Spausdinti

Paruošė GEDIMINAS VAKARIS

PIRMASIS UŽSIENIO MOKSLININKAS PRADĖJĘS DIRBTI ATKURTAME UNIVERSITETE

     Į antropologijos paskaitas Kauno Vytauto Didžiojo universitete stengiasi patekti labai daug studentų. Mat paskaitas skaito mūsų tautietis iš JAV, Illinojaus universiteto profesorius Arvydas Žygas.

     Dar šiais mokslo metais skaityti paskaitų Vytauto Didžiojo universitete atvažiuos lietuviai iš JAV, Australijos, Kanados ir kitų šalių. Jau žinoma, kad tolesnę antropologijos kurso dalį “Individas ir kultūra” dėstys žymi šios srities specialistė, Kalifornijos universiteto profesorė Liucija Baškauskaitė. Įvadinį gamtos pažinimo kursą dėstyti pakviestas profesorius Martynas Yčas, filosofiją — Pietų Karolinos universiteto profesorius Kęstutis Skrupskelis ir australietis Vytautas Daniela, ekonomiką — Naujosios Anglijos koledžo profesorius Rimas Kalvaitis, apskaitą — kanadietis profesorius Henris Dauderis, mūsų tautietė iš JAV Milda Danytė dėstys anglų kalbą. Įdomu pažymėti, kad marksizmo pagrindus dėstys Indijanos universiteto profesorius Julius Šmulkštys, o religijotyrą — Grigaliaus universiteto profesorius monsinjoras Vytautas Kazlauskas.

     Suprantama, neseniai atkurta aukštoji mokykla dar nėra tokia turtinga, kad mokslininkams už darbą galėtų atlyginti taip, kaip jiems mokama už paskaitas užsienio universitetuose. Daugelis dėstytojų metams ar net keleriems į priekį yra sudarę sutartis su kitomis aukštosiomis mokyklomis, padėti Vytauto Didžiojo universitetui jie atvyksta savo atostogų sąskaita.

     Tarpininkaujant Kalifornijos universiteto profesoriui Algirdui Avižieniui, kuris yra vienas iš Pasaulio lietuvių kultūros, mokslo ir švietimo centro direktorių, planuojama gabiausius Kauno universiteto studentus pasiųsti gilinti studijas į JAV, Kanadą ir kitas šalis. (Tiesa)

LAPKRIČIO SINOIKIJA

     Pasibaigus pirmajai religijos filosofijos ir bažnytinės muzikos savaitei, sekmadienį po pamaldų Vilniaus Aušros vartuose, kur vyko Švenčiausios Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos globos atlaidai, išklausę jo Eminencijos kardinolo Vincento Sladkevičiaus pamokslą, Sinoikijos dalyviai susirinko į Kompozitorių namus apibendrinti studijų savaitę.

     Sinoikijos mokslinės programos komiteto narys, kompozitorių sąjungos muzikologų sekcijos pirmininkas Jurgis Dvarionas kalbėjo, kad religijos filosofijos ir bažnytinės muzikos studijų savaitėje — Marijampolėje, Kaune ir Vilniuje skaitytos paskaitos, pranešimai, muzikos valandos — sukėlė didelį visuomenės susidomėjimą. Tokias savaites, Lapkričio sinoikijas, nutarta rengti kiekvienais metais tuojau po Vėlinių, plėsti jų geografiją, be filosofų, muzikologų, dvasininkų, kviesti ir dailininkus, architektus, rašytojus, organizuoti ne tik bažnytinės muzikos valandas, bet ir bažnytinės dailės parodas, religinės poezijos vakarus. Sudaryta religijos filosofijos ir bažnytinio meno centro steigimo iniciatyvinė grupė. Daug buvo kalbama ir apie būtinybę atkurti, sugrąžinti į Lietuvą šiuo metu Romoje esančią Lietuvių katalikų mokslo akademiją. Tos nuomonės yra ir akademijos pirmininkas, popiežiškojo Grigaliaus universiteto profesorius Antanas Liuima.

     Studijų savaitės pranešimai bus išleisti lietuvių ir anglų kalbomis.

     Daktaras Nikolaus Haimer iš Vienos sakė, kad devynios dienos Lietuvoje — konferencijos, intelektualūs pokalbiai, koncertai, asmeninės pažintys, atskleidė jam iki šiol nežinomą kontinentą, kurio vardas — Lietuva. Dabar jo tikslas šį kontinentą priartinti prie Austrijos. Tai padaryti jis mano, kad nebus sunku. Jam padės Vienos radijas, kur jis pats dirba.

     Kun. Kęstutis Trimakas iš Čikagos sako, kad grįžęs į JAV, jis bus lyg apaštalas ir skleis tarp draugų tai, ką jis matė, girdėjo, ir kitais metais, į kitą Lapkričio sinoikiją atvyks jų daugiau. Jis ruošis iš anksto.

     Kunigas Vaclovas Aliulis sako, kad susirinkę į Lapkričio sinoikiją žmonės išsiskirstė, ir kitų gal visai nesusitiksime. Bet radome jungtį, radome bendrų vertybių, ir tai svarbiausia. Juk Sinoikijos prasmė ir yra sujungti filosofiją, religiją bei meną ir tuo tarnauti pilnavertės asmenybės ugdymui. Mūsų Sinoikija siejasi su šventumo sąvoka. Mes buvome laimingi, suvokdami šventumą, kaip didžiausią brangenybę. (Tiesa)

110 METŲ SUKAKTIS

     Sukanka 110 metų, kai gimė žymus lietuvių kalbininkas Kazimieras Būga. Šiai datai paminėti lapkričio 3 dieną Mokslininkų rūmuose buvo surengtas vakaras.

     Lietuvių kalba buvo didžioji Kazimiero Būgos gyvenimo meilė. Dar prieš susipažindamas su žinomu lietuvių kalbos tyrinėtoju Kazimieru Jauniumi, jis jau rinko ir užrašinėjo lietuviškus žodžius, savarankiškai studijavo lingvistinę literatūrą. Baigęs Petersburgo universitetą, kur mokėsi pas žymius to meto kalbotyros specialistus, po kelerių darbo metų Permės universitete profesorius K. Būga grįžo į Lietuvą, parsiveždamas keturis pūdus smulkiai prirašytų kortelių. Nuo jų ir prasidėjo dabartinio Akademinio lietuvių kalbos žodyno leidyba.

     K. Būga buvo reto darbštumo, talentingas mokslininkas. Jis pradėjo rengti ir mažesnį Bendrinės kalbos žodyną. Paliko kartotekas dar keliems žodynams. Tyrinėjo lietuvių kalbos ryšius su kitomis kalbomis, asmenvardžius ir vietovardžius, gilinosi į istorines gramatikos studijas. (Tiesa)

SUSITARĖ DĖL TIKYBOS DĖSTYMO

     Lietuvos liaudies švietimo ministras H. Zabulis ir Lietuvos vyskupų konferencijos pirmininkas kardinolas V. Sladkevičius susitarė dėl tikybos dėstymo mokyklose ir šį susitarimą patvirtino savo parašais.

     Naujoji disciplina bus dėstoma, pageidaujant mokinių tėvams ar globėjams. Jų pareiškimai pateikiami parapijų vadovams, kurie ir steigs parapijines tikybos dėstymo mokyklas. Patalpos šioms mokykloms bus skiriamos bendrojo lavinimo ar kt. mokyklose. Tikybos mokymui vadovaus ir skirs dėstytojus Vyskupų konferencija. (Komj. tiesa)

DOKUMENTINIS FILMAS

     Kino dokumentininkas Edmundas Zubavičius Lietuvos kino studijoje baigė kurti pilnametražinį dokumentinį pasakojimą “Dar sykį Lietuva”. Filme parodomi vienerių metų įvykiai Lietuvoje, pradedant 1988 metų rugpjūčio 23 dienos mitingu, kuriame pirmą kartą viešai pasmerktas Molotovo-Ribentropo sandėris, ir baigiant šių metų rugpjūčio 23-iąja, kai buvo surengta Baltijos kelio akcija. (Komj. tiesa)

BLAIVYBĖS DRAUGIJOS LAUREATAI

     Paskelbti Lietuvos blaivybės draugijos Vyskupo Motiejaus Valančiaus grožinės literatūros ir publicistikos 1989 metų konkurso laureatai.

     Po praėjusių metų laureato R. Granausko (apysaka “Gyvenimas po klevu”) šiemet didelio dėmesio susilaukė Klaipėdos dramos teatro pastatytas spektaklis “Žemaičių piemuo”. Dramaturgui Kaziui Sajai už veikalą “Žemaičių piemuo” paskirta pirmoji premija (1000 rublių).

     Gausesnis publicistikos žanro derlius. Pirmoji premija (450 rublių) teko vyskupui Antanui Vaičiui už jo pamokslą — literatūrinį esė “Pasakyta garsiai, pasakyta tai, ką reikėjo pasakyti”, išspausdintą “Blaivybės aušros” laikraštyje. Trimis antrosiomis premijomis (po 250 rublių) pažymėti gydytojo narkologo Algirdo MikalkeviČiaus, kultūros-švietimo darbuotojo Alfonso Čekausko, sociologo Stanislovo Šinkūno; keturiomis trečiosiomis (po 150 rublių) — aktoriaus Česlovo Stonio, žurnalisto Arnoldo Čaikovskio, sociologo Vytauto Žemgulio, filosofo Algirdo Gaižučio kūrybiniai darbai. (Tiesa)

UŽSIENIO KALBŲ KURSUOSE

     Užsienio kalbų kursuose Vilniuje šiemet mokytis anglų, vokiečių, prancūzų kalbų priimtas 1461 klausytojas. Grupes moko 26 etatiniai ir tiek pat dėstytojų valandininkų. Populiariausia —    anglų kalba. Jos mokosi 800 žmonių. Daugiausia moksleivių ir studentų.

     Antplūdis į kursus, direktorės Vidos Asanavičienės nuomone, ne vien dėl noro išmokti kalbų, bet ir dėl atsiradusių galimybių pakeliauti po užsienio šalis. (Komj. tiesa)

VILNIAUS GATVĖMS JAU SUGRĄŽINTI SENIEJI ISTORINIAI PAVADINIMAI

     Arti 650 gatvių ir gatvelių raizgo Vilniaus senamiestį ir naujuosius rajonus. Šių gatvių pavadinimai įvairiausi: nuo asmenybių, įvykių ir vietovardžių. Pagal kompleksinį gatvėvardžių gražinimo planą, 27 Vilniaus gatvėms jau sugrąžinti senieji istoriniai pavadinimai. Šiandien nei vilniečių, nei sostinės svečių nestebina Vasario 16-osios, Aušros Vartų, Kalvarijų, Vilniaus Pilies, Didžiosios, Barboros Radvilaitės, Stiklių, Katedros gatvės. (Komj. tiesa)

ŠVENTOS DVASIOS (DOMININKONŲ) BAŽNYČIA VILNIUJE

     “Katalikų pasaulyje” kun. Edvardas Rydzikas rašo, kad vienos iš gražiausių Vilniaus Šventosios Dvasios bažnyčios istorijos pradžia siekia XIV a. pirmąją pusę. Manoma, kad pirmoji, medinė bažnytėlė šioje vietoje buvo pastatyta 1323-iaisiais, Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino valdymo metais. 1408 m. jos vietoje Vytautas Didysis pastatė didesnę mūrinę bažnyčią, kuri po kelių dešimčių metų buvo padidinta. Iki XVI a. Šventosios Dvasios bažnyčia —    parapijinė. 1501 m. Aleksandras Jogailaitis bažnyčią pastatė ir atidavė vienuoliams domininkonams. Šalia bažnyčios buvo įkurtas vienuolynas. Bažnyčia kelis kartus sudegė. Po 1748 m. ir 1749 m. gaisrų beliko tik sienos. Domininkonų atstatyta bažnyčia — vėlyvojo baroko stiliaus. 1848 m. carinė valdžia uždarė prie bažnyčios esantį vienuolyną. Bažnyčia vėl perėjo parapijos žinion. Vienuolyno patalpose įrengtame kalėjime buvo kalinti pogrindinės studentų draugijos filaretų nariai ir 1863-1864 metų sukilimo dalyviai (tarp jų ir dabar palaimintuoju paskelbtas Juozas Kalinauskas bei jo bendrapavardis — bet ne giminė — Kostas Kalinauskas).

     Bažnyčioje — 16 altorių, vieninteliai Lietuvoje išlikę XVIII a. vargonai, keliasdešimt vertingų paveikslų (XVI-XX a. pr.). Po bažnyčia dideli dviejų aukštų požemiai, kuriuose palaidoti XVIII a. mirę vienuoliai ir pasauliečiai.

SENOSIOS MEDINĖS LIAUDIES ARCHITEKTŪROS STATINIAI

     Kretingos rajone iš 43 saugomų liaudies architektūros statinių jau prarasta 19. Devynios trobos buvo statytos XVIII a. Išliko dar unikalių XVII-XVIII a. statinių, piliakalnių ir senkapių. Didžiausia nuoskauda dėl sugriuvusių, supuvusių trobų, klojimų, klėčių. Viskas nepaprastai vertinga.

     Liūdna XVII a. Žutautų kaimo sodybos istorija. Šen bei ten tebestovintys padargai, storakamieniai medžiai liudija, kad čia būta ir gyventa žmogaus. Sugriuvę, sulūžę, dilgėlėmis ir varnalėšais apaugę pastatai yra niekieno. Čia jau tebestovi tik troba ir klėtis. Trobos lubos žemos, anga tebėra tokia, kokia buvo, labai žema. 1808 metų saugoma metrika parodyti svečiams. Daug tokių sodybų kretingiškiai yra išvežę į Rumšiškes. Nebėra ten vietos. Reikėtų čia bent kelias sodybėles palikti.

     Jakštaičiuose sodybos išlikusios taip, kaip stovėjo. Užmetęs akį, nieko ypatingo nepastebėsi. Tradicinė vieta tarp miškų, nei čia kokia gatvė, nei kelias. Be tvarkos išsimėtęs žemaičių kaimas. Trobesių pastogės pačios nuostabiausios. Neįkainojami muziejai. Čia viskas: ir klumpės, ir naginės, ir medinės lėkštės, užgavėnių kaukės. (Komj. tiesa)

VIEKŠNIAI MENA BIRŽIŠKAS

     Viekšniečiai didžiuojasi, kad išugdė Lietuvai daug žymių žmonių: tarp jų trys broliai Biržiškos — literatūros ir krašto istorikas Mykolas, bibliografas Vaclovas, matematikas Viktoras. Senesnio amžiaus viekšniškiai geru žodžiu mini ir jų tėvą daktarą Antaną Biržišką, palaidotą Viekšnių kapinėse. Mokytojo A. Gedvilo iniciatyva atsirado paroda, pavadinta “Biržiškos (po 45-erių nutylėjimo metų)”. Apie jų nuveiktus darbus ilgai buvo tylėta, jų knygos saugotos paprastam skaitytojui neprieinamuose specialiuose fonduose. Tautinis atgimimas leido vėl prabilti apie mūsų kraštui nusipelniusius žmones. Kraštotyrininkai apie Biržiškas surado ir nemaža autentiškos medžiagos — laiškų, nuotraukų, užrašė žmonių prisiminimus.

     Viekšniuose dar tebestovi namas, kuriame gyveno Biržiškos. Galbūt iš jo ilgainiui bus iškeltos čia gyvenančios šeimos, namas suremontuotas ir taps brolių Biržiškų memorialiniu muziejumi. (Tiesa)

KAUNE, KARO MUZIEJAUS SODELYJE, ATSTATOMAS PAMINKLAS

     Lietuvos kultūros fondo Kauno tarybos iniciatyva lapkričio 23 dieną Kaune, Karo muziejaus sodelyje, pradėti paminklo Žuvusiems už Lietuvos laisvę ir Nežinomo kareivio kapo atstatymo darbai. Ligi pat šios dienos žmonės vis pateikia duomenis apie paminklo griovimo aplinkybes, žinias apie tai, kur nukeliavo autentiškos paminklo detalės, bet duomenų vis dar nepakanka. (Tiesa)

BUS STEIGIAMI NACIONALINIAI PARKAI

     Lietuvos Ministrų Taryba nutarė įsteigti Lietuvos kompleksinėje gamtos apsaugos schemoje numatytus nacionalinius parkus: Dzūkijos ir Žemaitijos — 1990 metų antrame pusmetyje, Nemuno kilpų (Punios) ir Trakų — 1991 metų pirmame pusmetyje reorganizuoti Kuršių Nerijos landšaftinį draustinį bei kitus jo padalinius į Neringos nacionalinį parką, o 1991 metų pirmame pusmetyje — patikslinti Aukštaitijos nacionalinio parko ribas. (Tiesa)

DU BĖGLIAI

     Neretai milicija fiksuoja ir tokius įvykius, kurie nesupykdo, o kelia nuostabą. Štai lapkričio 9 dieną iš Šiaulių nežinoma kryptimi išvyko du dvylikamečiai draugai. Ruošėsi nuplaukti į Turkiją. Turėjo žemėlapį, meškerę ir pinigų. Kijeve pritrūko pinigų ir drąsos, tad paskambino tėvams. Gerai, kad viskas baigėsi laimingai. Neretai tokie nuotykių ieškotojai tampa nusikaltėlių aukomis. (Tiesa)

VADAKTĖLIŲ BAŽNYČYIOJE

     Vadaktėlių bažnyčioje kadaise dirbusio Vaižganto garbei Naujamiesčio klebonas Jonas Jurgaitis atlaikė šv. mišias. Iš Vadaktėlių pėsčiomis visi patraukė į Ustronės vienkiemį. Čia Vaižganto gimimo 120-metinių proga pasodino 120 liepų alėją. (Ten pat)