Juozas Vaišnys, S. J.
Mieloji Mergaite,
Nevadinu Tavęs vardu, nes šiuo laišku kreipiuosi į kiekvieną mergaitę. Nors jūs visos esate trupučiuką viena nuo kitos skirtingos, nes vienos esate blondinės, kitos brunetės; vienos žemesnės, kitos aukštesnės; vienos jaunesnės, kitos vyresnės, tačiau visos turite bendra tai, kad esate mergaitės. Tad ir tu, mieloji mergaite, esi viena iš jų ir tuo turi didžiuotis. Kartais sakoma, kad mergaitė yra sukurta iš visa to, kas gražu, švelnu ir kilnu. Galbūt Dievas, tverdamas pirmąją mergaitę, stengėsi į ją sudėti daug grožio, kilnumo ir švelnumo, nes žinojo, kad viena iš jūsų bus jo motina.
Tad žinok, kad ir tu esi lyg įsikūnijęs grožis. Tavo veide žaidžia saulutės spinduliai, Tavo akyse yra okeano gilumo, visa Tavo išvaizda dvelkia pavasariu. Ar tai tik tušti, nerealūs komplimentai? Visai ne! Visas kultūringasis pasaulis tai jau seniai pastebėjo, pradėdamas moterį gerbti ir visur jai skirti pirmąsias vietas. Juk gerbiama ir vertinama tik tai, kas gražu ir kilnu. To Tavo grožio ir kilnumo niekas pasaulyje negali iš Tavęs atimti, išskiriant vieną asmenį. Ar atspėsi, kas yra tas asmuo? Tai Tu pati! Ir gal tragiškiausia yra tai, kad Tu sudarkai savo grožį ir žavumą, norėdama būti dar gražesnė ir patrauklesnė, lyg nebūdama patenkina tuo, kuo Tave Dievas taip gausiai apdovanojo. Bet žinok, kad žmogus, taisydamas Dievo kūrinį, gali jį tik sugadinti.
Klausykla ir kryžiaus kelių stotys Kauno bazilikoje
Žinau, kad Tu nori būti graži. Argi neatsimeni, kad dažnai prieidavai prie mamos, kai buvai maža, ir vis klausdavai: “Mama, ar aš graži?” Juk mama Tau būdavo didžiausias autoritetas kiekvienu klausimu. Nežinau, ką mama Tau atsakydavo, bet jeigu ji norėdavo sakyti tiesą, tai turėdavo pripažinti, kad tikrai esi graži. Tu taip pat esi girdėjusi, kad kai kurie prikiša, jog per daug dabiniesi ir seki naujausiomis madomis. Kartais Tau pagrasinama, kad tokiu būdu gali net nusidėti, vesdama į pagundą kitus. Tau tie grasinimai dažniausiai būna nesuprantami, ir Tu naiviai atsakai: “Aš taip rengiuosi ir dabinuosi tik tam, kad būčiau graži!”
Argi yra negera, kad Tu nori būti graži? Tai yra labai gera ir kilnu. Jeigu Dievas Tave tokią gražią sutvėrė, tai jis nori, kad Tu būtum ir pasiliktum graži. Negera būtų tik tai, jei savo grožiu visai nesirūpintum arba netinkamu būdu jį sudarkytum.
Taip, kadaise savo grožiui įvertinti šaukdavaisi mamos autoriteto, bet dabar ją pamiršai. Grožio autoritetu dabar Tau tapo madų žurnalai ir biznierių reklamos. Bet žinok, kad jiems ne Tavo grožis rūpi, o tik jų pačių kišenės. \ jų pinigines Tu krauni dolerius, o ant savo žavaus veido krauni sluoksnius dažų, paslėpdama tikrąjį grožį ir užsidėdama Užgavėnių kaukę. Atrodo, lyg Tu grimuotumeis, eidama į sceną vaidinti bjaurios, piktos raganos...
Niekas Tau nedraudžia vartoti šiek tiek kosmetikos, kad dar labiau paryškintum savo natūralų grožį — juk kiekvienam yra leista geras priemones vartoti geram tikslui. Tačiau esi tikra grožio niekintoja, jeigu taip nuteplioji savo veidą, kad pasidarai nepanaši į jauną mergaitę, bet į kažką, kieno nė vardo nenoriu minėti. Tad saugok savo natūralų grožį ir žavumą, bet ne gadink! Nusimanančius apie grožį patraukia tik natūralus grožis, o ne dirbtinis. Juk gerai žinai, kad ir natūralūs perlai yra daug brangesni už dirbtinius.
Neseniai gavau laišką, kuriame vienas skaitytojas atsiuntė parinkęs keletą minčių apie tikrą mergaitės žavumą, kuris yra kelias į kiekvieno vyro širdį. Čia ir pateiksiu tas mintis.
“Sužavėjimas patraukia. Bet ne vien tik fiziškai gražios yra žavios. Žavumas nepriklauso nė nuo amžiaus. Bet mergaitės žavumas yra tikriausias kelias į vyro širdį. Domiesi? Aš taip ir maniau, nes juk kiekviena mergaitė svajoja apie karalaitį iš tolimos šalies... Žavumu čia visuomet daugiau pasieksi negu kitokiomis pastangomis ir gudrumu. Kiekviena mergaitė yra natūraliai žavi, bet kuri tai supranta ir tuo pasinaudoja? Kartais žavumą gali nustelbti nedrąsa ir stoka pasitikėjimo savimi.
Žavumas yra reikalingas ne tik kelyje į vyro širdį, bet ir kiekviename socialinio bei visuomeninio gyvenimo kelyje. Bet kas gi yra tas žavumas? Paklausk keletą vyrų ir gausi įvairių atsakymų. Jie vis tvirtins, kad tai yra tik maži dalykėliai: vienas paminės vieną, kitas kitą; bet sudėk juos visus draugėn ir pamatysi, kas yra žavumas.
Ar mergaitei sunku būti nuoširdžiai? Tikrai ne. Daug sunkiau jai būti nenuoširdžiai, nes šiuo atveju ji turėtų vaidinti, vaizduoti tai, kokia ji nėra. Paviršutiniška ir įsivaizduojanti moteris niekados nebus žavi. Nuoširdumas sukelia sielos aidą kituose žmonėse, kurie tuoj pajunta kažkokią malonią šilimą, daug patrauklesnę negu graži išvaizda. Tad savo žavumo priemonių sąraše įrašyk nuoširdumą pirmoje vietoje!
Žavumą turi rodyti visas mergaitės elgesys: švelnus balsas, malonus žvilgsnis, gražus apsiėjimas su kitais. Stenkis būti judri ir graži. Sakiau, kad išvaizda nėra viskas, bet ji neturi būti klaidinanti ir slepianti Tavo natūralų grožį. Būk gražiai išsiauklėjusi, tvarkingai apsirengusi, grakščiai vaikščiok, maloniai kalbėk. Ar nepastebėjai, kad pobūviuose vyrai traukiasi nuo įkyrių spiegiančių balsų ir atkreipia dėmesį į tyliuosius bei švelniuosius?
Labai yra svarbu kalbos žavumas. Paimk knygą ir garsiai skaityk kelis sakinius. Klausyk, kaip ištari, ar neskubi? Jeigu savo balsu nesi patenkinta, tai nuolat garsiai skaityk ir stenkis pataisyti klaidas. Kai išmoksi gražiai kalbėti, atkreipk dėmesį į kalbos būdą. Jei pastebi, kad kalbi įkyriai, verčiau nutilk. Juk Tu turi žmones žavėti, o ne atstumti. Jeigu ginčas neišvengiamas, tai tebūna tik labai trumpai. Vėliau nerūstauk ir neprisimink jo iš naujo.
Niekuomet nebūsi žavi, jeigu nedrąsa Tau užčiaups burną. Jauskis laisvai, natūraliai. Nedrąsa gali būti nugalėta. Tam pirmas žingsnis — domėtis kitais žmonėmis. Tada jausiesi užimta ir neturėsi laiko rūpintis savimi.
Visuomet saugokis tų dalykų, kurie labai kenkia žavumui. Žavi mergaitė nekramto nagų (nei gumos!), jos plaukai nėra susivėlę, kosmetikos vartojimas saikingas. Kai Tavo žavumas didės, neatsiliks nė populiarumas. Ypač kreipk dėmesį į šiuos dalykus: 1. Būk tuo, kuo esi — natūrali. 2. Tavo veidą dažnai tepuošia šypsnis. 3. Akys tebūna skaidrios ir besidominčios gyvenimu. 4. Kai kiti kalba, mokėk klausyti. 5. Būk moteriška ir švelni”.
Lietuvaitės visuomet pasižymėjo savo grožiu ir žavumu. Bet dabar dažnai mūsų vyrukai skunžiasi, kad kitatautės mergaitės yra daug natūralesnės ir nuoširdesnės už lietuvaites. Neseniai ir iš Lietuvos atvykę jaunuoliai tuoj pastebi, kad čia esančios lietuvaitės yra išdidžios, įsivaizduojančios ir ne tokios nuoširdžios kaip Lietuvoje. Redakcija būtų labai dėkinga, jeigu šiuo klausimu sulauktų skaitytojų pasisakymų. Ar tiesa, kad išeivijoje gyvenančios lietuvaitės yra pasikeitusios ir netekusios lietuviško nuoširdumo? Jeigu taip, tai kokios būtų šio pasikeitimo priežastys?