Vida Brazaitytė
Tautinio atgimimo sąjūdis Lietuvoje prasidėjo antroje devyniolikto šimtmečio pusėje. Trys istoriniai įvykiai paveikė šį atgimimą: 1863 metų lietuvių sukilimas prieš rusų priespaudą, 1864 metų spaudos draudimas (rusų valdžia buvo uždraudusi spausdinti knygas lietuvių kalba) ir 1864 metų baudžiavos panaikinimas. Svarbiausias įvykis, paveikęs atgimimo sąjūdį, buvo spaudos draudimas.
Spaudos draudimo laikotarpiu buvo išleista daugiau kaip tūkstantis leidinių. Pirmasis lietuviškas laikraštis “Aušra” pradėtas spausdinti dr. Jono Basanavičiaus 1883 metais. Dr. Basanavičius laikraštyje aiškino lietuviams, kokią garbingą praeitį Lietuva turėjusi, skatino didžiuotis didinga istorija, gražia lietuvių kalba, papročiais, nepaprastu tėvynės grožiu. Kartu ir aiškino, kad lietuvių tauta yra okupanto rankose, kad okupantas yra žiaurus — skriaudžia ir naikina Lietuvą. Basanavičius kvietė visus lietuvius į kovą už nepriklausomą Lietuvą. Perskaitęs dr. Basanavičiaus “Aušrą”, dr. Vincas Kudirka pradėjo leisti kitą lietuvišką laikraštį “Varpą”, kuris, kaip tikras varpas, skambino ir šaukė lietuviams: “Kelkite, kelkite, kelkite!” Dr. Kudirka yra ir mūsų tautos himno autorius. Kiti rašytojai, kaip Maironis, Pranas Vaičaitis, Vincas Pietaris, Žemaitė, Lazdynų Pelėda, Šatrijos Ragana, Jonas Biliūnas, vyskupas Motiejus Valančius, taipogi žadino tautinę sąmonę kiekviename susipratusiame lietuvyje.
Paulius Augius Žemaičių vestuvės
Lietuviai nepasidavė rusų varžymui. 1918 metų vasario šešioliktą dieną Lietuvos Taryba, posėdžiavusi Vilniuje, pasirašė Lietuvos nepriklausomybės paskelbimo aktą. Kas galėjo tikėti, kad po 123 carinės Rusijos okupacijos metų Lietuva vėl tapo nepriklausoma valstybe?
Lietuvos laimės žiburys greitai užgeso. Vos dvidešimt dvejus metus Lietuva išbuvo nepriklausoma valstybe. Prasidėjus Antrajam pasauliniui karui, Lietuva turėjo kelis pavergėjus. Karui pasibaigus, Lietuvoje vėl įsiviešpatavo rusų komunistų valdžia su visa jos anksčiau nustatyta santvarka. Vėl prasidėjo teroras, lietuvių persekiojimai, masiniai išvežimai į Sibirą. Deja, vergija tęsiasi iki šių dienų.
Bet šiomis dienomis Lietuvoje vyksta neįtikėtini įvykiai. Sovietų Sąjungos generaliniam sekretoriui Gorbačiovui paskelbus glasnot ir perestroiką, sujudo visi Pabaltijo kraštai kovai už savo valstybių nepriklausomybę. Atrodo, kad prasidėjo antrasis tautinio atgimimo sąjūdis mūsų tėvynėje.
Sunku pasakyti, kada iš tikrųjų Lietuvoje prasidėjo persitvarkymas. Jau praeitų metų gegužės 22 dieną Antanas Terleckas, Nijolė Sadūnaitė ir kiti disidentai Vilniuje suorganizavo protesto mitingą masiniams 1948 metų išvežimams į Sibirą paminėti. Tai buvo lyg pabudimas iš letargo miego — prieš keletą metų už tokias demonstracijas, mitingus visi dalyviai buvo areštuojami, metami į kalėjimus arba ištremiami. Šiame mitinge visai nebuvo matyti milicijos. Taip dar niekad nebuvę Lietuvos istorijoje. Žmonės jautėsi drąsesni, pradėjo atsispirti komunistų valdžiai.
Birželio 3 dieną, Vilniuje susiformavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinė grupė. Sąjūdis veikia su valdžios žinia. Grupė seka Gorbačiovo paskelbtą persitvarkymą, bandydama pritaikyti Lietuvos sąlygoms, nenorėdami nukrypti iš rusų valdžios vėžių. Be Sąjūdžio yra dar viena pagrindinė grupė, kuri dirba Lietuvos nepriklausomybės kryptimi — Lietuvos Laisvės Lyga (LLL). LLL buvo įkurta 1978 metų vasarą. Jos pagrindinis tikslas — kelti lietuvių tautos sąmoningumą, brandinti nepriklausomos Lietuvos idėją. Lyga buvo priversta veikti pogrindyje — dalyvavo pogrindinėje spaudoje, rinko archyvinę medžiagą, organizavo protesto akcijas. Po dešimties veiklos metų Lyga pagaliau dirba legaliai. Lietuvos Laisvės Lyga iš rusų valdžios reikalauja, kad ši laikytųsi Sovietų Sąjungos konstitucijos, kurioje parašyta, kad Sovietų Sąjunga yra suverenių respublikų sąjunga, ko nepripažįsta Sovietų Sąjungos aukščiausieji pareigūnai. Lygos pagrindinis tikslas šiuo metu — laisva Lietuva Europos tautų konferencijoje su samdoma kariuomene ir ryšiais su užsieniu. Ji taip pat reikalauja vykdyti Jungtinių Tautų chartą, rezoliucijas, deklaracijas ir Helsinkio akto nutarimus.
Birželio 14 dieną Vilniuje vyko demonstracijos 1941 metų išvežimams prisiminti. Dalyvavo maždaug šeši tūkstančiai žmonių. Leonas Laurinskas ir Genovaitė Šakalienė, abu Laisvės Lygos nariai, pakyloje iškėlė trispalvę. Juos KGB suėmė, bet, neilgai palaikę, paleido. Šios demonstracijos sąlygojo kitas demonstracijas bei mitingus. Liepos 9 dieną Vingio parke įvyko mitingas, kuriame dalyvavo daugiau kaip 100.000 žmonių. Kalbėjo Sąjūdžio vadovai, partijos bei valdžios pareigūnai. Buvo iškeltos trispalvės vėliavos, giedamas himnas.
Visą lietuvių tautą išeivijoje nustebino ir nudžiugino rugpjūčio 23 dienos demonstracija Vingio parke. 200.000 žmonių susirinko paminėti 1939 metų rugpjūčio 23 dienos J. Ribbentropo ir V. Molotovo (Vokietijos ir Sovietų Sąjungos) nepuolimo sutarties pasirašymo metines, pagerbti hitlerizmo ir stalinizmo aukų atminimą. Demonstracijas pradėjo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys, profesorius Vytautas Landsbergis. Taip pat kalbėjo Lietuvos Komunistų Partijos Centro Komiteto sekretorius Lionginas Šepetys, Tarybų Lietuvos užsienio reikalų ministras Vladislovas Mikučiauskas, poetas Justinas Marcinkevičius. Plevėsavo didžiulės tautinės vėliavos, perrištos juodais kaspinais, vieningai giedamas nepriklausomos Lietuvos himnas. Buvo renkamos aukos paminklui nukankintiems stalinizmo metais pastatyti.
Spalio šeštą dieną Aukščiausiosios tarybos prezidiumo įsakymu nepriklausomos Lietuvos vėliavai buvo grąžintos tautinės vėliavos teisės su pastaba, kad ji nuolatos turi būti iškeliama Vilniuje, Gedimino bokšte. Prezidiumas taip pat pripažino Lietuvos himną, pavadintą dr. V. Kudirkos “Tautiška giesme”. Spalio septintą dieną Gedimino pilies bokšte buvo oficialiai iškelta tautinė vėliava. Tūkstančiai žmonių susirinko stebėti šį istorinį įvykį. Buvo giedamas himnas, leidžiamos geltonos, žalios ir raudonos raketos. “Tiesa” šitaip aprašė vėliavos pakėlimą: “Visų žvilgsniai, mintys ir širdys ten, Gedimino pilies bokšte. Kalno papėde nuūžia plojimų audra. Šios akimirkos laukėme ilgus metus, puoselėjome savo svajonėse ir pagaliau ji įsikūnijo, iš lėto kyla, plazda, plevėsuoja išsaugota ir vėl į šviesą išeinanti vėliava. Iš pačių sielos gelmių veržiasi žodis ‘Lietuva’, per Gedimino aikštę, per Vilnių, per visą Lietuvą nuaidi ‘Tautiška giesmė’...” Spalio devintą dieną trispalvė buvo iškelta Kauno istorijos muziejaus bokšte.
Lietuvos persitvarkymo sąjūdžiui buvo sunku pradėti savo darbą, nes Komunistų Partijos Centro Komiteto keli nariai bijojo, kad Sąjūdžio darbas pakenks partijai, nors Sąjūdis remiasi Sovietų Sąjungos konstitucija ir “atvirumo bei persitvarkymo” skelbiamomis temomis. Spalio 20-23 d. Sąjūdis paruošė steigiamąjį suvažiavimą-kongresą Vilniuje. Kongresas buvo ruošiamas vadovaujantis 1905 metais įvykusio seimo, pirmininkaujant dr. Basanavičiui, metodika. Dalyvavo tūkstantis Sąjūdžio atstovų (Sąjūdis turi 300 vienetų, 150.000 narių). 4.000 kviestų svečių bei stebėtojų, jų tarpe Lietuvos Laisvės Lygos ir katalikų Bažnyčios atstovai, PLB valdybos pirmininkas dr. Vytautas Bieliauskas ir “Amerikos balso” korespondentas Romas Sakadolskis. Kongresą transliavo radijas, televizija. Kongreso atidarymas įvyko spalio 22 dieną: iškelta vėliava Gedimino kalne, giedamas Lietuvos himnas. Posėdžiai vyko sporto rūmuose. Kongreso dalyviai svarstė Lietuvos vėliavos, simbolių, himno, konstitucijos, kultūrinės ir ekonominės autonomijos, ekologijos, švietimo reformos klausimus. Buvo išrinktas 220 narių seimas ir 25 žmonių valdyba. Lietuvos Komunistų Partijos generalinis sekretorius Songaila atsistatydino iš savo pareigų, jo vietą užėmė Algirdas Brazauskas. Tą vakarą 200.000 žmonių susirinko Katedros aikštėje, su žvakėmis ėjo sostinės gatvėmis, giedodami himną ir dainuodami liaudies dainas. Plevėsavo Lietuvos, Latvijos ir Estijos vėliavos. Brazauskas pareiškė, kad Katedra ir šv. Kazimiero šventovė bus grąžinta tikintiesiems. Spalio 23 dieną, sekmadienį, buvo laikomos šv. mišios prie Katedros durų. Komunistų Partija siūlė laikyti pamaldas Katedroje, bet dvasiškiai atsisakė, motyvuodami tuo, kad nenori į savo Dievo namus eiti vienai valandai. Mišias koncelebravo kardinolas Sladkevičius, vyskupas J. Steponavičius ir kiti. Vėliau vyko posėdžiai. Kongreso dalyviai reikalavo, kad Lietuva turėtų savo atstovą Jungtinėse Tautose, diplomatines misijas užsienio kraštuose, kad sovietų kariuomenė pasitrauktų iš Lietuvos ir lietuviai Lietuvoje atliktų karinę tarnybą. Norima atstatyti visas religines teises Lietuvos katalikams, atgaivinti Kalėdų ir Velykų šventes. Dalyviai nutarė, kad komunistų partijos nariams būtų panaikintos specialios privilegijos — specialūs butai, atskiros krautuvės maistui ir rūbams, atskiri medicinos patarnavimai ir klinikos.
Visų Šventųjų diena paskelbta nedarbo diena. Buvo švenčiama Kalėdų pirmoji diena, tikimasi, kad ir Žolinės bus nedarbo diena. Kalėdų pamaldas transliavo televizija. Per Vėlines Panevėžyje buvo atliktas Mozarto “Requiem” prie degančių žvakučių. Koncertas buvo skirtas stalinizmo aukoms pagerbti. Vėlinių dieną niekas nedirbo. Daugelis žmonių lankėsi Rokantiškių ir Rasų kapinėse. Rasų kapinių tuščioje aištelėje kažkas pastatė kryžių su įrašu: LIETUVOS KANKINIAMS ATMINTI — 1988. Visur degė tūkstančiai žvakių. Būriai žmonių, stovėjo prie dr. Basanavičiaus, V. Mykolaičio-Putino, B. Sruogos ir M.K. Čiurlionio kapų.
Vilniaus traukinių stotyje maždaug 400 lietuvių lapkričio 4 dieną sutiko kun. Sigitą Tamkevičių, grįžusį iš tremties. Buvo laikomos trispalvės ir Vatikano dvispalvės vėliavos. Žmonės giedojo giesmes, dainavo liaudies dainas. Kun. Tamkevičių pasitiko keli buvę kaliniai: kun. J. Matulionis, prieš dvi dienas grižęs Viktoras Petkus ir Petras Cidzikas. Visi nužygiavo prie Aušros Vartų koplyčios. Kun. Tamkevičius kalbėjo, kad ši diena jam kaip sapnas — sunku tikėti, kad tauta atgimus. Bažnyčioje bus daug vilčių, žmonių entuziazmas neapsakomas. Reikia dėkoti Marijai už mūsų visą džiaugsmą, nes šie metai yra Marijos metai: “Motina pamatė, kad mūsų tautai, Bažnyčiai, mums visiems daug ko trūksta, daug ko reikia. Ir šiandien visi susirinkę čia dėkojame, dėkojame Dievo Motinai, dėkojame mūsų Viešpačiui Jėzui Kristui, kad pažvelgė į mūsų tautą, pažvelgė į mūsų Bažnyčią, pažvelgė į mūsų gyvenimą. Šiose mišiose melskimės, kad mūsų tautoje prasidėjęs atgimimas turėtų pagrindą, kad žmonės rastų tiesą”. Kun. Tamkevičius koncelebravo mišias su šešiais kunigais.
Be kunigo Tamkevičiaus į Lietuvą grįžo dar trys sąžinės kaliniai. Lietuvos Helsinkio grupės nariai Viktoras Petkus grįžo į Vilnių lapkričio 2 dieną, o Balys Gajauskas į Kauną grįžo lapkričio 7 dieną. Poetas Gintautas Iešmantas į Vilnių grįžo lapkričio ketvirtosios naktį. Taip pat iš psichiatrinės ligoninės paleistas Voldemaras Karoliūnas.
Sąjūdis lapkričio 9 dieną paskelbė Lietuvos gyventojams, kad nori surinkti milijoną parašų prieš Sovietų Sąjungos konstitucijos pataisų projektą. Peticija buvo šitaip parašyta: “Paskelbtas TSRS konstitucijos pataisų projektas pažeidžia teisinės valstybės principus ir neatitinka 19-tos partinės konferencijos dvasios, kadangi riboja sąjunginių respublikų ir tautų teisę bei stiprina centralizuotą, biurokratinę valdymo sistemą”. Parašus norėjo surinkti iki lapkričio 17 dienos. Konstitucijos pakeitimų ir pataisymų problema yra ta, kad dabartinėje konstitucijoje sakoma, jog kiekviena respublika turi teisę pasisakyti už konstitucijos pakeitimą, o Sovietų Sąjunga nori susiaurinti respublikų teises. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio iniciatyva buvo parašyta nauja Lietuvos konstitucija. Profesorius Antanas Buračas yra vienas iš pagrindinių šios naujos konstitucijos autorių. Konstitucijoje parašyta, kad Maskvos kontrolė turi būti labai maža, beveik visa teisė tenka Lietuvai. Lietuvos vaikinai karinę tarnybą turi atlikti tik Lietuvoje. Konstitucija buvo pateikta Aukščiausiajai Tarybai. Aukščiausios Tarybos delegatai nebalsavo už tokį konstitucijos projektą. Šis parlamentarinių taisyklių sulaužymas buvo Aukščiausiosios Tarybos vadovybės suredaguotas. Dar iki šių dienų nėra išspręsta konstitucijos problema.
Gedimino aikštėje prie katedros lapkričio 12 dieną buvo laikomos šv. mišios Vilniaus vyskupijos 600 metų, vysk. Motiejaus Valančiaus blaivybės akcijos 130 metų ir palaimintojo Jurgio Matulaičio įžengimo į Vilniaus vyskupo sostą 70 metų sukaktims paminėti. Vysk. J. Steponavičius, A. Vaičius, J. Preikšas, V. Michelevičius, prel. A. Gutauskas ir K. Dulksnys su kardinolu Sladkevičiumi koncelebravo mišias. Po pamaldų Katedroje įvyko konferencija blaivybės klausimais.
Lapkričio 16 dieną įsisteigė lietuvių skautų organizacija su centru Vilniuje. Jaunimas pats buriasi, pradeda veiklą. Yra naudojama prieškarinių laikų išlikusi medžiaga.
Lietuvoje pradėtas leisti pirmas krikščioniškas laikraštis “Tikėjimo žodis”. Jį leidžia Lietuvos krikščionių sąjunga. Ekumeninę koaliciją sudaro katalikai kunigai, protestantų dvasininkai ir poetas Sigitas Geda.
Paulius Augius Laukų sargyboje, 1953
Taikos Karalienės šventovė Klaipėdoje jau grąžinta tikintiesiems. Pirmos pamaldos buvo laikomos lapkričio 25 dieną. Sovietų valdžia pažadėjo valstybės lėšomis atstatyti nugriautą šventovės bokštą, altorių ir vėl įrengti varpus.
Po žemės drebėjimo Armėnijoje Lietuvos persitvarkymo sąjūdis nusprendė iš savo iždo paaukoti šimtą tūkstančių rublių žmonėms, išgyvenusiems baisų žemės drebėjimą. Taip pat visos aukos gautos nuo gruodžio aštuntos dienos iki gruodžio dvidešimt šeštos dienos perduotos Armėnijai.
Kūčių vakarą, 9 valandą, Lietuvoje pusvalandžiui buvo išjungtos visos šviesos gatvėse, o namų languose išstatytos žvakės. Šis simbolis parodė visos lietuvių tautos solidarumą Lietuvos suverenitetui. Kalėdų dieną minios žmonių rinkosi Gedimino aikštėje šv. mišioms, kurias laikė kardinolas Sladkevičius. Mišios buvo rodomos per televiziją.
Lietuvos Aukščiausios Tarybos prezidiumas patvirtino, kad lietuvių kalba yra Lietuvos vyriausybės oficiali kalba visuose reikaluose ir apribojo rusų kalbos naudojimą. Visi, kurie gyvena ir dirba Lietuvoje, turės per dvejus metus išmokti lietuviškai susikalbėti. Antra, kad Vasario 16-ji yra oficiali valstybinė šventė — paminėjimas nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimo 1918 metais. Mėnesinis žurnalas “Kultūros barai” pradėjo spausdinti A. Šapokos Lietuvos istoriją.
Kardinolas Vincentas Sladkevičius, šv. Tėvo pakviestas, lankėsi Vatikane sausio 25 — vasario 8 dienomis. Kardinolas pranešė, kad yra galimybių popiežiui lankytis Lietuvoje 1990 metais. Kardinolas taip pat pasakė, kad Lietuvos katalikų padėtis yra pagerėjus. Lietuvių katalikų bendruomenė yra didžiausia visoje Sovietų Sąjungoje. Komunistinė vyriausybė leido studijuoti Kauno kunigų seminarijoje 143 jaunuoliams.
Vasario 5 dieną įvyko pirmos šv. mišios Vilniaus katedroje, kurias laikė vyskupas Julijonas Steponavičius. Seminarijos klierikai atliko skaitymus ir patarnavo mišių metu. Mišiose dalyvavo daug jaunimo. Katedros aikštėje tūkstančiai žmonių per garsiakalbius klausė pirmųjų šv. mišių. Naujai atkurtas katedros choras vadovavo giesmėms. Vysk. Steponavičius pasakojo apie Katedros istoriją, jos svarbų vaidmenį Lietuvos katalikams ir jos skaudų išniekinimą ir atėmimą prieš keturiasdešimt metų. Vyskupas priminė, kad visi turi būti Dievo šventovėmis, yra reikalinga žmonėms pagilinti savo tikėjimo pagrindus. Katedra buvo atšventinta. Pirmą kartą skambėjo Katedros varpai. Tą pačią dieną išėjo pirmas numeris pirmo oficialaus pokarinio katalikiško žurnalo “Katalikų pasaulis”. Žurnalas išeis kas antrą savaitę. “Katalikų pasaulio” svarbiausieji uždaviniai: nušviesti katalikų tikėjimo ir dorovės mokslą, plėsti Švento Rašto ir liturginių apeigų, švenčių pažinimą, teikti informaciją apie Bažnyčios istoriją, neapsiribojant tik Lietuva ir katalikybe, propaguoti dorą ir blaivų gyvenimo būdą, šeimų tvirtumą ir visuomenės santarvę, telkti religinės poezijos, beletristikos ir medžiagos iš šventųjų gyvenimo.
Vasario 6-7 dienomis penki Europos Parlamento Pabaltijo intergrupės nariai viešėjo Lietuvoje. Jie susitiko su Lietuvos TSR aukščiausios tarybos deputatais, Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio seimo tarybos nariais, Lietuvos Katalikų Bažnyčios atstovais, Lietuvos Laisvės Lyga, Lietuvos Helsinkio grupe, Lietuvos demokratų partija. Vasario 6 dieną Lietuvos Laisvės Lyga Gedimino aikštėje sušaukė mitingą, kuriame taip pat dalyvavo Lietuvos demokratų partija ir Lietuvos tautinė jaunimo sąjunga. Tikslas buvo parodyti besilankantiems deputatams, kad lietuvių tauta pageidauja visiškos nepriklausomybės. Vėliau prie Vilniaus kurijos, kur parlamentarai buvo nuvykę susitikti su vysk. Steponavičiumi, susirinko maždaug 500 piketuojančių žmonių. Jie prašė pasimatymo su intergrupės vadovu dr. Hans Joachim Seeler. Seeler vėliau išėjo. Jis pasakė susirinkusiems, kad Europos parlamentas niekad nepripažino ir niekad nepripažins Lietuvos aneksijos. Po šio susirinkimo Seeler ir kiti deputatai pareiškė, kad jiems dabar aišku, kokios lietuvių nuomonės, kokia jų sudėtinga padėtis, ir todėl jie džiaugiasi kelione į Lietuvą. Parlamentarai buvo susitikę ir su Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio seimo tarybos nariais. Nariai įteikė pareiškimą, kuriame reikalauja “nepriklausomybės, neutralios Lietuvos valstybės demilitarizuotoje zonoje. Mūsų tautos veikimas, kurio pagrindinis tikslas yra nepriklausomybė, pasiekė jau tokį laipsnį, kad, jei tai nebus įvykdyta, susidarys nuolatinė įtampa Europoje”.
Lietuvos nepriklausomybės šventė Lietuvoje buvo švenčiama dvi dienas. Vasario 15 dieną Šančių kapinėse buvo padėti gėlių vainikai ant karių kapų, kurie žuvo 1918-1919 metų kovose už nepriklausomybę. Po gėlių padėjimo Kauno valstybiniame teatre prasidėjo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio sesija. Joje dalyvavo visi 220 sąjūdžio seimo nariai. Buvo svarstomos dabarties ir ateities problemos. Sąjūdis priėmė deklaraciją, kuri reikalauja atkurti demokratinę ir nepriklausomą Lietuvos valstybę. Vasario 16 dieną Kauno katedroje kardinolas Sladkevičius laikė šv. mišias. Pamoksle kardinolas viešai siūlė Lietuvai pasitraukti iš Sovietų Sąjungos. Po pamaldų žmonių minia žygiavo į Karo muziejaus aikštę atidengti “Laisvės” paminklo. Paminklą pašventino kardinolas, dalyvaujant 200.000 žmonių. Vienas likusių gyvųjų Lietuvos laisvės kovų veteranų, Vytautas Landsbergis-Žemkalnis, atidengė paminklą, skambant fanfaroms, kylant taikos balandžiams. Buvo daug pasakytų kalbų. Po kalbų Kauno valstybinis choras atliko Šimkaus “Lietuviais esame mes gimę”. Tada Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio seimo nariai priėmė priesaiką. Priesaikos tekstą skaitė Kauno sąjūdžio narys ir vedėjas Algis Norvilą: “Mes, Sąjūdžio seimo deputatai, Lietuvos nepriklausomybės dieną atėję prie Laisvės paminklo, sakome: Tebūnie Lietuva tokia, kokios norės jos žmonės. Mūsų tikslas — laisva Lietuva! Mūsų likimas — Lietuva! Tepadeda mums Dievas ir viso pasaulio geros valios žmonės!” Taip pat Kauno teatro sodelyje, toje vietoje, kur susidegino Romas Kalanta, Sąjūdis padėjo gėlių vainiką.
Tą pačią dieną Vilniuje buvo laikomos pamaldos Katedroje. Po pamaldų Pilies gatvėje Nr. 26 memorialinė lenta buvo atidengta, kur buvo pasirašytas nepriklausomybės aktas. Vėliau Valstybiniame dramos teatre vyko iškilmingas minėjimas ir mokslinė konferencija apie nepriklausomybės aktą. Kiti minėjimai vyko Vilniuje prie istorinių vietų, susijusių su Lietuvos nepriklausomybės atkūrimu. Septintą valandą vakaro Sporto rūmuose buvo iškilmingas koncertas. Po koncerto Katedros aikštėje žmonės rinkosi mitingui ir šventiniam koncertui.
Paulius Augius Pupos pasaka, 1945-48
Taigi regime stebėtiną tautos sąmonės atgimimą ir susitelkimą. Lietuviui nusibodo būti savo krašte antraeiliu piliečiu. Nusibodo stebėti, kaip niekinama lietuvių kalba ir jos istorija. Nusibodo melas ir apgaulės. Pradėjus sklisti aušrai, tauta stengiasi atsigriebti už prarastus metus, visomis išgalėmis gelbėti, ką dar galima atminti, surasti ir sugrąžinti ateinančioms kartoms.
Lietuvių tauta, įvairiais laikais būdama įvairaus okupanto rankose, nenori sutikti su jo priespauda ir kovoja už savo tautos nepriklausomybę. Ji ne kartą įrodė visam pasauliui, jog gali egzistuoti, kurti savo rytojų savarankiškai. Ir dabar, tiek metų būdama rusų okupanto priespaudoje, lietuvių tauta nepalūžo, keliasi iš ilgai trukusio letargo miego. Rūkas, kuris buvo užtemdęs Lietuvos padangę, pradeda pamažu skleistis ir vis dažniau iš už debesų pasirodo viltį skleidžiantys saulės spinduliai. Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio ir Lietuvos Laisvės Lygos darbai pažadino kiekviename lietuvyje tikėjimą, kad ne viskas dar prarasta. Tauta stiprėja tautiškai ir dvasiškai. Šie bruožai ir lemia savarankiškumo ir nepriklausomybės sąvoką. Lietuvių tauta turi kuo didžiuotis — ji turi savo žemę — Lietuvą, jos garbingą istoriją, gražią kalbą, išvystytą kultūrą su giliomis tradicijų šaknimis.
Todėl ir išeivijos lietuvių pareiga yra padėti stiprėti tai įsižiebusiai kiekvieno lietuvio širdyje tautinio atgimimo liepsnelei, kad ji su kiekviena diena vis didėtų ir peraugtų į vieningą visos tautos liepsnojantį laužą, kurio krintančios žiežirbos praneštų visam pasauliui, jog mūsų brangi ir mylima žemė LIETUVA vėl LAISVA. Tad kuo aktyviau įsijunkime ir mes į šių kilnių tikslų įgyvendinimą, nes, nors ir esame skirtinguose kontinentuose, mūsų visų širdys ir jausmai su tavimi, LIETUVA.
Palinkėkime savo tautiečiams dvasinės stiprybės, einant sparčiau savo tautos laisvinimo keliu. Tegul Visagalio palaima lydi kiekvieną atgimstantį lietuvį jo darbuose vardan laisvo rytojaus. Nepamirškime, o puoselėkime viltį, kad dabartinei atgimstančiai Lietuvai netrukus nušvis laisvės rytas.
■ Niujorko kardinolas John O’Connor gegužės 27-30 d. lankėsi Libane, susitiko su maronitų katalikų dvasiniais vadovais, pareikšdamas, kaip labai JAV katalikai susirūpinę dėl jų padėties. Kardinolas norėjo padėti amerikiečiams, ten arabų laikomiems įkaitais, bet nebuvo galimybės.