Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

VILNIAUS KATEDROS SUGRĮŽIMAS

     Kaip jau buvo pranešta spaudoje, Vilniaus katedra — keletą dešimtmečių buvusi Paveikslų galerija — grąžinama tikintiesiems. Ši žinia kartu kelia ir įvairių klausimų. Kada konkrečiai tikintieji galės rinktis į Katedrą maldai ir koks likimas laukia dabar čia esančių meno vertybių! O vargonai! Negi jie nuo šiol skambės tik per bažnytines apeigas? Į šiuos klausimus atsako Lietuvos TSR kultūros ministro pavaduotojas Giedrius Kuprevičius.

     “Katedros patalpose įrengta Paveikslų galerija — Lietuvos TSR dailės muziejaus padalinys — yra visuotinai pripažinta, reprezentacinė mūsų kultūros įstaiga. Tad mes ir kreipėmės į vyriausybę su prašymu padėti spręsti naujų galerijos patalpų klausimą. Lietuvos TSR dailės muziejaus vadovai yra pateikę visai konkretų pasiūlymą: perduoti Paveikslų galerijai buvusių Chodkevičių rūmų ansamblį Didžiosios gatvės pradžioje. Šis ansamblis — respublikinės reikšmės architektūros paminklas — jau pradėtas remontuoti su tikslu įrengti čia restoraną. Muziejininkų nuomone, pakoregavus ir gerokai atpiginus projektą, yra realios galimybės jau kitų metų pabaigoje Čia įrengti parodą. O kol kas, laikinai, paveikslus teks perkelti į Dailės muziejaus saugyklas. Galerijos kolekciją sudaro didelės meno vertybės, ir dėsime kuo didžiausias pastangas, kad jos saugyklose neužsibūtų. Beje, iki sausio pirmos dienos Vilniaus katedra su daline paroda dar veiks kaip Paveikslų galerija, čia vyks ir visi iš anksto numatyti koncertai.

     Katedros perdavimas — ne vienos dienos darbas. Reikia daug ką aptarti, išspręsti — ir Kultūros ministerija, Dailės muziejus ir Bažnyčia dirba ranka rankon. Perduodamas ne tik pats pastatas, bet ir visi bažnytinio interjero elementai, kuriuos yra pavykę išsaugoti. Valstybės lėšomis nutarta atstatyti ir skulptūras, buvusias virš Katedros fronto.

     1989 metų vasario pradžioje Vilniaus katedra bus visiškai sugrąžinta tikintiesiems. Katedros vargonai — geriausi Lietuvoje. Manome, kad koncertai plačiajai visuomenei čia galėtų vykti ir ateityje — tik, suprantama, kitu laiku ir kitokio pobūdžio. Juk turime gražių pavyzdžių veikiančiose Kauno, Panevėžio, Raseinių, kitų miestų bažnyčiose, kur mūsų meno meistrai jau atlieka muzikos klasikų kūrinius. Bet galutinį sutikimą čia gali duoti tik Katedros šeimininkai”. (Tiesa)

PAMALDOS GEDIMINO AIKŠTĖJE

     Lapkričio 12 dieną, Gedimino aikštėje prie Katedros, įvyko mišios su pamokslu, surengtos Vilniaus vyskupijos 600 metų, vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivybės akcijos 130 metų ir palaimintojo Jurgio Matulaičio įžengimo į Vilniaus vyskupo sostą 70 metų sukaktims paminėti. Mišias koncelebravo kardinolas Vincentas Sladkevičius, vyskupai Julijonas Steponavičius, Antanas Vaičius, Juozas Preikšas, Vladas Michelevičius, vyskupijų valdytojai prelatai: Algirdas Gutauskas ir Kazimieras Dulksnys.

     Pamokslą blaivybės tema pasakė vyskupas Antanas Vaičius. Gausiai susirinkusi tikinčiųjų minia giedojo tradicines religines giesmes.

     Po pertraukos Katedroje vyko praktinė konferencija. Joje dalyvavo kviesti blaivybės judėjimo aktyvistai, o kiti, besidomintys konferencija, klausėsi transliacijos per garsiakalbius Gedimino aikštėje. (Tiesa)

DĖL KAUNO UNIVERSITETO ATKŪRIMO

     Lietuvos TSR liaudies švietimo ministerijos kolegija, atsižvelgdama į mokslininkų, taip pat plačiosios visuomenės pasiūlymus atkurti Kauno universitetą, atkūrimo komisijos nariai pripažino, kad būtina nuodugniai išnagrinėti realias atkūrimo galimybes, apimančias ištisą materialinių klausimų kompleksą (patalpos, mokymo priemonės, dėstytojai, jų butai, studentų bendrabučiai ir t.t.). Pasiskirstyta konkrečiais darbais.

     Savo išvadas dėl realių Kauno universiteto atkūrimo galimybių komisija įsipareigojo pateikti Lietuvos TSR liaudies švietimo ministerijos kolegijai iki 1989 metų sausio pirmos dienos. Sudaryta speciali komisija, kuriai vadovauja respublikos aukštųjų mokyklų rektorių tarybos pirmininkas, Vilniaus universiteto rektorius profesorius J. Kubilius. (Tiesa)

STALINIZMO AUKOMS PAMINKLAS

     Atsižvelgdamas į daugumos nuomonę, Lietuvos kultūros fondas skelbia memorialo stalinizmo aukoms Lietuvoje atvirą konkursą. Konkurso sąlygas parengė darbo grupės išrinkta komisija, vadovaujama Lietuvos TSR liaudies architekto A. Nasvyčio.

     Kūrėjus, kuriems brangi mūsų tėvynainių atmintis, kviečiama aktyviai dalyvauti konkurse. Projektus reikia pateikti iki 1989 kovo 6 dienos 18 valandos Lietuvos TSR architektų sąjungai (Vilnius, F. Dzeržinskio 1). Ateinantį pavasarį visuomenės apžvalgai, aptarimui bus surengta konkursinių darbų paroda. Visus pateiktus projektus žadama išleisti atskiru leidiniu. Tai bus taip pat dokumentas — paminklas, įamžinantis stalinizmo aukų atminimą.

     Konkurso vertinimo komisija, kaip reta, plati. Joje bus 15 profesionalų — juos išrinks Architektų bei Dailininkų sąjungos ir 30 visuomenės atstovų, kuriuos pasiūlys Lietuvos kultūros fondas ir Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio komisija stalinizmo nusikaltimams tirti. Tatai įgalins demokratiškai atrinkti geriausius septynis darbus. Jų autoriams numatytos premijos 2.000 rublių. Po to vyks antras turas. Žodžiu, bus ieškoma geriausio sprendimo, įtaigiausio idėjos įgyvendinimo varianto. Galutinį sprendimą priims abi komisijos iki 1989 m. kovo 20 d.

     Be abejo, paminklų stalinizmo aukų atminimui Lietuvoje bus daug, gal kiekviename respublikos mieste, dažname kaime. Jau atidengtas paminklas Birštone.

     Ir ne tik Lietuvoje, bet jie išaugs ir tremties vietose, ant mūsų brolių kapų Šiaurėje ir Rytuose. (Tiesa)

V. KUDIRKOS IR “VARPO” JUBILIEJAI

     LKP CK biuro posėdyje nutarta plačiai pažymėti žymaus lietuvių rašytojo, visuomenės veikėjo, pažangių demokratinių bei realizmo tradicijų tęsėjo Vinco Kudirkos gimimo 130-ąsias metines ir visuomeninio, politinio, literatūrinio bei mokslinio žurnalo “Varpas” 1889-1905 šimtmetį, suvaidinusį svarbų vaidmenį tautinės savimonės puoselėjime bei lietuvių nacionalinio atgimimo judėjime. Tuo tikslu įsteigta organizacinė komisija, kurios pirmininku paskirtas LTSR Mokslų Akademijos Lietuvių kalbos ir literatūros instituto direktorius J. Lankutis. Nutarime numatytas iškilmingas vakaras akademiniame dramos teatre, mokslinė-praktinė konferencija su rašytojo vardu susijusių vietų tolimesne restauracija ir atkūrimas, raštų leidimas, V. Kudirkos vardo suteikimas kultūros bei švietimo įstaigoms ir kt. (Tiesa)

SIMONO DAUKANTO MUZIEJUS PAPILĖJE

     Akmenės kraštotyrininkai ruošiasi lietuvių istoriko, rašytojo, liaudies švietėjo Simono Daukanto gimimo 200-ųjų metinių minėjimui. Restauruotame name, kuriame paskutiniuosius savo gyvenimo metus leido S. Daukantas, atidarytas visuomeninis memorialinis muziejus. Papilėje jo vardu pavadinta aikštė. 1930 m. skulptoriaus V. Grybo sukurtą paminklą prižiūri S. Daukanto vidurinės mokyklos moksleiviai. Rajono kraštotyrininkai kreipiasi į visus respublikos gyventojus, prašydami jų papildyti muziejų eksponatais, susijusiais su rašytojo gyvenimu. (Tiesa)

PLEVĖSUOK, TAUTINE TRISPALVE!

     Kaunas. Atsižvelgdamas, kad valstybiniuose istorijos ir M.K. Čiurlionio dailės muziejuose sukaupta daug reikšmingų istorinių ir kultūrinių vertybių, kad istorijos muziejus ir jo aikštė susijusi su daugeliu svarbių istorinių ir kultūrinių vertybių bei svarbių istorinio valstybingumo įvykių, spalio aštuntąją miesto Liaudies deputatų tarybos vykdomasis komitetas nusprendė iškelti geltonos, žalios ir raudonos spalvos vėliavą ant Kauno valstybinio M.K. Čiurlionio dailės muziejaus varpų bokšto, kuri kabotų visados.

     Spalio 9-ąją į iškilmes susirinko 10 tūkstančių kauniečių. 16 valandą per pilnutėlę aikštę šeši vaikinai nešė tautinę trispalvę. Iškilmingai skambėjo bokšto varpai. Mitingą pradėjo Kauno miesto vykdomojo komiteto pirmininkas P. Staškūnas, kuris perskaitė vykdomojo komiteto sprendimą. Bokšto stiebu lėtai kilo geltonos, žalios, raudonos spalvų vėliava. Kauno valstybinis choras giedojo “Tautišką giesmę”, kuriai pritarė visa minia.    

     Mitingą tęsė Persitvarkymo sąjūdžio Kauno iniciatyvinės grupės narys gydytojas E. Klumbys, respublikos liaudies architektas A. Nasyytis, kompozitorius V. Kuprevičius, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narė prof. K. Prunskienė, kurie sveikino susirinkusius šventės proga, ragino juos ir toliau vienyti savo pastangas tautos laimei ir jos garbei.

     Mitingo dalyviai išklausė buvusio Lietuvos užsienio ministro J. Urbšio sveikinimo magnetofoninį įrašą.

     Ilgai tą sekmadienio vakarą nenutilo Kauno gatvės ir aikštės, ilgai skambėjo lietuviškos dainos, kurių dainavedžiais buvo Kauno valstybinis choras, liaudies dainų atlikėja V. Pavilionienė. (Tiesa)

TVIRTĖJA RYŠIAI SU LIETUVOS IŠEIVIJA

     Lietuvoje, TSRS vyriausybės kvietimu, viešėjo JAV gamtos apsaugos Vidurinio vakarų regiono administratorius, žyrnus JAV lietuvių kultūros veikėjas V. Adamkus. Lapkričio 1 d. svečią priėmė Lietuvos TSR ministrų Tarybos pirmininkas V. Sakalauskas. Pokalbyje, kuriame dar dalyvavo Lietuvos TSR ministrų Tarybos pirmininko pavaduotojas P. Ignotas, Lietuvos kultūros fondo pirmininkas C. Kudaba ir Kultūros fondo pirmininko pirmasis pavaduotojas G. Tarvydas, buvo tartasi dėl galimybių plėtoti Lietuvos ir JAV organizacijų bendradarbiavimą, sprendžiant ekologijos problemas, užtikrinant Ignalinos AE saugų darbą, kokią pagalbą čia gali suteikti JAV specialistai.

     V. Adamkus atsivežė konkrečių pasiūlymų, kaip paspartinti Kauno valymo įrenginių projektavimą bei statybą, kurią numatoma paskelbti svarbiausia nacionaline statyba. Jis taip pat pateikė konkrečių pasiūlymų dėl vandenviečių parinkimo Kaune. Pasikeista nuomonėmis dėl tautiečių, gyvenančių JAV, kultūrinio palikimo sugrąžinimo į Lietuvą, dėl išeivijos menininkų nuolatinės parodos sukūrimo Vilniuje. Kalbėtasi apie reikalingumą keistis specialistais, studentais, kurie studijuotų bei gilintųsi į ekologijos, ekonomikos, kalbos problemas. (Tiesa)

LIETUVOS ISTORIJOS KURSAS

     Pilnas Lietuvos istorijos kursas pradėtas dėstyti Antano Sniečkaus politechnikos institute. Istorijos katedros specialistai parengė 60 valandų gimtojo krašto istorijos kursą, apimantį visus periodus — nuo valstybės kūrimosi iki mūsų dienų. Paskaitose numatyta nušviesti ir tuos faktus, kurie anksčiau būdavo nutylimi arba neteisingai traktuojami. Susidomėjimas Tėvynės istorija didžiulis — paskaitų klausosi ir diskusijose dalyvauja ne tik studentai, bet nemažas dėstytojų būrys.

     Darbą pradėjo ir kiti nauji skyriai — kultūros filosofijos, muzikos, dailės ir teatro istorijos, etikos ir estetikos. (Tiesa)

TRUMPAI

•    Plungė. “Amžina garbė tėvams ir seneliams, užauginusiems didį žemaitį vyskupą Motiejų Valančių”, skelbia užrašas ant paminklinio akmens, kuris visuomenės lėšomis pastatytas Gegrėnuose.

•    Utena. Paminklų apsaugos fondo lėšomis įamžintas dar vieno Lietuvos kultūrai nusipelniusio žmogaus atminimas: Kirdeikių kaime pastatytas stogastulpis kunigui švietėjui Silvestrui Gimžauskui. Paminklo autorius — uteniškis liaudies meistras J. Karanauskas.

•    Kasinėjimai po Vilniaus katedra. Po Katedra atlikti kasinėjimai aiškiai įrodo, kad Vilnius egzistavo jau karaliaus Mindaugo laikais. Čia mūsų protėviai pagonys turėjo amžinosios ugnies aukurą, čia jie garbino savo dievus.

•    Sveikintina, kad Alytus atsikratė Ždanovo gatvės (dabar — Žalgirio), kad miesto vadovai ruošiasi kai kurioms miesto gatvėms grąžinti senuosius jų pavadinimus, pavyzdžiui, dabartinei M. Melnikaitės gatvei suteikti ankstesnįjį Aušros, o Černiachovskio gatvei — Lelijų vardus