John Milton
Prieš aušrą piemenys,
Budėdami vieni,
Šnekėjosi idiliškai, ramiai;
Nebuvo daug vilties
Galingą Paną jiems
Išvyst, gražiai ateinantį tenai.
Gal tik mergaitės, tik avių banda
Besikalbant rūpėjo jiems tada.
*
Ir tvieskia į akis
Šviesos jiems skritulys
Tą drovią naktį saulės skaistumu.
Su kardu, it liepsna,
Su šalmu ir sparnais
Ten cherubinas su Serafinu
Garsingom arfom iškilniai
Sugroja Dangiškam įpėdiniui.
*
Lig tol nebuvo ta
Giesmė dar išgirsta,
Giedojo ryto sūnūs taip kadai,
Kai Viešpats po erdves
Paskleisdamas žvaigždes,
Pasaulį varžtais suveržė tvirtai,
Atvėręs tamsias bedugnes giliai,
Bangoms nurimti liepęs kanale.
Vertė A. Tyruolis
John Milton (1608 — 1674) — anglų poetas, teologas. Gimė ir mirė Londone. Rūpestingai išauklėtas, studijavo Cambridge’o universitete, bet dvasininku nebetapo, pajutęs poeto pašaukimą. Cromwel-lio slaptasis sekretorius. 44 metų būdamas, apako ir kūrybą diktuodavo dukterims. Rašė elegines pastorales, sonetus. Jo stambus eiliuotas epas “Prarastasis rojus” turėjo įtakos vokiečių poeto Klopstocko hegzametrais parašytam “Mesijui”, kuris dėl tų hegzametrų kartais prisimenamas ryšium su Donelaičio “Metais”. A. T.