Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, SJ. Vietininko vartojimas

     Pirmiau lietuvių kalboje buvo net keturi vietininkai:

     1.    Esamasis vidaus — inesyvas (miške),
     2.   Einamasis vidaus — iliatyvas (miškan),
     3.    Esamasis pašalio — adesyvas (miškiep),
     4.    Einamasis pašalio — aliatyvas (miškop).

     Galima sakyti, kad dabar bendrinėje lietuvių kalboje tevartojamas esamasis vidaus vietininkas.Kai gramatikose kalbama apie vietininką, tai paprastai tik šis vietininkas ir turimas galvoje. Esamasis pašalio vietininkas (miškiep, tėviep) yra beveik išnykęs. Jį galima dar užtikti Gudijos mažose lietuvių apgyventose salelėse. Einamojo pašalio vietininkoyra užsilikęs žmonių vartosenoje tik vienas kitas žodis, pvz., rudeniop, vakarop, velniop...Šiaip jis jau beveik “išėjęs iš mados”. Šiek tiek daugiau dar kai kas mėgina išlaikyti einamąjį vidaus vietininką: miškan, laukan, trobon, upėn; miškuosna, laukuosna, trobosna, upėsna...Šis vietininkas dažniau pasitaiko grožinėje literatūroje, bet šiaip bendrinėje kalboje jis vengtinas, daug geriau vartoti konstrukciją su prielinksniu į, pvz.: į mišką, į lauką, į trobą, į upę...

     Čia kalbėsime tik apie esamąjį vidaus vietininką. Juo paprastai pasakoma, kieno viduje ar kurioje vietoje kas yra ar vyksta. Nuo to jis ir vadinamas vietininku.

     Savo kalboje mes vietininką per dažnai netaisyklingai vartojame, nusižiūrėję į svetimas kalbas, kur jis paprastai būna dažnesnis negu lietuvių kalboje.

     Vietininkas netinka kokio nors gyvo tvarinio, ypač žmogaus, “vidui” žymėti. Tokiais atvejais geriau tinka kilmininkas arba naudininkas. Pvz.: Tą mergaitėje (= mergaitės) pasikeitimą visi pastebėjo. Man labai patinka jame šis charakterio bruožas (= šis jo charakterio bruožas). Kūryba skatina žmonėse (= žmonių) jautrumą. Jame (= Jam) nuo per didelės įtampos pakilo kraujo spaudimas. Nuostabu, kad žmoguje (= žmogui) atsiranda tiek jėgos. Tas erzinimas šunelyje (= šuneliui) sukėlė didelį pyktį.Kartais sakinių su tokiu vietininku negalima pakeisti nei kilmininku, nei naudininku, bet reikia juos perredaguoti iš pagrindų, pvz.: Jeigu ir buvo jame pavydo, tai tik ne tau (= Jeigu kam jis ir pavydėjo, tai tik ne tau). Pastebėjau, kad ir tavyje pradėjo kilti baimė (= kad ir tu pradėjai bijoti).

     Bendrinei lietuvių kalbai nelabai teiktini posakiai su mūsuose, jūsuoseir pan. Čia geriau tinka prielinksnio paskonstrukcijos. Pvz.: Mūsuose (= Pas mus) labai sustiprėjo susidomėjimas menu. Galima ir jūsuose (= pas jus) tokių reiškinių pastebėti.

     Nereikėtų maišyti daiktavardžio vietininko namuosesu prieveiksmiu namie.Pvz.: Žmonės gvena ne laukuose, bet namuose.Bet jeigu kas skambina ir nori pasikalbėti su tavo motina, nebūtų gerai atsakyti: “Mamos nėra namuose”. Reikėtų sakyti: “Mamos nėra namie”. Kai sakome “namie”, tai nebūtinai reikia suprasti, kad tas žmogus yra pastate, jis gali būti sode, darželyje ar kur kitur, tik reiškia, kad jis nėra kur nors išvykęs.

     Neapibrėžtai vietai nurodyti netinka vienas įvardis tame.Jį reikia keisti prievieksmiais čia, tenir pan. Pvz.: Tame (= Čia) ir glūdi jo pasisekimas. Tame (= Čia, ten) ir buvo didžiausia problema.

     Vietą nurodantis įvardis kameyra žemaitybė. Bendrinėje kalboje geriau vartoti prieveiksmį kur,pvz.: Kame (= Kur) tu padėjai tą knygą? Kame (= Kur) tokį gerą draugą rasi?

     Vietos aplinkybėms sudaryti kartais visai be reikalo vartojami kai kurių daiktavardžių vietininkai, pvz., atstume, nuotolyjeir pan. Čia labiau tiktų prielinksninės konstrukcijos. Pvz.: Kelių žingsnių atstume (= Už kelių žingsnių) pamačiau gyvatę. Jų namai stovi maždaug trijų kilometrų nuotolyje (-už trijų kilometrų) nuo miesto.

     Laikui reikšti vartotinas ne vietininkas, bet galininkas, o kartais ir įnagininkas. Pvz.: Melsk ui mus mirties valandoje (= mirties valandą). Paklydęs vaikas atsirado tik trečioje dienoje (= trečią dieną). Susitiksime šį vakarą septyniose (septintą, septyniomis). Suvažiavimas bus ateinančiuose metuose (= ateinančiais metais). Geriausi linkėjimai Naujuosiuose metuose (= Naujaisiais metais; Geriausi Naujųjų metų linkėjimai). Tame laike (= Tuo laiku) jis čia dar negyveno. Visuose atvejuose (= Visais atvejais) kreipkitės į mane.

     Kalbant apie paros dalių laiką, vartotini laiko galininkai, o ne vietininkai, pvz.: rytą, dieną, naktį(išimtis — vakare).Be abejo, galima vartoti ir vakarą,pvz.: Ateik šį vakarą.Pietvakarių Lietuvoje vartojama forma rytebendrinei kalbai neteiktina.

     Abstrakčių veiksmažodinių daiktavardžių laiko vietininką galima pakeisti gyvesniais ir vaizdingesniais pasakymais: pusdalyviais, padalyviais arba šalutiniais laiko aplinkybės sakiniais. Pvz.: Fotografavime (= Fotografuojant) reikia kreipti dėmesį į apšvietimą. Teniso žaidime (= Žaisdamas tenisą) jis labai pavargo. Sportininkas pasižymėjo trumpų distancijų bėgime (= bėgdamas trumpas distancijas). Pakilusioje temperatūrjoe (= Pakilus temperatūrai. Kai pakilo temperatūra) greičiau išsisėmė jo jėgos.

■ Salvadoro vyskupą Oscar Romero, beaukojantį šv. mišias, 1980 m. nušovė valdžioje buvusios nacionalistų respublikonų sąjungos vadovo Roberto Aubuisson sargybos narys. Tai dabar atskleidė buvęs prezidentas Jose Napoleon Duarrte, sergąs nepagydoma vėžio liga.