Šekspyro universalumas
Žymusis anglų rašytojas, dramaturgas Šekspyras buvo tikrai universalus žmogus, ypač pasižymėjęs medicinos moksluose. Dr. O. Keilas yra išleidęs knygą “Šekspyro medicininė mąstysena”, kurioje aiškina, kad Šekspyras savo pjesėse yra aprašęs visas tuo metu žinomas ligas ir vaistus, o kai kurie jo pastebėjimai tokie išsamūs ir tikslūs, kad vargu juos galėtų papildyti net šiuolaikinė medicina.
Dr. Keilas, praktikuojantis Sidnio gydytojas, mano, jog dalį medicininių žinių Šekspyras galėjo būti gavęs iš žento, žinomo to meto mediko, tačiau svarbiausia čia turbūt yra universalus jo talentas. Dr. Keilas sako: “Nuostabiai tikslūs yra Šekspyro medicininiai aprašymai. Jų daug jo kūriniuose ir dauguma rodo nepaprastai gilias šio dramaturgo medicinines žinias. Beje, tą pat galima pasakyti ir apie Šekspyro gamtos, muzikos aprašymus, jo filosofinius apmąstymus. Sunku rasti sritį, kurios jis nebūtų išmanęs. Visa tai unikalaus jo talento vaisius”.
Į savo pjeses Šekspyras yra įvedęs aštuonis gydytojus. Pirmas toks personažas buvo daktaras Kajus (“Vindsoro šmaikštuolės”). Atiduodamas duoklę tada paplitusiam gydytojų užsieniečių pašiepimui, Šekspyras pavaizdavo jį keistuoliu prancūzu su įdomiu akcentu. Tačiau apskritai dramaturgas pagarbiai vertino šią profesiją, nevertė (kaip dar ir dabar daroma) visų kalčių medikams ir vaizdavo juos išmintingus ii mylinčius žmones (“Karaliaus Lyro” gydytojas).
Šekspyras aprašė daug ligų. Jų tuometinių pavadinimų, kaip “žarnų spazmai”, “delnų niežulys”, “supuvusios kepenys”, nerasime šiuolaikiniuose žinynuose, tačiau visi simptomai aprašyti teisingai — bet kuris medikas suvokia, apie ką kalbama. O artrito — “sąnarių karštinės” aprašymo nepralenks joks dabartinis reumatologas, — įsitikinęs dr. Keilas. Jo manymu, iš Šekspyro pjesių visiškai tiksliai galima sužinoti apie paplitimą XVI a. tokių ligų, kaip raupsai, maliarija, podagra, maras. Be to, galima nustatyti, kokie tada buvo taikomi įgydymo būdai. Ypač stebina psichinių ligų suvokimas. Dramaturgas tiksliai ir aiškiai aprašė įvairiausias psichinėmis ligomis sergančių žmonių būsenas — nuo protinio nepilnavertiškumo iki beprotybės.
ALERGIJA KANCELIARIJAI
Anglijos spaudos duomenimis, net keturi penktadaliai šalies tarnautojų serga kanceliariniu sindromu. Jo charakteringi bruožai: mieguistumas — jis kamuoja net 57% tarnautojų; užgulta nosis — 47%; gerklės džiūvimas ir perštėjimas, akių uždegimas — 46%; galvos skausmai — 43 %.
Visi šie reiškiniai pranyksta, kai tik tarnautojai išeina iš savo įstaigų.
“POŽEMINIAI MIESTAI”
Japonijoje po didmiesčių centrinių rajonų gatvėmis statomi “požeminiai miestai”. Juose nusidriekia visokios prekybos įmonės bei krautuvės kartais net per kelis aukštus gilyn. Pirmas toks miestas buvo pastatytas 1957 m. Osakoje. Jis išsiplėtė iki 127 tūkstančių kvadratinių metrų. Šimtai parduotuvių, restoranų, kavinių, aptarnavimo punktų traukia gyventojus ir apsipirkti, ir pasilsėti. Įdomios architektūros “požeminiuose miestuose” kondicionuotas oras, nėra automobilių teršalų, jų nepasiekia gatvės triukšmas ir orų kaprizai.
PLASTMASINĖS VINYS
Japonų firma “Kotoko” pradėjo gaminti plastmasines vinis. Jos neįsimagnetina, nerūdija, lengvai pjaustomos. Daugiausia jos baltai gelsvos, bet gali būti pigmentais nudažomos kokia nori spalva. Bėda tiktai, kad įkalti joms reikia specialių pneumatinių plaktukų. Ištraukti plastmasinę vinį taip pat reikia 4-5 kartus didesnių pastangų negu traukiant plieninę. Plastmasinės vinys lengviausiai lenda į minkštą ir spygliuočių medieną.
POPULIARIAUSIA KNYGA
Švedų specialistai ilgai tyrė, kokia grožinės literatūros knyga pati populiariausia ir dažniausiai perspausdinama. Neseniai buvo paskelbti šio tyrimo duomenys. Pasirodo, kad per pastaruosius 350 metų visose šalyse dažniausiai buvo pakartotinai leidžiama knyga “Robinzonas Kruzas”. Pirmą kartą ji išleista 1719 metais.
PAUKŠČIAI SMALSUOLIAI
Paprastai sakoma, kad šarkos yra labai smalsios — jos domisi visokiais ryškiais ir blizgančiais daiktais, juos neša į savo lizdą. Bet atrodo, kad šarkas toli pralenkia albatrosai, tik jie tokių daiktų neneša į savo lizdus, kuriuose jie labai mažai būna, bet juos praryja. Jų stemplė yra pritaikyta ryti dideles žuvis. .
Čilės ornitologijos stoties darbuotojai ištyrė žuvusių albatrosų skilvių turinį. Juose daugiausia rado pamestų ar pamirštų paplūdimiuose smulkmenų: žiebtuvėlių, dantų šepetėlių, įvairiausių žaislų ir net plastmasinis peilis popieriui pjaustyti bei grandinės gabalas, greičiausiai pagrobtas nuo laivo denio.
(“Mokslas ir gyvenimas, 1987 m., Nr. 11)
AR DAUG LIETUVIŲ MOKA LIETUVOS HIMNĄ?
Keistas klausimas? Ne, nekeistas. Iš tikrųjų jį taisyklingai moka turbūt mažiau negu 50% visų lietuvių, tiek gyvenančių Lietuvoje, tiek išeivijoje. Netaisyklingai giedami pirmieji jo žodžiai. Jie turi būti tokie: “Lietuva, tėvyne mūsų, tu didvyrių žeme”. Tai yra kreipimasis į Lietuvą — šauksmininko linksnis. Žodis “žeme” rimuojasi su “semia”. Tačiau daugelis žmonių sako ne žeme, be žemė. Ir V. Kudirkos “Varpe” (Nr. 6), ir dabar išleidžiamuose vadovėliuose mokykloms yra taisyklingi žodžiai, bet daugelis žmonių į tai nekreipia dėmesio ir mano, kad jie himną moka.
Vilniaus katedros perkonsekravimo metu vasario 5 d., dalyvaujant vysk. J. Steponavičiui, koncelebravo mišias vysk. A. Vaičius, vysk. J. Preikšas, prel. A. Gutauskas, prel. K. Dulksnys ir seminarijos rektorius prof. Butkus. Sveikatai neleidžiant, negalėjo dalyvauti arkiv. L. Povilonis ir vysk. R. Krikščiūnas. Kard. V. Sladkevičius buvo Romoje. Pamaldos buvo transliuojamos per televiziją.