CHIARA LUBICH
“Tegul visi bus viena... kad pasaulis įtikėtų” (Jn 17, 21). Tie žodžiai yra paimti iš Jėzaus, Aukščiausiojo Kunigo, maldos. Evangelijoje pagal Joną su šia malda atbaigiamas Jėzaus viešojo gyvenimo aprašymas, kuris mus veda į jo kančios aprašymą. Toji malda rodo jo giliausią jautrumą ir karščiausią troškimą, kad jo sekėjų vienybė neštų pasauliui išgelbėjimą. Jis meldė ir už tuos, kurie per sekėjų žodį jį įtikės.
Jėzus meldė saviesiems, kad jie būtų viena, kaip jis ir Tėvas yra viena. Kaip mes suprantame, tai yra pilna širdies ir minties vienybė, kurios šaltinis yra Jėzaus su Tėvu intymios gyvenimo bendrystės visuma. Toje vienybėje jis ir vykdė visus savo darbus. Ir jo Bažnyčia savo gyvenime ir veikloje taip pat vykdo jo darbus toje vienybėje.
Šv. Kazimiero karstas arkikatedroje, jo vardo koplyčioje J. Grikienio nuotr.
Jo Bažnyčios būdinga ir nepaprasta ypatybė bei jos nuostabaus gyvastingumo paslaptis kaip tik ir yra toji vienybė. Iš tikrųjų per jo Bažnyčią malonė veikia, šventindama pasaulį. Visos išganymo priemonės, kurias Jėzus suteikė savo Bažnyčiai, kaip žodžio, maldos bei atgailos skelbimas ir kitos, yra veiksmingos tiek, kiek jos išreiškia tą vienybę.
Kaip mes turėtumėm gyventi pagal čia mąstomus Jėzaus žodžius? Visuomet stengdamiesi gyventi taip, kad Jėzaus paskutinės maldos prašymas pildytųsi.
Pirmiausia mes galime tai daryti, gyvendami pagal jo žodį. Tą žodį jis mums perduoda per apaštalų įpėdinius. Mes turime vykdyti ypač jo naują įsakymą — gyventi tarpusavio meilėje. Tas įsakymas yra jo žodžių sintezė, ir gyvendami pagal jį, mes taip skleisime vienybę. Mes galime gyventi pagal čia duodamus Jėzaus žodžius, taip pat siekdami su Šventosios Dvasios pagalba, kad meilė būtų gyva ir kitų krikščionių Bažnyčių narių tarpe, kurie dar neturi visiško bendravimo vieni su kitais. Tad darykime visa, kas tik įmanoma, kartu su malda, kad visuomet gyventumėm meilėje.
Vienybei plisti pagrindas yra meilė, kurios Jėzus mums meldė trumpai prieš savo mirtį už mus. Meilėje yra nusižeminimas, galia mirti sau, savo norų atsisakymas, įvairiais būdais dėmesingas kitų klausymas, vienas kito priėmimas, vienas kitam atleidimas, matymas artimo kaip naujo asmens, einant gyvenimo kelionėje kartu ir t.t.
Tad vadovaukimės Jėzaus meile, kur bebūtumėm: šeimoj, darbe, mūsų bažnyčios bendruomenėje. Tada matysime, kaip vienybė neša nuostabius vaisius aplink mus. Mes taip pat matysime pasikeitimus supasaulėjusioje aplinkoje, kuri atrodo nejautri ir kurčia antgamtiniams paskatinimams. Mes matysime pasaulio pasikeitimus, kaip daugelis randa Dievą ir prie jo grįžta.
Iš anglų kalbos išvertė Kostas Paulius