(Jaunimo konkurse V vietą laimėjęs rašinys)

Vaiva Vygantaitė

     Per daugelį metų moters rolė bažnyčioje ir visuomenėje yra labai pasikeitusi. Pirmiau ji buvo labai suvaržyta, o dabar daug laisvesnė. Šis pasikeitimas labai gerai matomas tiek vienuolių seselių, tiek paprastų moterų gyvenime.

     Seselių vienuolių gyvenimas yra geriausias pavyzdys, kaip pasikeitė bažnytinis moters gyvenimas. Viduramžiais vienuolynai buvo statomi toli nuo žmonių. Ten vienuolės meldėsi, stengėsi geriau pažinti Dievą. Tai užimdavo didžiausią jų dienos dalį. Jos labai mažai teturėjo ryšių su žmonėmis. Tačiau 1633 metais šv. Vincentas Paulietis įsteigė Artimo meilės (Sisters of Charity) seseris. Šių seselių tikslas buvo padėti kitiems: vargšams, alkaniems, benamiams, bet taip pat už juos melstis. Po šios vienuolijos įsteigimo ir didelio pasisekimo popiežiai pageidavo, kad vienuolės eitų dirbti tarp žmonių.

Vaiva Vygantaitė

     Didžiausias pasikeitimas, įvyko 1962-1965 m., kai Antrasis Vatikano susirinkimas nutarė, kad vienuolės gali gyventi tarp šeimų, draugų ar kitų seselių. Leido seselėms gyventi mažomis, neformaliomis grupėmis. Tokioms “modernioms” seselėms nebereikėjo dėvėti ilgų, tamsių drabužių. Jų drabužiai buvo panašūs į pasauliečių moterų apsirengimą. Žinoma, seselių pagrindinis gyvenimo tikslas nepasikeitė: melstis ir atlikti gerus darbus, padėti žmonėms. Pasikeitė tik tikslo siekimo būdai ir aplinkybės. Jos gali studijuoti ir siekti įvairių profesijų.

     Eilinės moters gyvenimas taip pat yra labai pasikeitęs. Senais laikais mergaitė vos 15 m. amžiaus jau dažnai būdavo ištekėjusi ir augino vaikus. Jos nuolat būdavo namie, nebuvo išsimokslinusios, neturėjo supratimo apie ekonominį gyvenimą. Indijoje moteris buvo laikoma tik daiktu. Vyrai buvo pagal įstatymus aukštesnio lygio už moteris. Indė mergaitė, būdama 15 m. amžiaus, būdavo parduodama vyro tėvams. Ji turėjo išmokti visuomet klausyti savo vyro.

     Net ir atėjus renesanso amžiui, moters padėtis nedaug tepasikeitė. Tiek katalikų, tiek protestantų dvasininkija vis pirmenybę teikdavo vyrams. Vėliau moterys buvo mokomos verpti, austi, siūti, bet aukštesnieji mokslai joms nebuvo prieinami. Kartais moterys galėjo padėti vyrams dirbti namie, bet kitur išeiti negalėdavo. Uždirbtus pinigus turėdavo atiduoti vyrams.

     Kilus industrinei revoliucijai, fabrikai buvo priversti samdyti įvairiems darbams moteris, nes vyrų neužteko. Tai buvo ypač naudinga netekėjusioms moterims. Joms buvo gera proga užsidirbti pinigų savo buitiniams reikalams.

     Jeigu moteris buvo ištekėjus, tai dar ir dabar ji turėjo uždirbtus pinigus atiduoti vyrui.

     1850 metais dideli fabrikai pradėjo atidaryti mažas krautuvėles, kur galėjo moterys dirbti. Jos turėdavo dirbti ilgas valandas. Apie tai sužinojusios kaimo moterys paliko savo ūkius ir kėlėsi į miestus uždarbiauti. Atsirado toks moterų perteklius, kad ir taip jau nedideles jų algas dar labiau sumažino.

     “Moterų teisių sąjūdis” prasidėjo Europoje ir Amerikoje. Moterys pradėjo reikalauti ir prašyti sau teisių mokslo, darbo, socialinio gyvenimo ir politikos srityse. Pirmiausia Ohio valstijos aukštosios mokyklos priėmė ir moteris studijuoti. Kasmet reikalai pradėjo gerėti. Niujorke buvo pakeisti įstatymai, liečiantys materialinius dalykus ir žemę. Moterys galėjo turėti žemės savo vardu. 1870 m. moterims buvo leista balsuoti. 1895 m. joms buvo leidžiama pasirinkti profesiją ir joje tobulintis.

     Šių dienų moterys jau turi išsikovojusios lygias teises su vyrais. Nors tam tikra diskriminacija dar vis jaučiama, bet pasaulis vis dėlto atidarė moterims duris. Moterys gali auginti šeimą ir turėti kokį nors profesinį darbą tuo pačiu metu.

     Pasaulietės moterys jau ir bažnyčioje turi daugiau teisių. Jos gali skaityti, dalinti Komuniją, o protestantų bažnyčiose net kunigauti. Prisimename, kad dar taip neseniai moterims buvo draudžiama įeiti į presbiteriją, bažnyčioje turėjo būti užsidengusios galvą ir pan. Tad moterys ne tik visuomenėje, bet ir bažnyčioje įsigijo daug teisių.

     Laikraščiuose ir žurnaluose tenka skaityti straipsnių, analizuojant, ar Dievas turi būti piešiamas kaip vyras; ar Dievo sąvoka gali apimti lygiai ir vyrą, ir moterį. Bus labai įdomu matyti, kaip moters rolė vystysis ateityje.

■ Belgijoje, Briuselio mieste, atidarytas Pabaltijo kraštų krikščionių demokratų informacijos biuras. Dalyvavo atidaryme Europos parlamento krikščionių demokratų frakcijos pirmininkas dr. Egin Klopsch, keletas Belgijos pareigūnų, Lietuvos krikščionių demokratų pirmininkas Egidijus Klumbys, lietuvių krikščionių demokratų sąjungos vicepirmininkas inž. Adolfas Venskus iš Paryžiaus.

■ Čikagoje, Meno Institute, darbuojasi pranciškonas kun. Jerry Bloom, menininkas. Jis yra teologijos mokykloje gavęs magistro laipsnį, bet taipgi išėjęs meno studijas. Kuria iš molio, medžio, daro meniškus atspaudus drobėje, kuria liturginius drabužius ir indus. Jo meno paroda įvyko spalio 2-4 d. Šv. Petro bažnyčioje Čikagoje, ryšium su šv. Pranciškaus diena.