(Išglebę bevaliai žmonės, šėtonizmo garbintojai, geležinė muzika)

VYTAUTAS KASNIŪNAS

     Didmiesčio gatvėje skamba skubančių žmonių žingsniai, juos pasveikina ir palydi krautuvių langų manekenai, grakščios, puošnios damos, madas reklamuodami plastikiniai vyrai. Pro šalį praslenka barzdos, kūtvėlinės galvos, praeina besikumščiuodami, bešlamodami su roko muzikos garsais. Šioje žmonių minioje ir tu, minios žmogus, savo batų kaukšėjimais susilieji į tuos garsus. Ir tavo rankos ritmuoja į ritmingai banguojančių rankų judesius. Susirūpinusių veidų šešėliuose ir tavo veidas rūpesčiais apgaubtas. Minios akių žiburiuose žiba ir tavo akys. Minios garsuose tu nori girdėti tik savo pasaulio minčių garsus.

     Ir klausi, sustojęs prie raudonų šviesų, apie ką dabar žmonių minia galvoja. Apie ką? O apie ką tu galvoji, dabar eidamas, žalioms šviesoms sušvitus?

     —    Apie gyvenimą! — surinku.

     —    Apie gyvenimą! — atsako minia.

     —    Apie krikščionį, skubantį minios gyvenimo kelyje! — šaukiu balsiai, norėdamas perrėkti iš kelių krautuvių spiegiančią metalinę muziką.

     Įeinu į vieną didelę krautuvę, kuri iškart man sudaro įsivaizduojamo pragaro vaizdą. “Gyvenimas pragare”, — galvoju apie čia susirinkusią minią. Prisimenu Susan Miller naują draminį veikalą “For dear Life”. Apie “baby boom” generaciją autorė pasakė: “Shake each other”. Ir purtosi, šokinėja, draskosi visa krautuvė — jaunimo minia, kur tik keletas vyresnio amžiaus. Muzika cypia gergždžiančiu balsu, geležies girgždėjimais, riksmais skamba dainos. Vaizdajuosčių skyriuje matau šokinėjančius pragaro velnius, beskaitančias pusnuoges merginas, besižargstančias roko garsenybes, kurie iš milijoninės apstulbusios minios krauna milijonus.

     Jei kas manytų, kad tik aš vienas toje riksmų ir šauksmų minioje taip galvoju, tepasiklauso, ką sako buvęs heroino vergas, buvęs šėtonistų vyriausias kunigas, turėjęs per 1500 savo “tikinčiųjų”, Mike Wamke, 1972 m. parašęs knygą “The Satan Seller”, kurios parduota per 3 milijonus egzempliorių. Jis televizijos programoje “20-20” pasakė, kad nėra jokios abejonės, jog yra glaudus ryšys tarp šėtonistų ir tos sunkios metalinės muzikos. Jis tai patyrė, priėmęs krikščionybę, kai jo įstaigos 30 tarnautojų kasdien susilaukia tūkstančius paklausėjų iš tų, kurie turėjo ar tebeturi ryšius su šėtonizmu.

     Šis žymus aktorius-humoristas, priėmęs krikščionybę, sako: “Jei Dievas galėjo pašaukti mane, jis gali pašaukti kiekvieną iš mūsų”. Muziką jis palygina su medžo lenta, kuri gali būti panaudota geram ir blogam tikslui. “Jei 2x4 lentą jūs paduosite į rankas Ku Klux Klanui, galės daug blogo padaryti, bet jeigu paduosite staliui, jis medžio lentą panaudos tam, kam ji skirta”. Taip pat ir muzikos lyriškas jausmingumas veikia vienaip, bet kai jos atlikėjai pasirodo pusnuogiai, su šėtoniškomis karikatūromis, su ragais ant galvų ir žemyn nusuktais kryžiais — atsidaro pragaro vartai”.

     Šis 43 metų aktorius-humoristas Mike Wamke, kuris, savo krikščionišką tikėjimą išryškindamas, pasirodo scenoje, televizijos ir radijo programose 22 kartus per mėnesį, išleido 12-tą humoristikos albumą, pavadintą “One in a Million”. Kai buvo išleisti jo humoristiniai albumai, “Record World” žurnalas paskyrė jam premijas 1976-1979 m., kaip “Contemporary and Inspirational non-musical artist of the year”. Priėmęs krikščionybę, jis pasmerkia ir gailisi savo ankstyvesnių praeities gyvenimo dienų. Į šėtonistus jis įsijungė, būdamas 12-13 metų amžiaus. Studijuodamas kolegijoje, jis buvo šėtonistų vyriausias kunigas. Jis prisipažįsta: “Buvau nusidėjėlių žvaigždė”. Jis vartojo heroiną. Jo šėtoniški pasekėjai, kurie pripažįsta “gailestingumo žudymą” (mercy killing), nutarė jį nužudyti. Suleidę didelę heroino dozę, jį paliko San Bernardino, Calif., gatvėje. Praeiviai, radę jį gatvėje, nuvežė į ligoninę, kur jis pasveiko.

     Po to jis tarnavo savanoriu kariuomenėje. Buvo Vietname. Dievui pašaukus, kaip jis pats pripažista, priėmė krikščionybę ir pasiryžo kovoti su šėtonizmu. Jis įspėja: “Žmonės nežino, kaip žalingai šėtonizmas plinta paauglių tarpe”.

     Dabar jo aktoriaus-humoristo įstaigoje dirba 30 žmonių. Jis sako, kad apie 70% paklausėjų yra turėję ar tebeturi ryšių su šėtonizmu. Anksčiau į jo įstaigą kreipdavosi pagalbos jaunuoliai maždaug 20 metų amžiaus, o dabar labai padidėjo skaičius 13-14 metų jaunuolių. Ar tai ne baisu?! Roko geležinė muzika kenkia klausai, šviesų žybčiojimas — akims, velniškas raitymasis scenoje — moralei. Televizijos programos eina tuo pačiu keliu!...

     Pakviestas Mike Wamke surengė savo programas Danijos, Švedijos karaliams, lankėsi Europoje, Azijoje, Australijoje, Pietų Afrikoje, Naujojoje Zelandijoje, Kanadoje. “Aš niekada nebuvau pavyzdingas krikščionis, — sako Mike Wamke, — čia aš skiriuosi nuo kitų, kurie turi mandatą nurodyti, kaip reikia gyventi. Jėzus yra tobulas. Aš skiriu savo krikščionišką gyvenimą kalbėti apie Jį, bet ne apie save”.

     Triukšmingą miestą palikau paskendusį šviesose ir metaliniame ūžesyje. Kelyje prisiminiau Petro Vaičiūno veikalą “Prisikėlimą”, kurio tekstą, dirbdamas teatre, buvau išmokęs atmintinai. Ausyse tartum pasigirdo tėviškės varpų garsai, skelbią Velykų šventę — Prisikėlimą. Tėvo maldos balsas, šeimai susėdus prie Velykų stalo, ir pasakyti penki žodžiai: “Prisikeikime ir mes naujam gyvenimui!”

     Gaivinantis pavasario vėjas vyte išvijo iš žmonių minios į laukus, į vienumą ežero pakrantėse, miško prieglobstyje. Čia, mažame kaimelyje, pakelėse ir sodybose rymo septyni kryžiai, lietuvių tautodailės koplystulpiai su Nukryžiuotojo, Rūpintojėlio, Marijos, šv. Kazimiero ir kitų šventųjų skulptūromis, kuriose dail. Daugvila išryškino dvasiškai lyrinį jausmingumą, medyje kalbančius veidus akių žvilgsniais jungiančius su praeiviais.

     Mano žingsniai vieniši, mano mintys ir tylūs žodžiai skirti Rūpintojėliui — pasakojau jam savo įspūdžius, patirtus triukšmingame mieste...

     Vakare girdėjau televizijos “60 minučių” programoje pasikalbjimą su prezidentu Reagenu, kuris pabaigoje pasakė: “We are hungry for spiritual revival” — “Mes alkstame dvasinio atgimimo”.

     O mes?., su kokiomis mintimis išeiname į gyvenimą po Prisikėlimo?..