Spausdinti

•    JAV-se spalio 29 d. 26 miestuose vyko demonstracijos prieš negimusių kūdikių žudymą. Demonstrantai reiškė protestus prie abortų klinikų. Areštuota apie 2.000 žmonių.

•    Jėzuitui kun. Konstantinui Sirvydui Lietuvoje rūgs. 23 d. atidengtas paminklas prie kelio, vedančio į Sirvydų kaimą. Anykščių rajone. Paminklas skirtas pirmosios lietuviškos gramatikos autoriaus 410 m. gimimo sukakčiai paminėti. Tiksli jo gimimo data nežinoma. Paminklą iš medžio ir metalo sukūrė anykštėnas Jonas Žukas. Atidengiant paminklą, kalbėjo lietuvių kalbos tyrinėtojas prof. dr. Z. Zinkevičius. Kultūros namuose buvo suruoštas vakaras K. Sirvydo atminimui pagerbti. Buvo gausu dalyvių. Kalbėjo literatūros ir lietuvių kalbos specialistai.

•    Vilniuje Persitvarkymo Sąjūdžio steigiamajame suvažiavime spalio 23 d. tarp daugiau kaip tūkstančio delegatų buvo ir 35 kunigai. Buvo išrinktas Lietuvos Persitvarkymo sąjūdžio seimas iš 220 asmenų, jų tarpe 9 katalikų kunigai. Seimas išrinko savo Tarybą, į kurią įėjo ir Lietuvos vyskupų liturginės komisijos pirmininkas kun. Vaclovas Aliulis. Kalbėtojas Balakauskas suvažiavime pareiškė, kad reikia atstatyti dvasininkų luomo lygiateisiškumą. Poetas Sigitas Geda labai palankiai atsiliepė apie religinės dvasios jaunimo organizacijas. Suvažiavimas vyko sporto rūmuose, ant kurių plevėsavo trispalvė vėliava. Buvo giedamas Lietuvos himnas ir žmonės skandavo “Lietuva, Lietuva”.

•    Kun. Alfonsas Svarinskas, “Tėviškės žiburiuose” aprašydamas savo pergyvenimus Sovietų kalėjimuose, pažymi, kad ten net buvo uždrausta atsiklaupti prie lovos pasimelsti. Tai būtų valstybinis nusikaltimas. Vis dėlto jis žegnodavosi valgykloje. Barako sienos, kur gyveno kaliniai, buvo supuvusios, kad lįsdavo pirštas. “Medicinos pagalba žemiau bet kokios kritikos, psichinis ir fizinis teroras. Blogas ir nepakankamas maistas... Buvau taip nusilpęs, kad nebegalėdavau įkalti vinies, arba, norėdamas kalbėti, turėjau ranka judinti žandikaulį”.

•    Vilniuje Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio suvažiavime naujasis Lietuvos komunistų partijos sekretorius Algirdas Brazauskas pareiškė: “Mes padarysime viską, kad iki ateinančių metų birželio Vilniuje būtų atstatytas Trijų kryžių kalnas”.

•    Vilniuje spalio 23 d. Lietuvos persitvarkymo suvažiavime kalbėtojas filosofas Romualdas Ozolas pažymėjo, kad “serga šeštoji pasaulio dalis, kuri, besivadovaudama marksizmu-leninizmu, užsimojo sukurti tobuliausią pasaulį, bet tokio eksperimento rezultatas vienas — žmogus negali būti Dievas, ir bet kokia pretenzija į dieviškumą virsta jo nežmoniškumu”.

• Lietuvos persitvarkymo suvažiavime spalio 23 d. filosofas Arvydas Juozaitis pareiškė: “Reikia prisiminti būsimas Kalėdas ir Velykas. Mums reikalingos ne kabinete sugalvotos, o visos liaudies švenčiamos šventės. Mums reikia, kad jas gintų įstatymas”.

•    Prie sugrąžintos Vilniaus katedros spalio 23 d. buvo iškilmingos šv. mišios, kurioms vadovavo kard. Vincentas Sladkevičius, koncelebruojant arkiv. L. Poviloniui, vysk. Ant. Vaičiui, vysk. Juoz. Preikšui, vysk. VI. Michelevičiui, valdytojui Alg. Gutauskui ir apie 50 kunigų. Pamaldos pirmą kartą buvo tiesiogiai transliuojamos Lietuvos televizijoje.

•    Kun. Sigitas Tamkevičius bei kaliniai: Viktoras Petkus, Gintautas Iešmantas, Balys Gajauskas paleisti iš tremties ir lapkričio pirmomis dienomis grįžo į Lieuvą.

•    Lietuvoje Visų Šventųjų, Kūčios ir Kalėdos paskelbtos valstybinėmis šventėmis, nedarbo dienomis.

•    Lietuvos kultūros ministerijos pasiūlymu, Lietuvos ministrų taryba nusprendė 1989 m. kovo mėn. 1 d. perduoti Vilniaus arkivyskupijos kurijai Šv. Kazimiero bažnyčią. Ten buvęs ateizmo muziejus perkeliamas į kitas patalpas ir bus pavadintas Lietuvos TSR visuomeninės minties muziejumi.

•    “Tikėjimo žodis” — šitokiu pavadinimu žurnalas pradėtas leisti okupuotoje Lietuvoje. Jį leidžia Lietuvos krikščionių sąjunga. Tai ekumeninė koalicija, sudaryta iš katalikų kunigų, protestantų dvasininkų, įsijungus ir poetui Sigitui Gedai. Pirmas numeris išėjo spalio 22 d. Laikrašty pažymima, kad nežiūrint tikybų skirtumo, laikraščio tikslas bus skelbti “gerąją naujieną apie gerąjį Dievą”. Komunistai pakartotinai siūlė Bažnyčiai leisti laikraštį, bet tik su sąlyga, kad jį kontroliuos komunistai. Bažnyčia su tuo nesutiko.

•    Vilniuje lapkričio 12 d. buvo laikomos šv. mišios prie katedros durų ir surengta konferencija paminėti tris sukaktis: 600 m. nuo Vilniaus vyskupijos įkūrimo, 130 m. nuo vysk. M. Valančiaus pradėto blaivybės sąjūdžio ir 70 m. nuo vysk. Jurgio Matulaičio įžengimo į Vilniaus vyskupo sostą.

•    Vilniuje grįžtantį iš lagerių ir kalėjimų kun. Sigitą Tamkevičių sutiko arti 400 žmonių. Susirinkę kunigai, pasauliečiai, gausiai jaunimo, nešė Lietuvos trispalvę ir Vatikano vėliavas. Minia giedojo religines giesmes ir dainas. Dalyvavo ir buvusieji kaliniai: kun. Jonas Kastytis Matulionis, prieš dvi dienas grįžęs Viktoras Petkus, Petras Cidzikas, kuris spalio 29 d. buvo užbaigęs savo 32 dienas užtrukusį bado streiką, reikalaudamas paleisti Lietuvos politinius kalinius. Visi susirinkusieji nužygiavo prie Aušros Vartų, kur kun. Tamkevičius savo kalboje priminė šešerius savo kalinimo metus. Aukojamose mišiose skatino melstis, kad žmonės atrastų tiesą. Priminė tūkstančius jo matytų kenčiančių tremtinių Mordovijoje. Priminė tremtyje matytus daugybę kapų ir prašė melstis už tuos, kurie nekaltai kentėjo ir nebeturėjo laimės daugiau išvysti tėvynės.

•    JAV Pediatrų akademija perspėjo, kad vaikai turi būti saugomi nuo seksualinių, prievartos veiksmus vaizduojančių filmų ir su tuo besirišančios roko muzikos. Tai neigiamai veikia vaiko charakterį.

•    Pranciškonai Harvey priemiesty turi vadinamą piligrimų užeigą, kur kasdien pamaitina apie 200 alkanų ir 22-iems reikale duoda nakvynę.

•    Latvijos sostinės Rygos vidurinių mokyklų mokiniai po pamokų galės lankyti Šv. Rašto pamokas. Apie tai paskelbė Sovietų agentūra TASS.

•    Trakų bažnyčioje buvo šv. mišios, minint Vytauto Didžiojo 558 mirties metines. Čia buvo pašventinta tautinė vėliava, kuri eisenos nunešta iš miesto centro į pilį ir ten iškelta. Dalyvavo didelė minia. Šventėje dalyvavo ir partijos sekretorius A. Brazauskas, Persitvarkymo sąjūdžio tarybos nariai: prof. V. Landsbergis, filosofai A. Juozaitis ir R. Ozolas, rašytojas V. Petkevičius ir keli dvasininkai. Tarp kalbėtojų buvo kun V. Rūkas, Trakų karaimų atstovas M. Kazirovicius, rašytoja iš Australijos L. Šimkutė.

•  Kauno kunigų seminarijon buvo nuvykęs su prakalba religiniams reikalams vyriausybės įgaliotinis P. Anilionis. Jį V. Aukštikalnis klausimų metu paklausė, kodėl jų įstaiga kišasi į vyskupams priklausančią teisę skirti kunigus ir kodėl klierikus stengiamasi užverbuoti būti pranešėjais. Susinervinęs P. Anilionis aiškino, kad esama kunigų ekstremistų, ir kišamasi tik į jų paskyrimus, o kad verbuojami klierikai būti agentais, jis paneigė. Toje pat seminarijoje besimokantis lenkų tautybės klierikas N. Balcevičius pareiškė P. Anilioniui, kad jau penkti metai, kai saugumas neduoda jam ramybės, spirdamas būti pranešėju. P. Anilionis į tai neįstengė atsakyti, o klierikai paprašė, kad jis perduotų saugumo pareigūnams mintį, jog jie neturi kompromituoti konstitucijos, kišdamiesi į klierikų gyvenimą ir į kunigų skyrimą.

Juoz. Pr.