Spausdinti

Edita Nazaraitė

(Žiemos eilėraščiai)

1. Ledo gabalai danguj
Išbarstyti.
Šiandien Šiaurės pašvaistė
Pražydo
Atminty, širdy ir nakty —
Vien apšarmoję
Kamienai sekvojų:
Šakos — į žvaigždes,
Šaknys — į mirusiuosius,
O dainos —
Į sniegą, į sniegą.

2. Visos snaigės —
Baltosios seserys.
Visos moterys
Ledinės motinos
Į amžiną įšalą
Skausmo sodinukus sodinančios
Ant vaikų kapų.
Ar beparašyt liūdnesnį
Žiemos sonetą
Baltom istorijos dėmėm?

3. Po pilkai rožiniu dangumi
Kelias įsispyręs į didelį lauką,
O laukas — į dar didesnę
Naktį, kurios begalybė
Atitverta vakaro ir ryto ženklais,
Užklotais geltonu sutemų sniegu.
Ramybės smėlio spalvos sniegu,
Ant sniego ir virš sniego.
Skrajojančioms vėlėms
Šiauriniuose Edeno soduose
-
Ramybė.

4. Pasaulis linksmas,
Pasaulis liūdnas,
Pasaulis visas
Pavirtęs į Las Vegas
Po negailestinga saule.
Nevados dykumoje
Pasaulis užsiėmęs
Sniego žmogaus medžiokle —
Azartiškiausiu amžiaus žaidimu.
Gal skiriasi vieni nuo kitų
Tik tuo, kad už žaidimą šį
Moka kas — viltimi,
O kas — krauju.

1989 m.