Spausdinti

Tu, mano siela, Viešpatį šlovink!
Viešpatie Dieve, koks esi didis,
apsisiautęs grožiu ir kilnybe!
Tave supa šviesybės apsiaustas.

Kaip žydrą nuometą ištiesei dangų,
virš jo sutvenkei vandenis, būstinę ten įsikūrei.
Ant debesų atsisėdęs sau skrieji,
vėtrų sparnai tave nešioja.
Vėjus visur siuntinėji,
su tavim ugnies liepsnos keliauja.
Ps 103 (104),1-4

Jėzus ir Jonas Krikštytojas vaikystėje   Murrillo

Viešpatie, mūsų Valdove,
koks įstabus tavo vardas pasauly!
Tavo šlovė prašoksta žvaigždėtąjį skliautą;
ją skelbia lūpos vaikučių, mažutėlaičių.

Kai pasižiūrim į tavo dangų, tavo rankų sukurtą,
į mėnulį, žvaigždes, tvariai padarytas,
tariam: “Kas gi Žmogus, kad tu jį dar atmintum,
kas tas Adomo sūnus, kad jį belankytum?!

Jį padarei ne ką menkesnį už angelus,
garbe ir grožiu jį vainikuoji.
Jis viešpatauja tavo rankų sukurtajam pasauliui.
Jam po kojų tu visa paklojai...
Ps 8,2-7