Alė Rūta
Bernardas Brazdžionis. “Po aukštaisiais skliautais”. Liet. B-nės 1986 m. Literatūros premiją laimėjęs eilėraščių rinkinys (rankraštyje), 1989 m. “Lietuvių dienų” išleistas knyga. Viršelio aplankas ir vinjetės dail. Pauliaus Jurkaus. Gaunamas pas leidėjus 4364 Sunset Blvd., Los Angeles, CA 90039 ir pas platintojus.
Čia nebus knygos įvertinimas, o tik gera žinia skaitytojams: įsigykite ir grožėkitės!
Viršelis ir kiti piešiniai realistiškai paprasti, bet išraiškūs, didingi, kaip ir šio autoriaus poezija. Keliais brūkšniais sugestionuojama žmogaus kelionė, jo susimąstymas visatoje. Pirmoje vinjetėje — atversta knyga, paskutinėje — užversta knyga. Nesutikime su dailininku — šis poetas dar neužverčia knygos, nes tebėra kūrybingas ir produktyvus. Jo žodžiai įtaigūs — ar jį skaitant girdi, ar pats skaitai. Pagauna ritmas, rimai, o eilėraščių nostalgija sujaudina iki sielos gelmių.:
"Metų metai, miestų miestai, žingsniai kloniuose ir tyruose,
Man belaukiant, rodos, plaukė su pavasario srove,
Kad kitam krašte pasaulio, mano meilės žiede tyras.
Atsilieptum į tą balsą, kaip šaukiau širdy tave”.
“Tėvynės elegija”, p. 71
Ir bet kuris eilėraštis apie Lietuvą, jos netekimą, jos ilgesį ir tikėjimą jos prisikėlimu — yra mūsų bendrų jausmų išreiškimas skambia brazdžioniška forma ir giedriu brazdžionišku tikėjimu.
Knygos pradžioje — W. Šekspyro eilėraščio vertimas, kurio paskutinėmis eilutėmis lyg išsakomi ir Brazdžionio poezijos tikslai:
"O, miela, tik apie tave rašau, žinok,
Tave ir tavo meilę mato mano akys,
Senus žodžius naujai tik apvelku, vienok
Kartodamas, ką jau esu tau sakęs.
Nes kaip kas dieną saulė danguje.
Taip mano meilė ir sena, ir vėl nauja"(p. 7).
Temų požiūriu šis rinkinys labai įvairus. “Bedugnės ir tiltai”(p. 54) — motyvas pagal Karol Vojtyla (popiežiaus Jono Pauliaus II) poeziją. Yra čiurlioniškų eilėraščių, yra skirtų vietovėms: Čikagai, Niujorkui, Atlanto vandenynui... “Tikrais vardais” (p. 120) — minima gimtinė, Sirvėnos ežeras prie Biržų, Juozas Keliuotis, Juozas Grušas, Antanas Vaičiulaitis, Benediktas Babrauskas, Jonas Aistis... Skambus ketureilis “Ta vasario diena” (p. 26-27) — autobiografinis:
‘Ta vasario diena man nušvito
Pačiame vidury vėlumos —
Ant palangės snaigės krito,
Speigui spaudžiant pirštais žiemos.
Rytas, deimantais, perlais nusėtas
Ir sutirpęs ant skruostų mamos,
Nepasakė, kad gimė poetas.
Išnešiotas žemės žiemos.
Nepasakė, kad jos horoskopas
Parašytas tremties likime,
Nepasakė, kad, širdžiai susopus,
Reikia gydyt gimtąja žeme”.
Biblinėmis temomis eilėraščių nedaug, bet filosofinių — apsčiai. Vienas jų — “Auka” (p. 11) grakščiausiai išsako poeto gyvenimo filosofiją (M.K. Čiurlionio Kaino-Abelio temos motyvais). Poetas sakosi nešąs per gyvenimą “savo žodžių auką”, “savo skausmo auką”, “savo džiaugsmo auką”, “savo laimės auką”. Ir gal todėl jam giedra po aukštaisiais skliautais... Trečias šio eilėraščio posmelis:
Nešu tau, Viešpatie, aš savo džiaugsmo auką,—
Išsaugotą, išaugusią jaunų dienų javuos.
Tu man davei gyvenimą, kaip gintarinį lauką.
Pražydusį pavasariais gražiausios Lietuvos!
Ir gal todėl, dėl šios “išsaugotos jo aukos”, poetas šiemet taip gražiai buvo sutiktas Lietuvoje.
Knyga “Po aukštaisiais skliautais” išleista patraukliai. Leidykla pagirtina dėl labai mažai korektūros klaidų: visoje knygoje užtikau vos devynias mažytes, pvz.: dungso (=dunkso), grūmoja (=grūmoja) ir t.t.
Šis rinkinys dar kartą parodo mūsų poeto gyvastingumą bei aktualumą, jo reikšmę lietuvių literatūrai; galbūt ir didelę reikšmę Lietuvos prisikėlimui į politinę laisvę bei kūrybinį gyvenimą.