Spausdinti

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

GIMTĄJĄ ŽEMĘ BUČIUOJU ŠIRDIMI

     Kęstutis Bruzgelevičius “Tiesoje” rašo, kad gegužės 23 dieną į Lietuvą trumpai viešnagei atvyko poetas Bernardas Brazdžionis. Vilniaus aerouoste svečią sutiko giminės ir artimieji, gausus būrys poeto talento gerbėjų. Kai poetas pasirodė aerostoties tarpduryje — paskendo gėlių jūroje. Nenuostabu: išvakarėse netilo redakcijos telefonai — skaitytojai teiravosi, kada atskrenda lėktuvas su Bernardu Brazdžioniu.

     Mitingo, kaip įprasta šiais laikais, nebuvo. Pražilęs, “baltas, baltas, kaip vyšnios viršūnė”, kiek pavargęs ir, atrodo, laimingas poetas jį pagerbti atvykusiems vilniečiams perskaitė vieną eilėraštį:

     O Lietuva,
     Nuėjusi Golgotos kryžiaus klaikų kelią
     Pavasarėjančio vasario,
     Kai vėliavą trispalvę į rankas imi,
     Kiekvieną
     Tavo laisvės medžio pumpuru
     Pražydusią šakelę,
     Kiekvienąją Gimtosios žemės pėdą
     Aš bučiuoju širdimi.

     O Lietuva,
     Kurią melu, tulžim, mirties agonija
     Ir sielvarto kartybe girdė
     Savi ir svetimi,
     Kiekvieną sielą, šiltą Dievui,
     Ir kiekvieną
     Tėviškei, Tėvynei Lietuvai
     Ištikimą širdį
     Glaudžiu aš prie krūtinės
     Ir bučiuoju širdimi.

     Ar bereikia sakyti, kokia plojimų audra palydėjo šiuos žodžius?

     Bernardą Brazdžionį pasveikino Lietuvos rašytojų sąjungos valdybos pirmininkas Vytautas Martinkus, visuomeninių bendrijų atstovai, poeto gerbėjai.

ROMUI KALANTAI ATIDENGTA MARMURO PLOKŠTĖ

     Gegužės 14 dieną Kauno muzikinio teatro sodelyje, toje vietoje, kur prieš 17 metų susidegino jaunuolis Romas Kalanta, atidengta marmuro plokštė jo atminimui. Ta proga čia įvyko mitingas.

     Tragiško įvykio sukakties dieną įvyko mitingas ir Vilniuje, Kalnų parke, su šūkiu — “Jaunuomenės gyvoji auka”. Jį surengė Jaunimo organizacijų koordinacinė taryba. Vilniaus Arkikatedroje buvo laikomos mišios. (Tiesa)

ĮKURTA CHORŲ SĄJUNGA

     Dvi dienas Vilniuje vyko Lietuvos chorvedžių suvažiavimas. Jis įkūrė Respublikos Chorų sąjungą — svanorišką kūrybinę organizaciją. Suvažiavimo delegatai patvirtino Chorų sąjungos veiklos programą, įstatus. Sąjungos prezidentu išrinktas Televizijos ir radijo komiteto vaikų choro meno vadovas Arvydas Girdzijauskas. (Tiesa)

UŽ BLAIVŲ GYVENIMO BŪDĄ

     Vilniuje įvyko Lietuvos blaivybės draugijos plenumas. Jis apsvarstė naują draugijos veiklos koncepciją ir įstatų projektą.

     Naujoje koncepcijoje siūloma blaivybės sampratą ugdyti nuo pat žmogaus gimimo, apsaugoti nuo alkoholio kūdiko laukiančias moteris, nevartoti svaigalų, kur yra mažų vaikų, siekti blaivybės per žmogaus dvasingumą, taikyti “sausą įstatymą” sau pačiam. Labai svarbu konsoliduoti visas blaivybės pajėgas, siekti, kad būtų priimta valstybinė blaivybės programa. Buvo papildyta ir Blaivybės draugijos taryba bei valdyba. (Tiesa)

PASAULIO LIETUVIŲ CENTRAS

     Kaune įvykusioje mokslinėje konferencijoje “Tautinė aukštosios mokyklos koncepcija ir Kauno universitetas” dalyvavę Lietuvoje ir užsienyje gyvenantys lietuvių mokslininkai pasisakė už Vytauto Didžiojo universiteto atkūrimą, įsteigė naują visuomeninę organizaciją — Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centrą.

     Konferencijoje išrinkta centro steigiamoji valdyba. Jos nariais tapo žymūs Lietuvoje, Jungtinėse Amerikos Valstybėse, Kanadoje ir kitose šalyse gyvenantys mokslininkai. Direktoriais valdyba paskyrė akademiką Vytautą Statulevičių ir Kalifornijos universiteto (JAV) profesorių Algirdą Avižienį.

     Centro steigimo statute pabrėžta, kad jis bus nepriklausoma, politiškai neužsiangažavusi įstaiga. Centro nariais galės tapti Lietuvos gyventojai, už tėvynės ribų gyvenantys lietuviai, kitų tautybių lietuvybės labui besidarbuojantys žmonės, dalyvaujantys centro veikloje, mokantys nustatyto dydžio mokestį.

     Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro veikla bus finansuojama visuomenės lėšomis, sponsorių įnašais ir pajamomis iš savo veiklos. (Komj. tiesa).

BURIAISI ŽEMAIČIAI

     Vilniuje įsikūrė Žemaičių kultūros draugijos, veikiančios nuo 1988 metų lapkričio mėnesio Telšiuose, skyrius. Steigiamajame susirinkime dalyvavo per šimtą mokslininkų, inžinierių, mokytojų, studentų ir kitų specialybių žmonių, kilusių iš įvairių Žemaitijos rajonų.

     Pagrindinis Vilniaus skyriaus tikslas — puoselėti žemaičių kultūrą, kalbą, kelti istorinę savimonę. Numatyta rinkti istorijos ir etnografijos medžiagą, tautosaką, aktyviai dalyvauti propagandiniame darbe. Valdybos pirmininku išrinktas etnografas S. Gutautas. (Tiesa)

MARIJAMPOLĖ AR KAPSUKAS?

     Mažas referendumas parodė, kad Suvalkijoje žmonės nėra praradę atminties ir savigarbos. 76.2% pasisakė už Marijampolę, 23.1% už Kapsuką. (Atgimimas)

KUR VYSKUPO KANKINIO MIRTIES VIETA?

     “Laiminga toji tauta, kurios viešpats yra Dievas, nes toji tauta yra nenugalima ir yra amžina” — tai vsykupo V. Borisevičiaus dažnai kartoti žodžiai.

     Dar karui nesibaigus, 1945 metais vyskupas buvo suimtas ir žiauriai tardomas Vilniuje. Paleistas sugrįžo, bet pasakė: “Nesidžiaukite, sesutės, neilgai aš čia būsiu”.

     Antrą kartą suimtas nebegrįžo. Abu kartus suėmimai įvyko tuometiniam religijos reikalų įgaliotiniui begėdiškai vyskupą apgavus: 1945.XII. 18 d. iškvietus į Vilnių “svarstyti svarbius Telšių vyskupijos klausimus”, o 1946.11.5 kviečiant į tariamą Vyskupų konferenciją.

     Likę kelios vyskupo kankinio mirties versijos: Lukiškių kalėjimas, saugumo rūsiai prie Lenino aikštės, Sibiras... Tačiau yra žinių, kad vyskupas Vincentas Borisevičius buvo sušaudytas 1947 metais sausio pradžioje Vilniuje, dabartinėje komendatūroje prie Vilnelės, Gedimino kalno papėdėje. (Atgimimas).

LIETUVOS KRIKŠČIONIŲ DEMOKRATŲ PARTIJA

     Lietuvos krikščionių demokratų partija atgaivinta 1989.11.16. Jos garbės nariai yra kardinolas Vincentas Sladkevičius ir vyskupas Antanas Vaičius. (Atgimimas)

IŠ SKURDO TURI GELBĖTI IR ĮSTATYMAS

     Atgimstant Lietuvai, pradėta labiau rūpintis daugiavaikėmis šeimomis, invalidais, kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Kalbama apie atlyginimų ir pensijų padidinimą. Tačiau dar per mažai kreipiama dėmesio į senus ir vienišus žmones, neturinčius jėgų apginti savo žmogiškąsias teises.

     Katalikiškoji moterų sambūrio “Caritas” Vilniaus grupės narės Vilniaus miesto Lenino rajone aplankė 76 vienišus žmones, gaunančius 30 rublių pašalpą ir neturinčius kitokių pajamų. Tarp jų 8 vyrai, 68 moterys. Pagal amžių iki 65 metų — 4; nuo 66 iki 80 metų — 16; 80 metų ir vyersnių — 56. Iš šių žmonių pusbadžiu gyvena 11; labai skursta 19; skurdžiai gyvena 21. Kiti gyvena kukliai, globojami giminių. 30 rublių pašalpas gaunančių senų žmonių ir invalidų Lietuvoje yra apie pusaštunto tūkstančio. Iš jų apie du trečdaliai vyresni kaip 80 metų. Varganą šių žmonių gyvenimą būtina kuo skubiausiai gelbėti įstatymais. Siūloma nustatyti oficialią 50 rublių bado ribą — dabar tiek dar pakaktų nemirti iš bado. Nustatyti 70-75 rublių minimalaus pragyvenimo ribą. Tiek pakaktų užsimokėti už kuklų butą ir labai kuklia' pragyventi. (Tiesa)

ŽINIOS IŠ ZARASŲ

     Zarasuose diktatoriškai buvo pakeisti net 15 gatvių pavadinimai. Dar pernai, įsivyraujant stipresniems pertvarkos vėjams ir skleidžiantis tautos atgimimo spinduliams, ryžomės atstatyti Zarasų miesto istorinę tiesą, grąžinti gatvėms istorinius, Stalino patikėtinių nuplėštus pavadinimus — Vytauto, Dariaus ir Girėno, Bukanto. Džiaugėmės, kad mūsų siūlymui pritarė ir rajono vykdomasis komitetas.

     Tačiau gatvių pavadinimai tebekabo seni ir šiandien. Vėl kyla juodi debesys, vėl niaukstosi dangus. LKP CK XVII plenume kai kurių oratorių Stalino laikų tvarkos nostalgija dvelkiančios kalbos vėl pažadino jau snūduriavusius, o gal ir persiorientavusius Stalino žygeivius, jie apipylė skundais ne tik partijos rajono komitetą, bet ir Vilnių, esą fašistai, tai yra — mes, Sąjūdis, grąžindami “buržuazinius” gatvių pavadinimus, norime grąžinti ir fašistinę santvarką, kurios Lietuvoje, kaip teigia mokslininkai, niekad ir nebuvo.

     O mūsų tikslas vienas — dabarties ir ateities kartos stiprybės tesisemia iš nesužalotos istorijos puslapių. (Atgimimas)

ŽINIOS IŠ LAZDIJŲ

     “Mainos rūbai margo svieto”, — juokauja dzūkai, pradėję skaldyti, kaip žmonės sako, be saiko ir be proto išsikerojusius, išsiplėtojusius kolūkius ir tarybinius ūkius. Kur girdėta, kad mėšlą iš ūkių į laukus tenka vežioti dešimt ir daugiau kilometrų. Vairuotojai sakydavę — “ne mėšlą vežu, o į komandiruotę vykstu”.

     Todėl buvęs “Pergalės” kolūkis, nutįsęs panemuniais nuo Krikštonių net iki Noregėlių ir Seiliūnų, susmulkintas į tris kolūkius. Aštrosios Kirsnos tarybinis ūkis perkirstas į du kolūkius. Keičiami arba grąžinami kolūkiams seni lietuviški vardai. Štai Lenino kolūkio nariai visuotiniame susirinkime nutarė nuo šiol savo kolūkį vadinti senu jotvingišku Leipalingio vardu. (Atgimimas)

KIEK ŠIUO METU LIETUVOJE YRA VYSKUPŲ?

    Lietuvoje yra trys arkivyskupai ir šeši vyskupai. Be to, dar yra trys popiežiaus garbes prelatai, devyni monsinjorai, vienas kapitulos prelatas, du kapitulos kanauninkai ir trys garbės kanauninkai. (Atgimimas)