Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.
ĮNAGININKO VARTOJIMAS
Šio linksnio vardas yra kilęs nuo žodžio “įnagis”, nes įnagininkas paprastai vartojamas, kai norima pasakyti, kokiu įnagiu ar įrankiu kas yra daroma.
Įnagininkas vartojamas su daugeliu sangrąžinių veiksmažodžių, pvz.: apsikrauti, apsipilti, apsivilti, bjaurėtis, didžiuotis, domėtis, džiaugtis, girtis, grožėtis, naudotis, rūpintis, skųstis, stebėtis ir t.t.
Žinoma, įnagininkas dažnai vartojamas ir su nesangrąžiniais veiksmažodžiais, pvz.: aprūpinti, stebinti, šerti, valgydinti, vaišinti, laikyti, vadinti, sekti ir t.t.
Rašydami apie galininko vartojimą, jau minėjome, kad su kai kuriais veiksmažodžiais galima vartoti ir galininką, ir įnagininką, pvz.: dėvėti gražiais drabužiais (gražius drabužius), vilktis švarku (švarką), ryšėti kaklaraiščiu (kaklaraištį), neavėti batais (batų).
Su veiksmažodžiais virsti, pavirsti, paversti, pasiversti galima vartoti ir įnagininką, ir konstrukciją su prielinksniu į, pvz.: Vanduo pavirto sniegu (į sniegą). Tos gyvenimo sąlygos jį pavertė tinginiu (į tinginį). Miestas po bombardavimo virto griuvėsiais ( į griuvėsius).
Veiksmažodį kratytis (nusikratyti, atsikratyti) galima vartoti ir su įnagininku, ir su kilmininku, pvz.: Aš juo (jo) niekad negaliu atsikratyti. Mes vis neįstengiame atsikratyti tų barbarizmų (tais barbarizmais).
Kartais įnagininkas klaidingai vartojamas su tokiais žodžiais, kurie reikalauja kito linksnio. Pvz., su pilnį žyminčiais veiksmažodžiais pripildyti, prikimšti, prisotinti ir pan. reikia vartoti ne įnagininką, bet kilmininką.
Grybautoja pripildė pintinę baravykais (= baravykų). Vanduo buvo prisotintas druska (= druskos). Kluonas buvo prikimštas šienu (= šieno). Klausant tos muzikos, mano širdis prisipildė džiaugsmu (= džiaugsmo). Jau žaliuoja laukai javais (javų) prisėti.
Įnagininkas nevartotinas po kai kurių būdvardžių, pvz., stiprus, silpnas, narsus ir pan. Čia geriau tinka kilmininkas arba tik vienas būdvardis, pvz.: Jis yra stiprus kūnu, bet silpnas dvasia (= stipraus kūno ir silpnos dvasios). Tai buvo narsus siela (= narsios sielos) žmogus. Užuot sakius silpnos dvasios, galima sakyti ir silpnadvasis.
Su būdvardžiu turtingas bendrinėje kalboje labiau linkstama vartoti ne įnagininką, bet kilmininką, pvz.: Lietuva yra turtinga miškais (= miškų). Ji taip pat yra turtinga dainomis ir pasakomis (= dainų ir pasakų).
Turbūt daugeliui šiuose sakiniuose kilmininkas bus neįprastas, bet reikia atsiminti, kad turtingas savo reikšme yra artimas žodžiams pilnas, kupinas, su kuriais vartojame kilmininką: pilnas pinigų, kupinas grūdų ir pan.
Jau pradžioje šio rašinio minėjome, kad įnagininkas kilęs iš žodžio įnagis, nes šiuo linksniu dažnai žymima kokia nors priemonė (įnagis, įrankis ar koks kitas daiktas), kuria atliekamas koks nors veiksmas: pieštuku rašome, kirviu kertame, pjūklu pjauname, žagre ariame. Nebūtų klaida tokiais atvejais vartoti ir prielinksnį su: rašome su pieštuku, kertame su kirviu ir pan. Pirmiau mokytojai griežtai drausdavo tokiais atvejais vartoti prielinksnį su ir jo nevartodavo net ten, kur jo tikrai reikia, pvz., sakydavo: Tai padarysiu mielu noru (= su mielu noru). Jis tai atliko didelėmis pastangomis (= su didelėmis pastangomis). Tokius pasakymus visuomet taisydavo ir J. Jablonskis (žr. Raštai, II tomas, 245,272, 346, 366, 484 psl.). Vis dėlto Jablonskis buvo labiau linkęs sakyti mielai, noromis, noringai, užuot sakius su mielu noru (t.p., 484 psl.).
Nebūtų gera priemonės įnagininką keisti gramozdiška konstrukcija su polinksniu pagalba. Pvz.: Dabar laukus ariame su traktorių pagalba (= traktoriais). Jis išsigydė vaistų pagalba (= vaistais). Vabzdžius išnaikinome chemikalų pagalba (= chemikalais).