Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

GALININKO VARTOJIMAS

Kai kuriose tarmėse žodis galininkas reiškia “kas daug gali”, bet galininko linksnio vardas, atrodo, yra kilęs iš tranzityvinio (galininkinio) veiksmažodžio galėti. Galininkas lietuvių kalboje labai dažnai vartojamas, jo reikalauja visi galininkiniai veiksmažodžiai. Jų yra labai daug, pvz.: austi, dirbti, duoti, gauti, imti, turėti, vesti, vyti, vežti ir t.t.

Galininko reikalauja ir daugelis svetimos kilmės veiksmažodžių: analizuoti, egzaminuoti, instruktuoti, konsultuoti, organizuoti, toleruoti ir kt.

Lietuvių kalboje yra atvejų, kur galima pavartoti galininką arba kitokį linksnį bei prielinksninę konstrukciją. Su dėvėjimo veiksmažodžiais galima vartoti ir galininką, ir įnagininką, pvz.: vilktis švarką ir vilktis švarku:, apsiauti batus ir apsiauti batais; užsimauti pirštines ir užsimauti pirštinėmis. Galininką čia yra linkę vartoti žemaičiai ir vakarų aukštaičiai, o įnagininką — rytų aukštaičiai.

Su skaudėjimo veiksmažodžiais vartojamas ir galininkas, ir vardininkas, pvz.: skauda galvą ir skauda galva; diegia šoną ir diegia šonas; gelia rankas ir gelia rankos. Bendrinei kalbai su skaudėjimo veiksmažodžiais teiktinesnis galininkas.

Su veiksmažodžiais klausti ir prašyti galima vartoti galininką arba kilmininką: klausk tėvą arba klausk tėvo; prašyk motiną arba prašyk motinos.

Su veiksmažodžiu tikėti galima vartoti galininką arba inagininką: tikime Dievą arba tikime Dievu; tikime laimingą ateitį arba tikime laiminga ateitimi. Kai tokie pasakymai vartojami su neiginiu, tai, vartojant įnagininką, linksnis nesikeičia: tikiu Dievu, netikiu Dievu, bet kai vartojame galininką, tai su neiginiu turi būti kilmininkas: tikiu Dievą, netikiu Dievo.

Judėjimo veiksmažodžiai su priešdėliu per- (pereiti, perplaukti, peršokti...) gali būti vartojami su galininku arba su prielinksniu per ir galininku: pereiti kiemą, pereiti per kiemą; perplaukti upę, perplaukti per upę; peršokti tvorą, peršokti per tvorą.

Tas pats veiksmažodis kartais gali būti viena reikšme galininkinis, kita - negalininkinis, pvz.: veiksmažodis sekti reikšme “šnipinėti, eiti iš paskos, stebėti” yra galininkinis: sekti priešą; bet kai jis vartojamas reikšme “imti iš ko pavyzdį”, tai nėra galininkinis ir reikalauja įnagininko: sekti kieno pavyzdžiu.

Kartais galininkas klaidingai pavartojamas su tais veiksmažodžiais, kurie reikalauja ne galininko, bet kurio kito linksnio. Štai keli pavyzdžiai:

Klausyti ko, o ne ką, pvz.: Kalbėkite, aš jus (jūsų) klausau. Pasiklausykime naują plokštelę (= naujos plokštelės).

Laukti, sulaukti ko, o ne ką, pvz.: Žiūrėk, kokį amžių (kokio amžiaus) jis sulaukė! Aš tave (= tavęs) jau seniai laukiu.

Reikalauti, pareikalauti ko, o ne ką, pvz.: Už tą savo straipsnį jis pareikalavo labai didelį honorarą (= labai didelio honoraro).

Atstovauti kam, o ne ką, pvz.: Susirinkime jis atstovavo savo organizaciją (= organizacijai). Kas ji (= jam) atstovaus suvažiavime? Seime mūsų partijos (= mūsų patijai) niekas neatstovavo.

Kenkti, pakenkti kam, o ne ką, pvz.: Tie vaistai labai pakenkė jo širdį (= širdžiai).

Beasmenių sakinių objektas bendrinėje kalboje paprastai reiškiamas galininku, pvz.: reikia šieną pjauti, sveika pieną gerti. Klaida nelaikytinas ir objekto vardininkas: reikia šienas pjauti, sveika pienas gerti. Vardininką čia vartoja kai kurios tarmės.

Lietuvių kalbai yra charakteringas laiko galininkas, kur kitose kalbose paprastai vartojamas vietininkas. Tas vietininkas ir į lietuvių kalbą skverbiasi, bet jis neturėtų išstumti laiko galininko. Pvz., reikia sakyti mirties valandą, kovo mėnesį, praėjusį pavasarį, o ne mirties valandoje, kovo mėnesyje, praėjusiame pavasaryje.

Laiko galininkai dieną, naktį, rytą, vakarą, jau yra beveik suprieveiksmėję. Vietoj laiko galininko vakarą bendrinėje kalboje dažniau vartojamas vakare. Kai kuriose tarmėse sakoma ir ryte, bet bendrinei kalbai tai nelabai teiktina. Vietoj laiko galininko naktį, žinoma, galima vartoti ir prieveiksmį nakčia.

Lietuvių kalboje galininkas nevartotinas tikslui reikšti. Tikslo reikšmę nulemia slinkties veiksmažodžiai: eiti, bėgti, važiuoti... Pvz.: Eik duris (= durų) atidaryti. Išvažiavo šieną (= šieno) vežti.

Galininkas su galininkinio veiksmažodžio bendratimi nevartotinas paskirčiai reikšti. Čia geriau tinka naudininkas su bendratimi, pvz.: Pasiimk pintinėlę grybus (= grybams) susidėti. Nusipirkome mašiną šieną (= šienui) pjauti. Kritika ir savikritika yra gera priemonė įvairius trūkumus (= įvairiems trūkumams) šalinti.

Galininkas netinka neapibrėžtam kiekiui nusakyti. Šiuo atveju vartotinas kilmininkas, pvz.: Visi darome klaidas (= klaidų). Ji turi ir tokius mokinius (= tokių mokinių), kurie nieko nesimoko. Pernai jie pasiekė didelius laimėjimus (= didelių laimėjimų).

Praktiškas patarimas: suabejoję, ar galininkas tinka, mėginkime jį pakeisti neapibrėžto kiekio kilmininku. Jei kilmininkas atrodo tinkamas, tai jį ir vartokime.