CHIARA LUBICH

     “Dangus ir žemė praeis, o mano žodžiai nepraeis” (Mk 13, 31).

     Šie žodžiai yra tik dalis Jėzaus pokalbio su jo mokiniais. Tas pokalbis buvo prasidėjęs Jeruzalės šventykloje ir tęsėsi ant Alyvų kalno. Atsitiko, kad jiems einant iš šventyklos, vienas iš mokinių pasididžiuodamas šūktelėjo: “Mokytojau, tik pažvelk, kokie akmenys ir kokie pastatai!” Jėzus į tai jam atsakė, kad iš tų didžiulių pastatų neliks akmens ant akmens. Tada Jėzus pradėjo jiems plačiau aiškinti apie skausmingus įvykius, kurie turės ateiti: karai, badas, žemės drebėjimai, persekiojimai; atsiras netikrų mesijų ir pranašų, kurie bandys suvedžioti ir t.t. Tačiau visa to pabaigoje bus garbingas Jėzaus atėjimas į žemę.

     Tame pasikalbėjime Jėzus mums parodo visai kitą žmonijos istorijos reikšmę. Jis rodo tos istorijos kelią į galutinį susitikimą su Kristumi. Jis ateis po to, kai pasaulį ištiks neišvengiamos nelaimės, kai žmogaus kūriniai, žemiškos viltys ir karalystės bus sužlugdytos. Paplitę klaidingi mokymai ir nežinojimas dienos, kada jis ateis, turėtų mus tik skatinti budėti ir didžiadvasiškai gyventi pagal jo žodį.

     Mes galime suprasti, kad tame Jėzaus pokalbyje su mokiniais šie jo žodžiai yra esminiai. Tame kontekste mes matome, kad jis nebando sukelti smalsumo ateities įvykiais laikų pabaigoje, bet kreipia mūsų dėmesį į jo žodžio svarbumą. Jis nori pasakyti, kad jo žodis yra vertesnis už viską; daugiau negu šio pasaulio karalysčių turtai ir galybė; daugiau negu visi žmogaus išradingumo pasiekimai paimti kartu; daugiau negu visi darbo ir meno turtai didžiųjų miestų, kaip Roma, Paryžius, Londonas; net daugiau negu paminklai ir katedros, pastatytos Dievo garbei tikinčiųjų, kurie buvo pirma mūsų. Koks didingumas ir grožis visų tų dalykų bebūtų, jie visi turės praeiti, bet Jėzaus žodžiai nepraeis. Jie negali praeiti, nes jie yra Dievo žodžiai. Todėl be galo svarbu priimti juos kaip mūsų viso gyvenimo pagrindą.

     Pabrėždamas savo žodžių amžinumą, Jėzus nori, kad mes suprastumėm, jog jie yra svarbesni už visus žmogaus žodžius, bet kada pasakytus ir tuos, kurie dar bus kada nors sakomi.

     Dievo žodis yra tikroji šviesa, absoliutinė tiesa, skirta žmonijai ir jos istorijai. Kiekviena kita doktrina, kiekvienas mokytojas ar mąstytojas, kuris bet kada buvo ar dar ateis į pasaulį, turi būti matuojamas tuo mastu, bet Jėzus labiausiai nori, kad mes suprastumėm, jog tik tada būsime atpažinti kaip jo mokiniai ir galėsime įeiti į jo karalystę, jei jo žodžius paversime savo gyvenimu.

     Ką mums sugestijonuoja čia mąstomi Jėzaus žodžiai? Jie mums sako jo mokymą laikyti visuomet pirmoje vietoje; gyventi pagal tą mokymą be kompromisų, jo neskiedžiant savo egoizmu bei pasaulišku galvojimu. Mes turime būti ne vien tik tradiciniai krikščionys, bet tokie, kurie tvirtai pasiryžo gyventi pagal jo žodžius.

     Kalbant specifiškai, stenkimės visada prisiminti žodžius, pagal kuriuos paskutinę dieną būsime teisiami: “Kiek kartų tai padarėte vienam iš mažiausiųjų mano brolių, man padarėte” (Mt 25, 40). Jei tuos žodžius nuolat prisiminsime, jie padės mum ryžtingai tesėti. O jei mes pagal juos gyvensime ištikimai ir uoliai, jie padės mums keisti savo gyvenimą, nešti gausių vaisių, uždegs mumyse tą antgamtinę meilę, kuri padės skleisti aplink mus krikščionių revoliuciją.

Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius

•    Irane Vatikano nunciatūroje dabar darbuojasi arkiv. Jonas Vytautas Bulaitis, Anglijos lietuvis, jis, gyvendamas Šv. Kazimiero kolegijoje, Romoje, studijavo diplomatinės tarnybos mokslus, pasiekdamas bažnytinės teisės mokslų daktaro laipsnį. Jis yra buvęs popiežiaus atstovas įvairiuose Afrikos kraštuose.

•    Popiežiaus Jono Pauliaus II dešimtmetis nuo išrinkimo šioms pareigoms buvo atšvęstas spalio 16 d. Vatikane. Į iškilmes buvo suvažiavę daug žmonių, ypač iš Lenkijos.

•    Ukrainon pasiųsta 12.000 Šv. Rašto knygų ukrainiečių kalba. Tuo pasirūpino Ukrainiečių Šv. Rašto draugija, kuriai vadovauja dr. R. Cetenko. Draugija surinko tiek lėšų, kad galėjo išspausdinti 100.000 Šv. Rašto egzempliorių ukrainietiškai.

•    Prancūzijoje, finansuojant Holywoodo Columbia bendrovei, anglų kalba susuktas filmas apie kun. Popieluškos nužudymą. Filmas pavadintas “To Kili a Priest”. Filmo režisierė — Agnietė Holland. Filmas nėra dokumentinis. Vardai pakeisti, bet pabaigoje pažymima, kad filmas dedikuotas kun. Jurgiui Popieluškai. Filmas rodomas Prancūzijoje, Vokietijoje, Italijoje.

•    Vilniuje Algirdas Brazauskas, naujasis Lietuvos komunistų partijos vadas, pareiškė, kad nori pagerinti santykius su Romos Katalikų Bažnyčia.

•    Vatikane lapkričio 19 d. lankėsi buvęs Čekoslovakijos vadas Aleksandras Dubčekas. Jį popiežius priėmė specialioje audiencijoje. Jis buvo pradėjęs laisvesnį režimą, bet buvo nušalintas.

•    Maskvoje krikščionybės įvedimo tūkstančio metų sukakties minėjimas įvyko Bolšoj teatro rūmuose, dalyvaujant daugiau kaip penkiems šimtams kviestų svečių. Tarp dalyvių buvo apie 270 rusų stačiatikių atstovų. Dalyvavo iš užsienio atvykusios įvairios krikščionių delegacijos. Iškilmių akto metu popiežiaus delegatas kard. Casaroli pasakė kalbą, išryškindamas, kad krikščionybė yra nenuginčijamo aktyvumo veiksnys, ką pastebi kiekvienas istorikas.