Spausdinti

 (Nauja versija)

     Lietuva — mano šiaurės pašvaistė
     Ir gėlė sidabrinių rytų,
     Tu esi vien vienintelė aistė,
     Nepalaidota priešų piktų.

     Tu viena po natangų ir prūsų
     Mums likimo duota sesuva,
     Su tavim mes gyvi, motin mūsų,
     Kunigaikščių garbės romuva!

     Tu, išėjusi vargo vergiją,
     Prisikėlei gyvent ir žydėt,
     Tavo žaizdos ir vėlei užgyja,
     Kai užgęsta nelaimių žvaigždė.

     Tavo gyvastį protėviai nešė
     Savo rytui iš skausmo nakties,
     Dievo pirštas likimą išrašė
     Dienai mūsų visų ateities.

     Lietuva — mano šiaurės pašvaistė
     Ir gėlė sidabrinių rytų,
     Tu kilnioji duktė kunigaikščių,
     Motin lūkesčių mūsų šventų.

Bernardas Brazdžionis

Kauno arkikatedros-bazilikos didysis altorius