Spausdinti

EDITA NAZARAITĖ

     Tokiu skambiu pavadinimu Kanados katalikų žurnalas “Challenge” išspausdino straipsnį, kurio autorius — žurnalistas John Phillips.

     Po kruvinų persekiojimų, kurie truko daugiau nei keturiasdešimt metų, Rytų Europoje religinis gyvenimas tebėra tvirtas, pvz., kunigų seminarijose Lenkijoje mokosi apie 10 tūkstančių jaunuolių. Yra apskaičiuota, rašo Phillips, kad Lietuvoje, Latvijoje ir Ukrainoje stalinizmo metais buvo nukankinta 10 tūkstančių kunigų ir tikinčiųjų. Ukrainos krikščionys ypatingai nukentėjo nuo siautėjančių marksistų, kurie savo žiaurumu ir genocido užmojais pranoko Hitlerio nusikaltimus. Apie 18 milijonų ukrainiečių ir baltarusių mirė badu ar buvo nukankinti, jų tarpe ir apie 50 tūkstančių kunigų bei vienuolių.

Maironio butas. Didžioji svetainė. Dekoruota T. Daugirdo

     Šiandien, pažymi straipsnio autorius Phillips, Tarybų Sąjungoje veikia 7 tūkstančiai bažnyčių, tuo tarpu kaip prieš revoliuciją jų buvo priskaičiuojama iki 70-ties tūkstančių.

     Gorbačiovas, gelbėdamas irstančią ir griūvančią ekonomiką, tikinčiųjų atžvilgiu yra liberalesnis. Aišku, jis mieliau remia provoslavų religinį atgimimą, o ne katalikų, mes katalikai yra pavaldūs Vatikanui, tad Maskvai juos sunkiau sukontroliuoti. Nepaisant persekiojimų, katalikai TSRS laikosi tvirtai: nuolatos persekiojami Ukrainos katalikai visgi turi 1200 kunigų ir du vyskupus.

     Šiuo metu tikintiesiems kyla teisingas klausimas: “Ar Gorbačiovas žiūri į religiją kaip į valstybės prielaidą, ar kaip į žmogaus teisę tikėti?” Konkretaus atsakymo kol kas dar nėra. Kardinolas Lubačivski tikina, kad Vakarai didžiai apsigauna, aklai tikėdami persitvarkymu; jis sako “Perestroika yra skirta tik eksportui”. Gorbačiovas tik pailgino grandinę, bet religinės laisvės pilnatvė — tik chimeriškas miražas.

     Tačiau nauji tarybiniai vadai yra realistai. Jie žino, kad ištisos kartos buvo paaukotos marksistinei dogmai, o tačiau religija išliko tokia pat įtakinga. Sunkius bandymus pakėlusios jos šaknys Ukrainoje ir Pabaltijy išleido naujus tikėjimo daigus. Todėl net milicija yra bejėgė sutrukdyti piligrimams lankyti šventas vietas.

     Gorbačiovas pakeitė taktiką santykiuose su tikinčiaisiais. Karingasis ateizmas buvo priverstas pasitraukti į šalį. Šiuo metu atvirai kalbama kad buvęs premjeras G. Malenkovas mirė kaip krikščionis ir buvo palaidotas su bažnytinėmis apeigomis. Savo šeimoje jis yra išsitaręs, kad ne komunistinė ideologija, bet religija turi ateitį.

     Pats Gorbačiovas sakė, kad krikščionybė ugdo meilę ir gailestingumą, skiepyja žmonėse aukštus moralės standartus, kurie reikalingi ir socialistinei visuomenei, nes ją baigia užvaldyti tinginystė ir godumas.

     Komunizmas miręs — ne Dievas, baigia savo straipsnį katalikų žurnale “Challenge” žurnalistas J. Phillips. Marksistų suplanuotas scenarijus virto košmaru, o jų pasaulis subankrutavo.