Spausdinti

 (Dideli planai ir maži užmojai)

JUOZAS KONČIUS

     Lietuvos atgimimo ir persitvarkymo banga, perėjusi visą kraštą, nelieka be atgarsio ir tarp plačiame pasaulyje išsisklaidžiusiųjų lietuvių. Jei per daugelį metų išeivijoje buvo dirbama ir planuojama dėl lietuvybės išlaikymo gyvenamajame krašte bei Lietuvos reikalų kėlimo tarptautinėje plotmėje, progų tiesiogiai padėti savam kraštui nebuvo daug. Tačiau reikia pripažinti, kad asmeniniai ryšiai su giminėmis ir pažįstamais, paremiant juos materialiai, o vėliau, atsiradus daugiau galimybių, aplankant juos tėvynėje, neliko be pėdsakų. Net ir kritiškai nusiteikusi tautiečių dalis šiandien jau sutiks, kad santykiavimas su broliais tėvynėje buvo ir naudingas, ir būtinas.

     Per praėjusius metus įvykiai Lietuvoje ne tik išjudino visą Lietuvą naujiems uždaviniams, bet teikia daugiau galimybių ir mums, išeivijoje, padėti savam kraštui ir pereiti iš dalinės stagnacijos, gal ir ne visada dėl mūsų pačių kaltės, jau į konkretesnę veiklą.

     Gyvenantiems arčiau didesnių lietuvių centrų beveik nuolat tenka susitikti ir išgirsti ne vieną aktyviai besireiškiantį Lietuvos atgimime tautietį, kurie, atvykę į šį kraštą, supažindina mus su paskutiniais įvykiais Lietuvoje — jų darbais, rūpesčiais, bendradarbiavimo galimybėmis ir talka, kurios jie laukia iš mūsų.

     Amerikos Lietuvių Bendruomenės Krašto valdyba pirmoji kreipėsi į visuomenę, ragindama sutelkti ketvirtį milijono dolerių konkretiems uždaviniams, kuriuos reikėjo neatidėliojant įgyvendinti. Vienas iš jų buvo parūpinimas tinkamo popieriaus, kurio kažkodėl pritrūko kaip tik tam tikslui, kad būtų galima neatidėliojant perspausdinti dr. Šapokos Lietuvos istoriją. Buvo numatyta ir kitų neatidėliotinų įsipareigojimų. Atsiliepta į šį skubų reikalą gan dosniai iš visų lietuviškų sluoksnių.

     Be didelių užmojų, kurių imasi lietuvių bendruomenė, jau pastebime ir daugelį kitų daugiau ar mažiau organizuotų vienetų, kurie imasi iniciatyvos sukaupti finansinę paramą savo tautiečių bendriems darbams gimtajame krašte paremti. Kaip spaudoje buvo rašyta, tokią paramą jau planuoja skautai, ateitininkai, sporto darbuotojai ir kiti vienetai. Visa tai yra prasminga ir būtina, nes bent šiuo metu tiems užmojams remti nei iš Lietuvių Fondo, nei iš Tautos Fondo paramos negalima tikėtis. Patirtis rodo, kad kai kada privati ar bendraminčių sutelkta iniciatyva gali daug pasiekti. Reikėtų tikėti, kad ateityje ši individuali iniciatyva dar labiau gyvės ir gaus naujų impulsų įnešti savo dalį Lietuvos atstatymui.

     Visi išeivijoje gyvenantys lietuviai yra daugiau ar mažiau susipažinę su padėtimi vietovėse, iš kurių jie, ar bent jų tėvai, yra kilę. Daugelyje šių Lietuvos kampelių bus ateityje statomi nauji ar atstatomi anksčiau stovėję, bet dabar nugriauti, mūsų tautos didvyriams paminklai. Yra nemažai vietovių, kur reikės atstatyti sudegusias bei uždarytas ir sugriautas bažnyčias ir koplyčias. Reikia manyti, kad ateis laikas ir mūsų kadaise buvusių kultūros židinių — vienuolynų atstatymui. Talkinant šiuose ir panašiuose reikaluose, individualinė asmens iniciatyva bus būtina ir gali būti labai reikšminga atsikuriančiai Lietuvai. Kol kas negalint tiesiogiai piniginių aukų į kraštą nukreipti, jas galima būtų laikinai telkti, kad ir mūsų bendrinėse organizacijose, kaip antai, Lietuvių Religinėje Šalpoje ar Balfe, nurodant, kuriam tikslui aukos skiriamos, kad, atėjus laikui, jos ten ir patektų. Tačiau tam iniciatyvos reikia imtis dabar ir atlikti savo užduotį.

     Lietuvių bendruomenės užsimotas lėšų telkimas, reikia manyti, tęsis ir toliau, nes kitaip ir būti negalėtų. Gal tektų tik pagalvoti, ar nevertėtų šiam tikslui skirti kasmet gruodžio ir sausio mėnesius, kad kiekvienas lietuvis, neišskiriant ir mažųjų, galėtų atiduoti Lietuvai savo Kalėdinę dovanėlę. Šalia didžiųjų užmojų, kuriems ryžtasi mūsų bendrinės organizacijos, jei prie jų jungsis ir įvairūs klubai, kurių taip apstu mūsuose dar ir šiais laikais, o taip pat ir pavieniai asmenys imsis iniciatyvos aktyviau pasireikšti savo numatytų tikslų įgyvendinimui, tada galėsime laikyti save atgimstančios Lietuvos bendro darbo talkininkais. Dideli planai ir maži užmojai — visi jie yra svarbūs atgimstančiai Lietuvai ir visi reikalingi.