Spausdinti

•    Kardinolą Vincentą Sladkevičių popiežius paskyrė trijų Vatikano įstaigų nariu: Katalikiškojo auklėjimo kongregacijos, Sekretoriato su netikinčiaisias ir Popiežiškos teisingumo bei taikos komisijos nariu. Tų kongregacijų nariai yra lyg atitinkamos srities popiežiaus vykdomoji taryba.

•    Utenos apylinkėse, Kirdeikiuose, pastatytas paminklas kunigui švietėjui Silvestrui Gimžauskui. Paminklą sukūrė uteniškis liaudies meistras J. Karanauskas.

•    Europoje gyvenantis ir prie spaudos informacijų dirbantis Algirdas Klimaitis spalio 23 d. aplankė kardinolą V. Sladkevičių ir Katalikų Bažnyčios administracijos reikalams įteikė kompiuterį.

•    Kard. V. Sladkevičius 1988 m. Lapkričio 29 d. kalbėjo per WABC Talk radiją, girdimą ir JAV-se. Kardinolas pranešė, kad paskelbtas trijų savaitgalio dienų maldos laikas už Lietuvą. Apie vysk. Julijoną Steponavičių pažymėjo, kad jam vyriausybė siūlė sugrįžti į Vilnių gyventi, bet kliudė eiti teisėtas Vilniaus vyskupijos valdytojo pareigas.

•    Kanada išleido pašto ženklus paminėti Ukrainos krikšto 1000 metų sukaktį.

•    Vilniuje prie katedros lapkričio 12 d. buvo šventos mišios, minint Vilniaus vyskupijos 600 m. sukaktį, vysk. Valančiaus blaivybės akcijos 130 m. sukakčiai ir palaimintojo arkiv. J. Matulaičio įžengimo į sostą 70 m. sukakčiai paminėti.

•    Kun. J. Šarauskas, Šv. Antano parapijos administratorius Ciceroje, buvo nuvykęs į Lietuvą. Aplankė kard. V. Sladkevičių, padarė ilgą su juo pasikalbėjimo vaizdajuostę, nuvežė kard. Bernardino dovanotą kryžių ir asmenišką kardinolo piniginę dovaną, be to, perdavė kard. Bernardino kvietimą kard. Sladkevičiui atvykti į Čikagą.

•    Kard. V. Sladkevičius lapkričio 25-27 d. buvo kviestas į Madridą, dalyvauti Europos vyskupų konferencijos suvažiavime, tačiau negalėjo dalyvauti. Oficialiai skelbiama, kad sveikata neleido dalyvauti. Tačiau dalyvavo Kauno arkivyskupijos vyskupas pagalbininkas Vladas Michelevičius. Iš Madrido jis vyko į Romą.

•    Iš Sibiro grįžusiam kun. Alfonsui Svarinskui Lecco miestas Italijoje suteikė garbės piliečio titulą, įvertindamas jo ryžtą, ginant tikinčiųjų teises. Drauge su kun. Svarinsku miesto garbės titulu pagerbtas ir buvęs Čekoslovakijos vadovas, kovotojas už žmonių teises, Aleksandras Dubčekas. Kun. Svarinskas Romoje aplankė Anglijos ambasadorių prie Vatikano, nuvykęs į jo įstaigą padėkoti Anglijos ministerei pirmininkei Margaret Thatcher už žmogaus teisių gynimą.

•    JAV katalikų šalpos organizacija pasiuntė į Vidurio Ameriką medikamentų už 400.000 dol. Buvo norėta paremti Nikaragvos varguomenę, tačiau to krašto vyriausybė atsisakė priimti, nes vaistai esą pirkti JAV vyriausybės lėšomis. Tačiau vaistus priėmė Kostarika.

•    Čikagos pietinėje dalyje katalikai yra suorganizavę teisių patarimo biurą, kuris išsiplėtė į kelias įstaigas ir padeda neturtingiesiems.

•    Suvalkų trikampio maldininkų kelionė į Lietuvą buvo surengta lapkričio mėnesį. Vyko 90 Lomžos vyskupijos tikinčiųjų, jų tarpe 80 lietuvių. Drauge keliavo ir vysk. Paetz. Jis aukojo šv. mišias Vilniaus Aušros Vartų koplyčioje. Buvo aplankytos pagrindinės Vilniaus bažnyčios. Vyskupas Paetz drauge su maldininkais susitiko su Lietuvos vyskupais.

•    Iš Australijos įvairiuose kraštuose misijose darbuojasi 900 misininkų. Nemažai dirbti misijose yra išvykusių ir iš Naujosios Zelandijos. Australijos ir Naujosios Zelandijos misininkai darbuojasi ne tik Okeanijos šalyse, bet net ir Pietų Amerikoje, Azijoje, Afrikoje.

•    Vietnamo komunistinė vyriausybė praeitą vasarą neišleido katalikų delegacijos į Romą, kai popiežius paskelbė šventaisiais 117 Vietnamo kankinių. Neleido nė švęsti to įvykio, bet dabar jau leista katalikams atšvęsti tų kankinių paskelbimą šventaisiais.

•    Jungtinių Tautų agentūra UNICEF, kuri rūpinasi vaikų gerove, paskelbė, kad praeitais metais atsilikusiuose pasaulio kraštuose badu mirė apie 500.000 vaikų.

•    Čikagos kardinolas Bernardinas ir Čikagos metropolijos liuteronų evangelikų sinodo vyskupas Sherman G. Hicks paskelbė, kad pasiektas susitarimas ir kad 1989 m. gegužės mėnesį bus pasirašytas bendras pareiškimas, jog abidvi tikybos turi daug bendrumo tikėjime ir kad ateityje bus siekiama didesnės vienybės.

•    Jonas Paulius II Vatikane privačioje audiencijoje priėmė Smolensko stačiatikių arkivyskupą Kitilą Gundjajevą.

•    Illinois universitetas drauge su ukrainiečių krikščionybės tūkstantmečiui minėti komitetu ir su arkivyskupijos katalikų mokyklų vadovybe bei Rockfordo ir Wheaton kolegijomis Čikagoje suruošė seminarą apie religijos padėtį Sovietų Sąjungoje. Seminaras buvo skirtas mokytojams. Dalyvių buvo apie 50.

•    Jono Pauliaus II Kalėdų pamaldas perdavė 50-ties kraštų televizija. Pertransliavo popiežiaus pamaldas ir Sovietų televizija. Tai buvo pirmą kartą.

•    Arabų laisvės Palestinoje kovų vadas Arafat gruodžio 23 d. lankėsi pas popiežių, su juo Vatikane kalbėjo apie 20 minučių. Jonas Paulius II pareiškė, kad ir žydai, ir arabai turi teisę turėti savo nepriklausomą tėvynę.

•    Motinos Teresės vienuolyno aštuonios seselės išvyko į Maskvą darbuotis tarp nukentėjusių nuo žemės drebėjimo.

•    Lietuvoje Kalėdos buvo valstybinė nedarbo diena. Taip pat ir Visų Šventė (lapkr. 1 d.) buvo nedarbo diena. Kalėdų pamaldos buvo perduotos per televiziją.

■ Vyskupui Julijonui Steponavičiui suėjo 77 metai. Iš jų 27 m. jis išbuvo tremtyje. Išleistas vizitui pas popiežių į Romą vysk. J. Steponavičius davė pasikalbėjimą laikraščiui “Il Tempo”. Iš to straipsnio paaiškėjo, jog pagrindinė jo ištrėmimo priežastis buvo, kad jis neperdavė okupantų valdžios reikalavimo kunigams nebekatekizuoti vaikų. Taip pat vysk. J. Steponavičius atsisakė klausyti komunistinės valdžios pareigūno nurodymų, kur kokius kunigus skirti, kurių nevalia skirti į vyskupo norimą vietą. Pasikalbėjime pareiškė, kad ruošiamas naujas Sovietų įstatymas apie bažnytinių reikalų tvarkymą.

•    JAV-se sumažėjo kunigų skaičius. Praeitais metais kunigų buvo 53.000. Klierikų, besirengiančių į kunigus, 1965 m. buvo 8.885, o 1985 m. jų buvo 4.063. Katalikų JAV-se 1970 m. buvo 48 milijonai, o 1988 m. jau 53,5 milijonai.

•    Į Kauno kunigų seminariją šiemet įstengta priimti visus 46, norinčius įstoti kandidatus.

•    Lietuvos vyskupų žodyje, paskelbtame užsibaigiant Marijos metams, buvo pažymėta: “Marijos metų vaisiai pasirodo ir tuo, kaip džiugiai ir drąsiai dešimtys tūkstančių maldininkų dalyvauja Marijos metų iškilmėse, šventovių atlaiduose, kaip keičiasi spaudos ir įvairių kultūros sričių atmosfera religijos naudai”.

•    Jonas Paulius II savo kalėdinius sveikinimus perdavė 45 kalbomis, jų tarpe ir lietuvių.

•    Popiežius Jonas Paulius II priėmė Vengrijos vyriausybės kvietimą aplankyti Vengriją. Lankymosi data dar nenustatyta. Sv. Tėvas laiške Vengrijos valstybės prezidentui pažymėjo, kad šis apsilankymas patarnaus glaudesniam santykių vystymuisi.

•    Ispanijos vienuolę seselę Mariją Rožę Molas y Valive gruodžio 10 d. popiežius paskelbė šventąja. Ji globoja vargšus bei ligonius ir buvo seserų vienuolijos įkūrėja.

•    Meksikoje švenčiant Guadalupės Švč. M. Marijos šventę, per dvi dienas tą stebuklingą šventovę aplankė apie 2 milijonai tikinčiųjų. Čia Marija 1531 m. pasirodė vietiniam indėnui Juan Diego.

•    Lietuvoje pirmą kartą transliavo televizija popiežiaus mišias Kūčių naktį. Perdavė ir popiežiaus kalėdinį sveikinimą.

•    Nikaragvos sandinistų vyriausybė grąžino iš Niujorko katalikų šalpos lėšomis gyventojams pasiųstus vaistus, nors jų ten labai trūksta: vaistai jau buvo atgabenti į sostinę Managvą. Sulaiko ir visus šalpos siuntinius.

•    Lietuvos ministrų taryba nutarė leisti vyskupui Julijonui Steponavičiui grįžti į Vilnių ir eiti Apaštalinio administratoriaus pareigas vyskupijoje, apsigyvenus vyskupų rūmuose.

•    JAV vyskupai lapkričio 17 d. savo konferencijoje Vašingtone vienbalsiai priėmė pareiškimą dėl religinės laisvės Rytų Europoje ir Sovietų Sąjungoje. Pareiškime daug vietos skiriama Lietuvai. Primenamas vysk. Steponavičiaus ištrėmimas, vaikų katekizacijos kliudymai, antireliginė propaganda, bet suminimas ir kardinolo paskyrimas Lietuvai, klierikų skaičiaus padidinimas, pažadas grąžinti katedrą, Šv. Kazimiero bažnyčią ir Taikos Karalienės bažnyčią Klaipėdoje. Pareiškime paminima, kad Vatikanas, kaip ir daug kitų valstybių Vakaruose, nepripažįsta Lietuvos inkorporavimo į Sovietų Sąjungą. Vyskupų sesijoje apie katalikų padėtį Lietuvojų padarė pareiškimus ir vysk. P. Baltakis bei arkiv. Ch. Salatka.

•    Klaipėdos Taikos Karalienės bažnyčia, kurią tikintieji buvo 1956 m. pasistatę savo lėšomis, jau sugrąžinta katalikams ir joje 1988 m. lapkričio 25 d. buvo laikomos pamaldos. Šv. mišias aukojo Telšių vyskupas Antanas Vaičius su Klaipėdos dekanato kunigais. Valstybės lėšomis įrengus vidų — altorius, vargonus, atstačius bokštą, bažnyčia vėl atrodys taip, kaip buvo anksčiau.

•    Romoje įsikūrė nauja seselių vienuolija — Nekalto Prasidėjimo Mažosios Seserys, kurios stengiasi būti persiėmusios nacių kankinio Maksimilijono Kolbės dvasia, taipgi save laikydamos pranciškonėmis.

Juoz. Pr.