CHIARA LUBICH
“Su romumu priimkite įdiegtąjį žodį, kuris gali išgelbėti jūsų sielas” (Jok 1, 21).
Apaštalas Jokūbas jautėsi įpareigotas priminti šiuos žodžius kartu su kitais patarimais, kai jis kreipėsi į savo bendruomenes.
Kad galėtumėm geriau suprasti sėklos įvaizdį, apie kurį apaštalas čia kalba, naudodamas kaip užuominą “įdiegtąjį žodį”, mes taip pat neturėtumėm užmiršti, jog Dievo Žodis Šventajame Rašte visada patvirtina Šventosios Dvasios veikimo tikrumą. Tie du elementai sudaro vieną pilnumą. Šventosios Dvasios malonė, kurią gauname krikštu, yra kaip šaltinis, duodantis Žodžiui gyvybę. Malonė taip veikia mūsų vidų, kad Žodis, kaip sėkla, pradeda leisti daigą mūsų širdyse.
Eucharistijos priėmimas turi būti sujungtas su Jėzaus žodžių klausymu ir vykdymu, ypač artimo meilės įsakymo vykdymu.
Žinoma, Žodžio sėklai reikia geros dirvos, kad ji galėtų dygti ir neštų vaisių, o toji dirva yra imli širdis.
Tai reiškia, kad mes pirmiausia turime savo sielos dirvą paruošti, pašalindami akmenis, išravėdami piktžoles, tai yra palaidas aistras, kurios tik trukdytų daigo augimą.
Todėl, prieš sėjant sėklą, žemė turi būti gerai įdirbta ir išpurenta. Sėklai taipgi reikia apsaugos nuo įvairių kenkėjų, pašalinant iš dirvos viską, kas galėtų menkinti jos augimą.
Tuo pačiu būdu reikia apsaugoti ir Dievo Žodį nuo grėsmingų klaidų. O kad Žodis galėtų mus giliau paliesti, turime jį nuoširdžiai priimti, atidžiai klausydami, vis prisimindami, pamąstydami ir melsdamiesi, kad galėtumėm jį geriau suprasti ir giliau įsisavinti. Kaip mes galėtumėm pagal čia mąstomus žodžius gyventi?
Visų pirma mums reikia įsisąmoninti Dievo Žodžio svarbumą. Žodis turi būti skaitomas ir studijuojamas, kad galėtų mumyse formuoti krikščionišką galvoseną.
II Vatikano Susirinkimas mums primena, kad Dievo Žodžio klausymas mišių metu lygiai taip svarbus, kaip ir ryšys su Jėzumi Eucharistijoje. Eucharistijos priėmimas turi būti sujungtas su Jėzaus žodžių klausymu ir vykdymu, ypač artimo meilės įsakymo vykdymu. Todėl mes ir turime stengtis gyventi pagal Žodį, kurį girdėjome.
Tada turėsime saugoti tikėjimą — tą didžią dovaną, kurią gavome — nuo išorinių pavojų. Tai galėsime daryti įvairiais būdais. Pavyzdžiui, mes negalėsime gyventi pagal čia mąstomus žodžius atitinkamai jų minčiai, jei skaitome vien pasaulietišką spaudą, nesidomėdami kitais leidiniais, kurie galėtų mums duoti tikrai krikščionišką dalykų įžvalgą-
Savo nusistatymu gyventi pagal Žodį, kurį girdėjome, pasiryžę jį ir ginti, mes galėsime laikytis prieš visas klaidinančias sugestijas, kurių pasaulis nuolat mums siūlo, būdami drąsiais Jėzaus liudytojais savo aplinkoje.
To reikia dabar daugiau, negu bet kada, o iš tikrųjų tai yra vienintelis būdas šiandien kiekvienam krikščioniui — Katalikų Bažnyčioje ir visose Krikščionių Bažnyčiose — kadangi reikia naujo Evangelijos supratimo ir pagal tą supratimą gyvenimo.
Tad drąsiai pasiryžkime! Tegul mūsų gyvenimas, Žodžio atnaujintas, aiškiai rodo Evangelijos nesiliaujantį naujumą ir galią atnaujinti pasaulį.
iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius