Gytis Vygantas

 (Jaunimo konkurse IV premiją laimėjęs rašinys)

Gytis Vygantas

     Malonu kartais rasti progą pagalvoti apie jaunimą, kuriam ir aš priklausau. Galvodamas apie jaunimą, aš jį skiriu į dvi grupes : 1. esantieji dviejuose paskutiniuose pradžios mokyklos skyriuose; 2. vyresnieji — studentai.

     Mano draugai ir aš kiekvieną dieną einame į mokyklą. Mes užsiimame sportu, įvairiais kitais dalykais, visi turime panašius interesus ir pomėgius. Aš ir daugelis mano draugų mėgstame sportą ir ypač populiarią muziką. Bandome išmokti groti įvairiais instrumentais, norime suorganizuoti muzikantų grupę, bet vis surandame laiko gerai ir sąžiningai paruošti pamokas. Mes suprantame, kai tai yra labai svarbu.

     Savaitgaliais susitinku su savo draugais lietuviais. Mūsų yra nemaža grupė, visi gerai sugyvename. Mums patinka susitikti ir pakalbėti apie visus dominančius įvykius. Pastebėjau, kad mano lietuvių draugų ir amerikiečių yra maždaug tie patys interesai. Lietuviams patinka studijuoti, važinėti, statyti bangomis kontroliuojamas mašinas. Bet ir amerikiečiams tie patys dalykai patinka. Kai kurie grojame gitara, mėgstame sportuoti, vykstame slidinėti.

     Tačiau nors visi turime bendrų interesų vis dėlto mes, lietuviai, užsiimame ir skirtingai, dalykais. Mes einame į ateitininkų susirinkimus, priklausom skautams, vasarą važinėjame į stovyklas. Pereitais metais, kai turėjome pasiruošti Šokių šventei, daug privargome, nes buvo sunku išmokti visus tuos šokius. Vis dėlto pagaliau išmokome. Manau, kad yra tiesa, ką mano draugas kartą pasakė: “Mums labai svarbu daugiau sužinoti apie Lietuvą ir lietuvybę, bet mes nenorime ilgai sėdėti prie knygų”.

     Dažnai pažiūriu į savo pusbrolį ir pusseseres, į jų draugus. Jie yra daug vyresni už mane. Jie visi yra laibai gabūs ir stengiasi pasižymėti įvairiose srityse: jie žaidžia futbolą, uoliai mokosi, studijuodami mediciną, biznį ir kitus mokslus. Jie gerai atlieka savo pareigas ir visur pirmauja. Taip pat jie yra geri lietuviai, myli Lietuvą, dalyvauja ir vadovauja stovyklose. Man ir mano draugams jie yra gražus pavyzdys.

     Žinoma, vyresnio amžiaus jaunimas, studentai, gali daugiau atlikti negu mano amžiaus. Man labai patiko ir paliko didelį įspūdį pabaltiečių suorganizuota “Taikos ir Laisvės” išvyka. Ta ekskursija prasidėjo Švedijoje, Stokholme. Iš čia buvo laivu plaukiama į Helsinkį. Ši demonstracija atkreipė korespondentų dėmesį. Ji parodė, ką jaunimas gali atlikti. Jaunimas šio žygio ėmėsi dėl to, kad jiems buvo svarbu laisvė Pabaltijos kraštams.

     Jaunimas parodo domėjimąsi Lietuvos reikalams, kai ruošia kongresus ir demonstracijas mieste. Pavyždiui V Pasaulio lietuvių jaunimo kongresas nutarė, kad reikia domėtis pogrindžio spauda ir skelbti visam pasauliui apie dabartinę padėtį Lietuvoje. Taip pat buvo nutarta, kad labai svarbus jaunimo uždavinys yra skleisti informaciją apie Lietuvą visokiomis priemonėmis: spauda, radijo valandėlėmis ir pan. Čikagoje buvo labai efektingai suruoštos demonstracijos Vasario 16 -tosios proga. Mūsų šeima į Čikagos centrą atvažiavo 7 val. vakaro. Aš pirmą kartą dalyvavau tokiose demonstracijose. Visi dainavo liaudies dainas, buvo daug įvairių pranešimų. Atvažiavo ir burmistro atstovas. Jis demonstrantus pasveikino. Kitą dieną apie tai rašė vietiniai laikraščiai.

     Spaudoje esame skaitę apie Lietuvos jaunimą. Viename “Ateities” numeryje buvo okupuotos Lietuvos jaunimo žodis pasaulio lietuvių jaunimui: “Jūs esate mūsų balsas, skambantis ir nesustabdomas”. Tai yra tiesa. Pasaulio lietuvių jaunimas turi būti Lietuvos jaunimo balsas. Kitame šio žurnalo numeryje Julius Sasnauskas rašo pasaulio jaunimui laišką. Jis ragina jaunimą branginti savo jaunystės idealizmą ir linki mums tiesaus bei lygaus kelio. Jis prašo, kad mes kovotume už Lietuvą, kalbėtume lietuviškai, brangintume lietuvišką žodį. Julius Sasnauskas aktyviai dirbo “Kroniką” leidžiant. 1979 m. jis, būdamas 20 m. amžiaus, buvo suimtas Vilniuje. Jo bute rado 7 rašomąsias mašinėles ir pogrindžio spaudos. Jis buvo nubaustas pusantrų metų kalėti griežto režimo lageryje ir penkerius metus išbūti Sibiro tremtyje. Lietuvoje yra ir daugiau tokių aukšto idealizmo jaunuolių, kurie mums yra pavyzdys.

     Neseniai, prieš dvejus metus, aš aplankiau Lietuvą. Ten susitikau su giminėmis ir su mano amžiaus jaunimu. Jie visur bando pirmauti: mokykloje gauna aukštus pažymius, mokosi muzikos, kasdien lavindamiesi tris keturias valandas per dieną. Jie nori būti naudingi Lietuvai. Galima sakyti, kad jų siekiai ir interesai yra tie patys, kaip ir mūsų jaunimo.

     Aišku, yra skirtumų tarp mūsų, gyvenant skirtingose sąlygose, skirtingose sąlygose, bet pagrindiniai siekimai yra maždaug tie patys. Nežiūrint kai kurių skirtumų, mes su jais galime susikalbėti ir vieni kitus suprasti.

■ Šveicarijoje gegužės 15-21 d. įvyko ekumeninis suvažiavimas tema: “Taika ir teisingumas”. Dalyvių buvo apie 700. Lietuvos katalikams atstovavo liturginės komisijos pirm. kun. V. Aliulis, Panevėžio dekanas kun. J. Antanavičius, moterų sambūrio “Caritas” atstovės O. Kazilienė ir J. Stanelytė, katalikų spaudos atstovai — V. Ališaukas ir P. Kimberis.