(Jaunimo konkurse V premiją laimėjęs rašinys)
Edvyna Valkiūnaitė
Nėra pasaulyje tokios vietos, kur nebūtų šeimos problemų. Jeigu tokių vietų būtų, tai ten visi žmonės bėgtų gyventi.
Niekas nemėgsta pyktis vienas su kitu, ar nesikalbėti, ar net muštis, bet be visų tų nepageidaujamų dalykų gyvenimas yra beveik neįmanomas ir turbūt būtų labai neįdomus.
Edvyna Valkiūnaitė
Žmonės turi įvairių problemų darbuose, mokyklose, su draugais bendraudami, bet didžiausios problemos yra šeimose. Namai be problemų, be nuomonių skirtumų — neegzistuoja ir iš viso to gyvenime nėra ir negali būti. Ir idealiausia šeima be problemų neapsieina, tik jos gal yra ne taip reikšmingos, kaip kitose šeimose.
Sugyventi su draugais ar pažįstamais, kuriuos matai tik keletą valandų per dieną, kartais yra sunku, o ką kalbėti apie šeimą, kurią matai per dienų dienas. Žinai, kad tai tavo šeima, kad turi su ja gyventi, bet dėl įvairių gyvenimiškų, kartais net mažų nesusipratimų kyla didelės problemos, ginčai pyktis ir pan. Tas nesusipratimas gal nesitęsia ilgai, bet jis savo neapykantos pėdsakus palieka kuriam laikui, ir jie vis didėja ir aštrėja, nuolat kartojantis įvairiom problemom.
Blogiausia, kai vienas iš tėvų palaiko vaiką, o kitas puola, tada jau sunku susikalbėti. Niekas nenori vienas kito klausyti, nes kiekvienas galvoja darąs teisingai. Praėjus “karščiui”, pamato, jog vienas iš tėvų buvo neteisus, ir atsiprašo, bet tas triukšmas ir erzelis lieka kuriam laikui.
Jei šeimoje yra tik vienas vaikas, tai tokių nesusipratimų — problemų yra žymiai mažiau. Esant keliems vaikams, tos problemos yra kasdieninės. Ir dažnai yra prieinama iki beprotybės — arba tėvai išvaro tą vaiką, arba vaikas pats išeina.
Daugiausia problemų yra, kai vaikai pasiekia paauglių amžių (“teenagers”). Šitame amžiuje jaunieji nežino, kas jie tokie yra, kaip jie turi elgtis, kaip kalbėti ir panašiai. Jie nori būti dar vaikai, nes jie tokie ir yra, bet iš kitų reikalauja, kad su jais būtų skaitomasi, kaip su suaugusiais. Šiuo laikotarpiu jaunimas išsigalvoja visokiausių dalykų, kartais tikrų nesąmonių. Žinoma, tėvai su tokiom kalbom nesutinka ir nenori net klausytis. Jų nuomonės skiriasi, kaip diena ir naktis. Jaunimas galvoja, kad tėvai nenori ir nesistengia jų suprasti, kad jie yra “old fashioned” ir nesupranta jų gyvenimo.
Didelę įtaką jaunimui turi draugai. Jei draugai yra iš tvarkingų tėvų, dažniausiai ir vaikai seka tėvų pėdomis. Priešingu atveju, šeimose, kur yra dažni išgėrimai, narkotikų vartojimai, ten ir jaunimo ateitis liūdnoka. Ir tada vaikai galvoja, jei tėvai gali tai daryti, kodėl mes negalime?
Šitame pertekliaus krašte pinigai, mašinos ir daug laisvo laiko žymiai prisideda prie savotiško ir blogo gyvenimo. Prasideda įvairios blogybės, kaip pvz: rūkymas, girtuokliavimas, vagystės, išprievartavimai, žmogžudystės, vandalizmas ir t.t. Daugumas jaunimo atsiduria kalėjimuose, o iš jų išėjus “tuštiems”, be pinigų ir kitų “gėrybių”, dažnai įvyksta savižudystės. Su šia “liga” kovoja ir tėvai, ir mokyklos. Paskutiniu laiku ypač daug jaunimo nusižudo, ir nei tėvai, nei kiti tos srities specialistai nežino, kaip tai sustabdyti, kaip išaiškinti vaikams, kaip nuo to juos apsaugoti. Bėda tėvams ir visam kraštui, nes kokia bus jaunimo ateitis, tokia bus ir viso krašto.
Taip pat į šeimą daug problemų įneša pinigai. Tėvai nori vaikus pratinti prie taupumo, kad jie suprastų, kas yra pinigas, kaip sunku jį uždirbti, kad be reikalo niekniekiams jų nemėtytų. Paaugliai ne visi stengiasi tai suprasti ir tėvų sunkiai uždirbtus pinigus labai lengvai “prašvilpia”, praleidžia. Iš to kyla šeimose didelių problemų, ginčų ir nesusipratimų.
Vaikų netvarkingumas taip pat sudaro daug problemų. Jie savo daiktus, knygas, batus, švarkus ir kitką numeta bet kur, nesirūpindami, kad visi tie daiktai būtų padėti į vietą. Jie nepagalvoja, kad tėvai dažniausiai už tai pyks, rėks, bet jie tai “neima į galvą” ir vėl tą patį daro. Dažniausiai čia problemų yra su motina, nes ji turi arba eiti paskui juos ir viską dėti į vietą, arba rėkia, šaukia, kodėl jie yra tokie netvarkingi, kodėl neišmoksta tvarkingumo. Netvarkingiems žmonės bus sunku sugyventi su asmeniu, kuris yra labai tvarkingas.
Kai jaunimas yra jau užaugęs, dažniausiai ir tos tariamos “baisios” problemos mažėja. Tada ir šeimų gyvenimas bei sugyvenimas yra lengvesnis, malonesnis ir prasmingesnis. Sumažės barniai, nebebus tiek pagiežos vieni kitiems, pasidarys malonesnis ir prasmingesnis šeimų gyvenimas. Jaunimas tada gal supras, kad tėvai daug kur buvo teisūs su savo pastabom ir nurodymais bei patarimais. Bet visas paauglių laikotarpis abiem pusėms “kainavo” daug sveikatos, daug nervų.
Tokių ir panašių šeimos problemų būtų galima daug prirašyti, bet iš tų kelių pavyzdžių galime daryti išvadą, kad, naudojant sveiką ir šaltą protą abiem pusėms, būtų galima išvengti daug nesusipratimų ir visas problemas taikiu būdų išspręsti. Žinoma, ne visada tai seksis, nes kiekviena pusė norės įrodyti savo teisingumą. Bet pasakymai, kad “namai pragarai, be namų negerai” arba “visur gera, bet namuose geriausia”, parodo, kad namai ir šeima, nežiūrint kokios problemos bebūtų, pasiliks namais — šeima. Taigi mokykimės gyvenimo iš tvarkingų, pavyzdingų šeimų, skaitykime geras, pamokančias knygas, tada gal bus lengviau išspręsti visas problemas; juk “nėra namų be dūmų”.