviestis, lavintis moksle, visuomenės ir draugų tarpe, įrodant ateinančioms kartoms, kad mums rūpėjo žmonijos ateitis. Turime įminti aiškius pėdsakus, kad būsimos kartos, matydamos šių dienų jaunimo darbą ir pastangas, sektų jų pavyzdžiu. Baigsiu įspūdinga ištrauka iš Vinco Kudirkos eilėraščio “Labora”:
Kol dega krūtinėj šventa ugnis toji,
Kur traukia prie darbo ir duoda tiek vieko,
Jog menkas ir silpnas net milžinu stoji,
O dirbk, idant neitų ugnis ta per nieką!
Kol dar idealais, brol, besigėrėsi,
Tu siek idealo, tik doro ir aukšto...
Gyvenimo knygą skaityk laps į lapą,
Nestodamas, kad kartais, į tinginius kliuvęs,
Tu nesupelytum ir neitum į kapą
Be likusio ženklo, kad žmogumi buvęs...
■ Lietuvių katalikų religinės šalpos centras pasiuntė gausiau knygų į Lietuvą. Atėjo Kauno kunigų seminarijos dvasios vado kun. S. Tamkevičiaus pranešimas, kad knygos gautos.
■ JAV kardinolas Bernardin priminė katalikams, kad, pasirenkant kandidatus, už kuriuos balsuos, reikia atsižvelgti į jų pažiūras negimusiųjų žudymo klausimu.