Spausdinti

Skyrių tvarko JUOZAS VAIŠNYS, S.J.

Keli kalbos klausimai

     Paskutiniuoju metu keli skaitytojai prašė šiame skyriuje atsakyti į jų klausimus:

     1.    Kaip geriau sakyti: gavau laišką iš, ar gavau laišką nuo?

     2.    Kuo skiriaisi jubiliejus nuo sukakties, jubiliatas nuo sukaktuvininko?

     3.    Kaip geriau sakyti: sekančią savaitę, ar ateinančią savaitę?

     4.    Kaip lietuviškai vadinti pyragą, vokiškai vadinamą Baumkuchen? Vieni jį vadina raguoliu, kiti raguočiu.

     Nors į kai kuriuos Čia paminėtus klausimus rastumėte atsakymus pereituose “Laiškų lietuviams” numeriuose arba J. Vaišnio knygoje “Praktinė lietuvių kalbos vartosena” (Chicago, 1985 m.), bet į juos čia dar kartą trumpai atsakysime.

     1.    Galime sakyti ir vienaip, ir kitaip: Gavau laišką iš pono Jonaičio, arba: Gavau laišką nuo pono Jonaičio.

     2.    Šių dviejų žodžių reikšmė yra maždaug ta pati, tik jubiliejus yra lyg “iškilmingesnis” už sukaktį. Jubiliejumi dažniau yra vadinamos 25-erių, 50-ties, 75-erių metų sukaktys.

     3.    Iš pradžių Jonas Jablonskis žodį sekantis be jokių sąlygų vijo iš lietuvių kalbos, bet vėliau, atrodo, sutiko, kad jis būtų vartojamas vietoj ateinantis arba toks, kuris eina po ko nors. Jis taisydavo posakius: sekantį kartą, sekančią dieną, sekančiais metais ir pan. Dabar kalbininkai šiais atvejais leidžia vartoti žodį sekantis. Tačiau jokiu būdu jis nevartotinas reikšme “šis, toks” (prieš kokį nors išvardijimą). Pvz.: Į valdybą buvo išrinkti sekantys (= šie) asmenys, kurie pareigomis pasiskirstė sekančiai (= taip, tokiu būdu). Mes skaitome sekančius (= šiuos) laikraščius. Buvo priimti sekantys (= šie, tokie) nutarimai. Ordinais buvo apdovanoti sekantys (= šie) skautai. Buvo sudaryta sekančios (= tokios) sudėties komisija. Šį tikslą bus galima pasiekti sekančiomis (= tokiomis) priemonėmis.

     Tad galima sakyti ir sekančią savaitę, ir ateinančią savaitę. Dar yra kalbininkų, kurie ir dabar labiau linksta į ateinančią savaitę.

     4. Lietuvoje dabar tam pyragui pavadinti vartojami du žodžiai: šakotis ir raguotis. Jie abudu yra tinkami, tik visiškai netinkamas yra raguolis. Jis įėjo į mūsų vartoseną per nesusipratimą. Kai kurie, išgirdę žodį raguotis, pradėjo vartoti panašų žodį raguolis. Rytų Aukštaitijoje raguoliu vadinamas toks blynas, kuris nieko bendra neturi su “baumkuchenu”.

     O iš kur yra kilę tie du žodžiai šakotis ir raguotis? Mat tas pyragas yra panašus į medį su šakomis, užtat labai tinka jį vadinti šakočiu. Kitiems tos šakos primena ragus, dėl to jį vadina raguočiu. Kaip minėjome, abudu pavadinimai yra geri, bet vis dėlto gal geresnis yra šakotis, kuris ir Lietuvoje plačiau vartojamas. Juk “baumkuchenas” yra sudėtas iš dviejų žodžių: “Baum” — medis ir “Kuchen” — pyragas. Tai lyg būtų “pyraginis medis”. Užtat nuo to medžio “šakų” ir tas pyragas gavo vardą šakotis.

■    Karkaziškių bažnyčia, nuo 1965 m. uždaryta ir stovėjusi tuščia, dabar grąžinta katalikams.

■    Apie Lietuvių katalikų mokslo akademiją platų jos pirmininko prof. A. Luimos pranešimą, ypač apie jos sugrįžimą į Lietuvą, išspausdino per du puslapius Vilniuje leidžiamas “Gimtasis kraštas” gruodžio 6 d.

■    Telšių vyskupo kankino Pr. Ramanausko šv. mišių taurę ir korporalą Viktoras Petkus slapstė kalinamas ir atgabeno į Vilniaus katedrą. Tai liturginės vertybės, kurias vysk. Ramanauskas naudojo, slapta aukodamas šv. mišias, kai buvo kalinamas.

■    Tiuringijos evangelikų liuteronų vyskupas Verneris Leichas kvietė tikinčiuosius atgaivinti šventą pagarbą Marijai.